Kandidatų į valstybės politikus turto deklaravimas yra svarbus skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimo elementas. Lietuvoje šią procedūrą reglamentuoja Gyventojų turto deklaravimo įstatymas (GTDĮ) ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptariama, kaip veikia ši sistema, kokios yra kandidatų prievolės ir kokie terminai taikomi.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio Deklaravimo Sistema (EDS)
Teisinis Reglamentavimas
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius, kandidatai į valstybės politikus privalo deklaruoti savo turtą. Konkrečiai, kandidatai į valstybės politikus bei į Europos Parlamento narius privalo deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną turimą turtą.
Ši prievolė taikoma ir kandidatams į pareigas, nurodytas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5-23, 29-35 punktuose, išskyrus tuos, kurie jau yra deklaravę turtą už atitinkamą laikotarpį. Išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, priimti arba paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, taip pat asmenys, priimti arba paskirti į pareigas, nurodytas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5-23, 29-35 punktuose, ir jų šeimos nariai, privalo deklaruoti turtą, jei nėra deklaravę jo anksčiau.
Deklaravimo Terminai ir Tvarka
Deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo išrinkimo, paskyrimo arba priėmimo į pareigas pradžios. Praėjusių ataskaitinių metų deklaracijos turi būti pateikiamos iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.).
Kandidatai į pareigas, nurodytas GTDĮ 2 str. 1 d. 5 p. (nuo 2024-01-01 - išskyrus kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas), 6 - 23, 29 - 33, 35 ir 38 punktuose, turto deklaracijas VMI turi pateikti per 7 dienas nuo prašymo kandidatuoti į minėtas pareigas pateikimo dienos. Išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, priimti arba paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, taip pat asmenys, priimti arba paskirti į GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-33, 35 ir 38 p. nurodytas pareigas ir jų šeimos nariai, deklaracijas turi pateikti per 30 dienų nuo išrinkimo, paskyrimo arba priėmimo į pareigas pradžios.
Nustoję eiti pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, taip pat iš pareigų atleisti asmenys, ėję pareigas, nurodytas GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29- 33, 35 ir 38 p. ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais nustojo eiti pareigas arba buvo atleisti iš pareigų, gruodžio 31 d. turimą turtą. Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d.
Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
Deklaruojamas Turtas
Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:
- Nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (įskaitant visą užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, ar jis tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas atitinkamuose registruose, ar ne);
- Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur;
- Pinigines lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė didesnė nei 1500 Eur.
Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.
Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2025 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2025 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
- Nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
- Kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;
- Pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;
- Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2025 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").
Priedai prie metinės turto deklaracijos (FR0001)
Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas: registruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. Prie deklaruotino nekilnojamojo turto priskiriami ne tik nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, registruotini LR nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas (pavyzdžiui, civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, FR0001T priede privalo deklaruoti užsienio valstybėse ir Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės neįregistruotos LR nekilnojamojo turto registre. kilnojamasis turtas, jeigu pagal LR teisės aktus šios rūšies daiktai privalomai teisiškai registruojami (kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika, potencialiai pavojingi įrenginiai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje šiame punkte išvardyto kilnojamojo turto FR0001T priede deklaruoti neprivalo. |
| FR0001V priedas | Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Gyventojai, neturintys FR0001V priede nurodyto turto arba turintys vertybinių popierių, kurių bendra vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur ir meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, kurių vieneto vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur, šio priedo neprivalo užpildyti. |
| FR0001L priedas | Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje te... |
Politiniai Aspektai ir Skaidrumas
Kandidato į ministrus pavyzdys rodo, kaip svarbu yra skaidriai deklaruoti turtą. Kaip skelbė LRT, kandidato į ministrus turto ir pajamų deklaracijoje už 2023-iuosius metus nekilnojamojo turto (NT) vertė išaugo 6 kartus, lyginant su 2021-ųjų duomenimis. Tų metų turto deklaracijoje E. Grikšas nurodė turėjęs 20,2 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, o po dviejų metų suma išaugo iki 129,2 tūkst. eurų.
E. Grikšas aiškino, kad didelę gyvenimo dalį dirba valstybės tarnyboje, todėl kasmet sąžiningai deklaruoja ir pajamas, ir turtą. Jis teigė, kad visos pajamų deklaracijos yra pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir jei trūksta kokių duomenų, jis tikrai galės pasidalinti. Kandidatas į ministrus pridūrė, kad jo šeima neturi jokių papildomų pajamų šaltinių, tad jas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis ir santaupos. „Aš visiškai skaidriai jaučiuosi ir ramiai, kaip ir minėjau, kaip politikas esu visiškai švarus”, - žurnalistams po susitikimo su premjere antradienį sakė E. Grikšas.
Tokios situacijos pabrėžia, kad turto deklaravimas yra ne tik formalumas, bet ir priemonė užtikrinti, kad politikai veiktų skaidriai ir atsakingai.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Interesų deklaravimo infografikas
tags: #kandidato #turto #deklaravimas