Planuojate kelionę į Vilnių ir ieškote patogios vietos apsistoti? Vokiečių gatvės apylinkės, ypač netoli liuteronų bažnyčios, gali būti puikus pasirinkimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką siūlo ši vietovė ir kokias apgyvendinimo galimybes galite rasti.
Vilnius kažkada turėjo savo nepakartojamą, originalų, būdingą, išskirtinį veidą. Miestas bunda gana anksti, naktimis provincialiai miega, visai neišmano apie madas ir šventai tiki esąs mažuoju Paryžiumi. Kokia laimė nors tokią nuomonę turėti - apie save.
Vokiečių gatvėje, kur nuo XVII amžiaus kuriasi vien žydai, su gelumbės parduotuvėmis, vekselinėmis ir pan., pilna žydų, vyrauja izraelietiškas pradas (naujos mokyklos stilius), pilna užsiėmusių, skubančių žmonių, dėl skubėjimo sandorius baigiančių gatvėje; vežikai stovi prie durų, girdisi besiderančių balsai ir garsūs gizelių kvietimai. Tai karalystė barzdų ir batų, tai pajausi pagal specifinį, neapsakytą kvapą.
Apgyvendinimo pasirinkimas Vilniuje yra gana įvairus - įsikūrę keliolika įvairaus lygio viešbučių, poilsio bei svečių namų, kambarius, apartamentus ir butus privačiose vilose bei nedideliuose nuosavuose namuose nuomoja vietiniai gyventojai.
Vokiečių gatvė pilna užsiėmusių, skubančių žmonių, dėl skubėjimo sandorius baigiančių gatvėje; vežikai stovi prie durų, girdisi besiderančių balsai ir garsūs gizelių kvietimai.
Štai keletas apgyvendinimo variantų, kuriuos galite rasti Nidoje ir Juodkrantėje, galimai panašių į tuos, kurių galite ieškoti Vilniuje:
- Ramioje Nidos dalyje nuomojamas naujas butas "Kopų vėtrungėse".
- Buto per du aukštus mediniame name nuoma Juodkrantėje.
- Buto su lauko terasa nuoma Nidoje Urbo kalno papėdėje.
- Buto "Aušra 2" nuoma ramioje vietoje, šalia Nidos senamiesčio.
- Buto "Aušra" nuoma ramioje vietoje, šalia Nidos senamiesčio.
- Poilsis 2 asmenims - vieno kambario buto nuoma Juodkrantės kurorte.
- Poilsis 4 asmenų šeimai - dviejų kambarių buto nuoma Juodkrantėje.
- Poilsis Juodkrantėje, sename žvejo name įrengtame bute "Eugenijus".
- Poilsis Juodkrantėje, ramioje vietoje prie miško, bute "Birutė".
- Poilsis Juodkrantėje, apartamentų tipo jaukiame bute "Vidmantas".
Taip pat galite rasti ir tokius variantus:
- Pigiai nuomojami kambariai Nidoje su nuostabiais vaizdais į marias.
- Vieno kambario buto nuoma atokiau nuo Nidos centro.
- Dviejų kambarių buto su balkonu nuoma Nidos senamiestyje.
- Nidoje nuomojamas 3 kamb. butas "Audra" su atskiru įėjimu.
- Nidoje nuomojamas 1 kamb. butas "Pas Dangirą" cokoliniame aukšte.
- Buto nuoma Preiloje, Kuršių marios už 50 m.
- Apartamentų "NORA" nuoma Nidoje su vaizdu į Kuršių marias.
- Buto nuoma Nidoje šalia pat Nidos švyturys.
- Nuomojamas kotedžas su židiniu "Prie Ąžuolo" Juodkrantėje.
Ir dar keletas variantų:
- Apartamentų nuoma Juodkrantėje "Prie Ąžuolo".
- 1 kambario buto "Svaja 2" nuoma mansardoje Nidoje.
- 3 kambarių buto "Svaja 1" nuoma Nidoje šalia pušyno.
- Buto "Skruzdynės 2c-15" nuoma Nidoje.
- Buto nuoma Nidoje šeimai visus metus.
- Kambario nuoma 3 asmenims poilsiui Nidoje.
- Buto nuoma Juodkrantėje šalia Raganų kalno.
- Butas "Jums" Nidoje ramioje Kopų gatvėje.
- Kambario "Alex" nuoma Nidoje.
Papildomi nuomos variantai:
- Buto "Kopų 23-15" nuoma Nidoje.
- Butas Nidoje "Aldona - 1" su terasa ir dideliu kiemu.
- Butas Nidoje "Aldona - 2" su balkonu - terasa 2 aukšte.
- Butas "Nojus" Nidoje komfortiškam poilsiui.
- Buto "Pas Kamilę" nuoma Nidoje.
- Buto "Ieva" nuoma Juodkrantėje.
- Buto "Kalnas" nuoma Juodkrantėje.
- Buto "Ievos kalno 14 - 12" nuoma Juodkrantėje.
- Buto nuoma prie jūros Juodkrantėje.
- Buto "Taikos 7 - 2" nuoma Nidos centre ramioje vietoje.
- Apartamentai "Vaida" nuomai Nidoje.
- Butas "ZEN" - Šeimyniniai apartamentai Nidoje.
Kiti nuomos variantai:
- Buto "Smiltė" nuoma Nidoje.
- Buto "Taikos 22 - 14 (Marios)" nuoma Nidoje.
- Vieno kambario buto "Pamario 33 - 1/2" nuoma.
- Vieno kambario buto nuoma "Pamario 33 - 1/3".
- Buto "Pušynas" nuoma Nidoje.
- Kotedžo nuoma Nidoje "Pas Edgarą 2".
- Kotedžo "Purvynės 87 - 24" nuoma Nidoje.
- Nuomojamas kotedžas Nidoje "Gustas".
- Nuomojamas butas "Kopų g. 3 - 9" Nida Neringa.
- Nuomojamas 2 kambarių butas Nidos centre.
- Nuomojama dailininkų studija - butas Juodkrantėje.
- Nuomojamas butas "Kalno g. 24a-15" Juodkrantėje.
- Buto "Inkilas 2" nuoma Nidoje.
- Buto "Inkilas 1" nuoma Nidoje.
- Buto "Edita - Nida" nuoma Nidoje.
- Nuomojamas butas "Sanlana" Nidoje.
- Nuomojamas vieno kambario butas Pervalkoje.
- Nuomojamas 3 aukštų kotedžas Nidoje.
- Poilsis "Pas Rasą" Juodkrantėje.
- Nidoje nuomojamas jaukus butas "Laura".
- Vieno kambario butas "Vincas" Juodkrantėje.
- Butas Nidos centre prie savivaldybės aikštės.
- Nuomojami apartamentai Pervalkoje.
- Buto nuoma Juodkrantėje.
- Buto - apartamentų nuoma Šventojoje.
- Kambarių nuoma Nidoje.
Liuteronų bažnyčia Vokiečių gatvėje yra svarbus orientyras, todėl ieškodami apgyvendinimo, atkreipkite dėmesį į atstumą nuo jos. Tai padės lengviau orientuotis mieste ir patogiai pasiekti norimas lankytinas vietas.
Planuodami kelionę, atsižvelkite į savo poreikius ir biudžetą. Vilniuje rasite įvairių apgyvendinimo variantų, pradedant nuo pigių kambarių nuomos iki prabangių apartamentų. Vokiečių gatvės apylinkės gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie nori patogiai pasiekti miesto centrą ir mėgautis kultūriniu gyvenimu.
Vokiečių gatvė Vilniuje
Be to, būdami Juodkrantėje, galite aplankyti šias vietas:
- Raganų kalnas: Unikali medinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi, atskleidžianti lietuvių tautosaką bei mitologiją.
- Gintaro įlanka: Vieta, garsėjanti gintaro kasimo istorija ir Skulptūrų parku.
- Pilkosios kopos: Unikali gamtos vietovė, kur smėlio vėjai ir laikas sukūrė nepakartojamus kraštovaizdžius.
- Garnių ir kormoranų perimvietė: Unikali gamtinė vieta, kurioje gyvena šie įspūdingi paukščiai.
Juodkrantė - labai tvarkinga, rami ir išvaizdi poilsiavietė, puikiai tinkanti šeimos atostogoms. Gyvenvietėje išlikusios XIX a. pab. - XX a. pr. vilos, pamario žvejų sodybos bei kiti etnokultūrines detales išsaugoję mediniai pastatai sukuria ypatingą atmosferą.
Nors Juodkrantė ir nedidelė, apgyvendinimo pasirinkimas čia gana įvairus - įsikūrę keliolika įvairaus lygio viešbučių, poilsio bei svečių namų, kambarius, apartamentus ir butus privačiose vilose bei nedideliuose nuosavuose namuose nuomoja vietiniai gyventojai. Standartinio dviviečio kambario nuomos kaina viešbutyje ar svečių, poilsio namuose sezono metu siekia 50 - 100 eurų už parą, priklausomai nuo orų, užimtumo bei nuomojamų patalpų komfortabilumo.
Gyvenvietėje veikia parduotuvė, kurioje galima įsigyti būtiniausių prekių, keliolika kavinių ir barų, siūlančių tiek tradicinius, tiek šiuolaikinius patiekalus, o taip pat vietinių žuvies produktų.
Čia taip pat įkurta L. Picerija ir grilio restoranas „MALKA Pizza & Grill” siūlo itin skanias picas bei kepsnius. „Pamario Takas”- restoranas, kuriame pavyks paragauti šviežių patiekalų iš vietinių ingredientų, taip pat pasimėgauti puikiu veganišku meniu. Jauki užeiga „Žvejonė” turitams siūlo išbandyti gardžius vietinius žuvies patiekalus. Restoranas „Juodasis Kalnas” itin patiks bulvinių blynų ar kitų lietuviškų patiekalų mėgėjams. Azijietiškos virtuvės restorane „BLIŪDAS Sushi & Bowls” poilsiautojai galės mėgautis sušiais bei pokė dubenėliais.
Kuršių nerijos pusiasalis jau daugiau nei 20 metų yra UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Nerijos unikalumą lemia jaunas geologinis amžius - ji susiformavo per pastaruosius 5 tūkst. metų, o per tą laiką ją transformavo vėjas, jūros srovės ir bangos.
Juodkrantė
Miško maudynės (jap. shinrin-yoku) yra patyriminė sveikatingumo praktika, kurioje dalyvaujama vaikštant miške su gidu arba savarankiškai. Proceso metu atliekami įvairūs pratimai, padedantys nutildyti mintis, susitelkti į kūną ir užmegzti ryšį su aplinka.
Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nuo pagrindinio šalies uosto - Klaipėdos - kurortas nutolęs apie 18 km. Autobusai į Juodkrantę važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų (sustojama pakeliui į Nidą): Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai.
Juodkrantės teritorijoje žmonės įsikūrę jau seniai - šiose apylinkėse archeologai aptinka akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gaminių. Rašytiniuose istorijos šaltiniuose ši gyvenvietė minima nuo 1429 m., tačiau tuomet ji buvusi šiek tiek arčiau Baltijos jūros.
1885 m. XIX d. vid. Juodkrantė tapo žinoma kaip kurortas, čia pradėjo lankytis garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau - taip pat ir iš Tilžės. Tuo pat metu gilinant pakrantės dugną imta rasti vis daugiau gintaro ir tai paskatino gyvenvietės plėtrą dar labiau.
1979 - 1981 m. įkurta ir 1988 m. papildyta medinių skulptūrų ekspozicija „Raganų kalnas“ - tai viena iš populiariausių turistų lankomų vietų ne tik Juodkrantėje, bet ir visoje Kuršių nerijoje.
1995 m. Juodkrantėje, Kuršių marių pakrantėje, įrengta palei L. Rėzos gatvę besidriekianti 2400 m ilgio krantinė. Tai - populiari poilsiautojų pasivaikščiojimų vieta, kur galima pasigrožėti ne tik pamario vaizdu ir ant bangų besisupančiomis antimis ir gulbėmis, bet ir originalia akmens skulptūrų ekspozicija „Žemė ir vanduo”.
1994 m. jo atminimui pastatytas paminklas, L. Juodkrantės pietuose yra 1885 m. pastatyta evangelikų liuteronų Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
Važiuojant iš Juodkrantės Nidos link, galima patekti prie vieno populiariausių turistų lankomų Kuršių nerijos objektų - Garnių kalno sengirė, kur įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos.
Tarp Pervalkos ir Juodkrantės esančios mirusios kopos - vienas įspūdingiausių kraštovaizdžio elementų Kuršių nerijoje. Nuo kopos atsiveria nuostabi Kuršių nerijos panorama: vienoje pusėje matomos Kuršių marios, o kitoje - Baltijos jūra.
Juodkrantėje kasmet vyksta gausybė renginių, kurie pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš įvairių pasaulio šalių. Kiekvienais metais birželio pabaigoje į Juodkrantę sugrįžta tradicinis festivalis „Juodkrantės kurorto dienos“, kuris tapo neatsiejama vietos vasaros renginių dalimi.
Per „Kurorto dienas“ poilsiautojai taip pat yra kviečiami stebėti saulėlydžius skambant gongų garsams, mėgautis poezijos vakarais vilų kvartale bei aplankyti Menų promenadą, kur vyksta gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai. Mugėje lankytojai gali įsigyti meno dirbinių, aksesuarų, dizainerių kūrinių bei papuošalų.
Kiekvieną vasarą Juodkrantėje vyksta tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic Voice“, kuris tapo reikšmingu įvykiu muzikiniame pasaulyje. Rugpjūčio pabaigoje Juodkrantė kviečia į folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“, kuri pagerbia žymų lietuvių folkloristikos pradininką ir tautosakos rinkėją Martyną Liudviką Rėzą.
Vokiečių gatvėje, kur nuo XVII amžiaus kuriasi vien žydai, su gelumbės parduotuvėmis, vekselinėmis ir pan., pilna žydų, vyrauja izraelietiškas pradas (naujos mokyklos stilius), pilna užsiėmusių, skubančių žmonių, dėl skubėjimo sandorius baigiančių gatvėje; vežikai stovi prie durų, girdisi besiderančių balsai ir garsūs gizelių kvietimai. Tai karalystė barzdų ir batų, tai pajausi pagal specifinį, neapsakytą kvapą.
Dar blogiau Stiklių akligatvyje, apgyvendintame nuo Vladislovo IV laikų vien žydais, kai jiems specialiai skyrė tą vietą gal todėl, kad jie patys pirmiau be leidimo ją užėmė. Čia iš dešinės alkūne kliudai parduotuvę, iš kairės už kromos užkliūni. Žydai tavęs vos neperplėšia, ir gali būti tikras, kad bent laikinai apkursi nuo jų nepakenčiamo, spygaus rėkavimo kviečiant į parduotuvę. Čia sutiksi pilna žmonių, kurie ne gerų, o pigių prekių ieško, ir derėjimąsi su žydais laiko skrandį gydančiais vaistais.
Tik paklausyk, kaip gražiai, kaip saldžiai žydai kviečia iš visų pusių:
- Tamsta! Tamsta! Prašom pas mane, pas Gitlį. Tamsta, pas Rubinovą! Kviečiu, tamsta! O ko tamstai reikia?
- Akinių.
- Yra, yra, prašau, prašau.
Kviečiamas užeina.
- Ko tamsta norėtumėt?
- Akinių.
- Vus! Gal jums reikia tabako, cinamono, migdolų, cukraus, kavos?
- Man reikia akinių.
Čia reikia matyti, su kokia panieka tam, kuris drįsta reikalauti akinių, bet nenori nei cukraus, nei migdolų, nei cinamonų, pardavėjas nusigręždamas atsako:
- To nėra.
Arklių turguje gauja žydų murkdosi po purvyną tarp pastatytų nuomai aplūžusių vežimų, šieno prikrautų vežimų, parduodamų arklių, pančių, puodų ir kt. krautuvėlių. Čia girdisi didžiausias klegesys, kai, jei taip išsireikšiu chemijos kalba, susiduria du giminingi elementai -¬ vargšas valstietis ir nedoras žydas. Kartais vieną šieno vežimą apspinta penki faktoriai ir vartotojų (iš anksto protestuoju prieš iš šių žodžių galinčiai atsirasti nuomonę, neva Vilniaus žydai šienu mito) varžytynėse dažniausiai pralaimi vargšas valstietis.
Pereikime į Antakalnį. Čia tylu, nėra šurmulio, tik kartais gražią, giedrą dieną, gegužę ar birželį, gražią rudens dieną sutiksi kelias į Tivolę skubančias puskarietes, kelias į Sapiegų parką riedančias karietas, lėto pasivaikščiojimo išėjusias kelias pagyvenusias poras ir senmerges. Žydų čia beveik nematysi, sakau beveik, nes ir čia jų galima sutikti, ir ištisi jų spiečiai klaidžioja šabo dieną, išsipuošusių, poilsiaujančių ir besišildančių saulutėje, nes už tai juk nereikės mokėti.
Prie Žaliojo tilto tuščia. Tenai valstiečiai gausiai važiuoja į turgų, bet turgus trunka neilgai, ir vėl tylu. Čia gal daugiau miestiečių, negu žydų, gyventojai tylūs, namai uždari, nesigirdi izraeliečių vaikų balsų nei puskariečių, kurios čia retai užklysta, dardėjimo.
Vėlgi niekur nėra didesnio judėjimo, negu Dominikonų, Trakų ir Vokiečių gatvėse. Prie Paplaujos ir Aštraus priemiesčio judėjimas vėl sumažėja. Galų gale miesto veidas priklauso nuo dienos meto.
Labai anksti, kai bažnyčiose skambina ryto maldai, pirmųjų ankstyvų Mišių, dar patamsiais gatve nuslenka vagis, užsimiegojusi moteris, sargas, tvarkos ir gerų papročių prižiūrėtojas, žibintininkas su kopėčiomis ant nugaros, skubėdamas pagalbon gęstantiems reverberiams.
Paskui pamatysi pienininkes su skardiniais bidonėliais rankose, girdi beldimą į kai kuriuos vartus, pasirodo švieselės pas darbščius amatininkus, kartais tylą nutraukia lėtai slenkančio vežimo dardėjimas.
Perpardavėjos traukia į turgų, paskui jas skuba pirkėjai, kai kur atsidaro pusė krautuvės, kaip viena neišsibudinusio akis, bet dar tylu. Tik prašvitus vežėjai, važiuojantys į savo įprastas stovėjimo vietas, pradeda judėjimą, paskui juos pasipila žydai, studentai, raštininkai. Atsidaro kavinės ir cukrainės, berniukai išnešioja dar šlapią „Kurier“ laikraštį. Taip įsismagina dienos judėjimas.
Apie pietus, kai iš kanceliarijų, mokyklų ir visur skuba pietų, tas judėjimas valandėlei padidėja, o kai kiekvienas jau nuėjo valgyti ir virškinti, miestas valandėlei akivaizdžiai ištuštėja ir ilsisi. Tai įrodymas, kaip Vilniuje rimtai žiūrima į tą skrandžiui svarbią valandą.
Po pietų, o būtent vakarop, visi, kas tik gali išeiti pasivaikščioti arba išvažiuoti, pajuda Antakalnio, Pohuliankos, Paplaujos link, dabar čia pasirodo daugiau, negu rytą, ekipažų, pėstieji gerokai puošnesni.
Kai uždegami žibintai, jeigu yra teatras, maskaradas, balius, puskarietės be paliovos trinksi grindiniu, jeigu tai ne pramogų metas, viešpatauja tyla, retai nutraukiama ratų trinksėjimo. Dominikonų gatvė visai ištuštėja; daugiau judėjimo dar tik ties šv. Jonų bažnyčia ir gretimose, didesnėse gatvėse.
Aštuntą ir devintą didysis pasaulis (kuris pagal mažojo proporcijas ir pats yra tik mažas) važiuoja į kviestinius vakarus; jo karietos lėtu, sistemingu dardėjimu, visiškai kitokiu, negu pamišęs, lengvabūdis miklios puskarietės tarškėjimas, nutraukia miegą pusiaunaktį ar dar vėliau, kai jau tik labai dideli ponai ir labai dideli lošėjai grįžta namo, o tik labai skurdūs ir darbštūs baigia vakaroti prie žvakių.
Bet kiek benorėdamas žiūrėk į miestą, kai jį su kitais palyginsi, nerasi nė mažiausio panašumo į mažiausią sostinę, nors ja kažkada buvęs. Gana tirštai gyvenamas (1830-1835) palyginti su užimamu plotu, vis tiek yra tarsi tuščias.
Gyventojai čia su didžiausiu malonumu pramogauja paskalomis, šnipinėja ir apkalbinėja lyg mažame miesteliūkštyje; miestas bunda gana anksti, naktimis provincialiai miega, visai neišmano apie madas (tai patvirtina faktas, kad Vilniuje niekas apdarų neįsitaiso, išskyrus tuos, kurie apie juos neišmano) ir šventai tiki esąs mažuoju Paryžiumi.
Čia, kaip provincijoje, visi žmonės vieni kitus pažįsta, jeigu ne asmeniškai, tai bent žino, kas yra kas; kiekvienas žino kiekvieno istoriją ir kartais, net pavardės nežinodamas, dėl dažno susitikinėjimo sužino įpročių ir ydų istorijas; žino, kur sutiks poną N. geltonu durtiniu, kur ir kurią valandą tas ir anas akiniuotis ir ko eina.
Kiekvienas naujai atvykęs taip išsiskiria iš tos saviškių masės, kad jį visi, net ir gatvės berniukai, net ir kavinės merginos iškart pažįsta. Visi ekipažai suskaičiuoti, arkliai pažįstami - gyventojai juos ir patamsiais atpažįsta, visiškai kaip kaime, ir taip pat kaip kaime visiems žinoma, kas ką myli, ko nemėgsta, kur lankosi, ką veikia, kiek turi pinigų, iš ko juos skolinasi.
Ir taip kaip kaime sėdi čionai po permatoma uždanga, ir dar tavo vartai ar tavo lūpos neatsivers, kad rytoj tai plačiai pasklistų po miestą. Juk apskaičiuota, kiek tūkstančių mylių nuskrieja šviesa per sekundę, bet kas apskaičiuos greitį paskalos, kuri greitesnė už šviesą! Šviesa bent turi nuskrieti, kad ją pamatytų; apie paskalą kartais nutuoks anksčiau, negu ji ateis, nujaus, taip apie ją pagalvos.
O iš kur visa tai kyla? Pasakysime nuoširdžiai, kaip mums atrodo, iš dyko buvimo, iš užsiėmimų stygiaus ir užsiėmimo poreikio. Kai mažai skaito, nedaug rašo, neužsiima muzika, daile, mokslais ir priversti kuo nors užsiimti ir ką nors virškinti (taip tai vadinama) protiškam gyvenimui, užsiima paskalomis.
Jeigu ne daugiau, tai bent labai gaila laiko.
Maskaradas! Lengva įsivaizduoti Romos, Venecijos publikos siautėjimą ten, kur ištisas dienas ir naktis gatvėse triukšmauja beprotiški, tikri maskaradai, kai matai pas mus, kokį įspūdį daro kiekvienam, kas tik jaunas, vien jau maskarado pažadas.
Nes kaip laisvas, linksmas žmogus pamiršta viską, nusimetęs save nuo savęs ir tapęs kokia nors abstrakcija, neturėdamas prievolės būti atsakingas už visas kvailystes, kurias gali pasakyti ir iškrėsti; kaip lekia į tą pasilinksminimą!
Tačiau žvilgterkime į Vilniaus maskaradą. Jame retas kostiumas - charakteringesnis, niekas nepribloškia naujumu, originalumu. Skurdaus teatro garderobas paprastai parūpindavo vienų ir tų pačių, tik šiek tiek paįvairintų apdarų. Daugiausia matydavai vokiečių, tų voki...