Smiltynė - tai Klaipėdos uosto dalis, esanti Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kitoje Kuršių marių pusėje nei likusi Klaipėdos miesto teritorija. Smiltynę su Klaipėdos centru jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla.
Kaip ir visą Kuršių nerijos nacionalinį parką, Smiltynę puošia gražūs miškai (Smiltynės ir Neringos miškas), o pajūriu driekiasi švelnaus, balto smėlio kopos ir paplūdimiai. Smiltynė - viena iš itin gausiai turistų lankomų Lietuvos pajūrio vietų. Tai - ir Klaipėdos gyventojų bei uostamiesčio svečių poilsio zona, ir tarpinė stotelė tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos gyvenviečių.
Gyvenvietėje yra išlikę senų, XX a.
Smiltynėje sustoja visi autobusai, vežantys keleivius į Juodkrantę, Pervalką, Preilą ar Nidą. Nuo Smiltynės per visą Kuršių neriją driekiasi 50 km.
Smiltynės panorama.
Smiltynės istorija
Smiltynėje gyvenvietė įsikūrė kaip tarpinė kelio Karaliaučius - Klaipėda stotelė. Iš Kuršių nerijos į Klaipėdą įvairiais tikslais keliavę žmonės (paštininkai, pasiuntiniai, prekeiviai, kariai), norėdami išvengti audrų, ledonešio ar kitų nepatogių oro sąlygų, čia praleisdavo po kelias dienas, kartais ir savaites. Jų laikinu prieglobsčiu tapdavo Smiltynėje veikusi karčema.
Didėjant keliautojų srautui, ši užeiga tapo vis reikšmingesnė, tad nuo XVI a. teritorija imta vadinti Sandkrug („Smėlio karčema“). Nors 1629 m. Smiltynės karčema buvo sudeginta švedų samdinių, 1696 m. kurfiurstas įsakė suręsti naują pastatą. Ši vieta nukentėjo ir nuo rusų okupacijos XVIII a., tačiau 1764 m. naujas karčemos šeimininkas vėl ją atstatė.
Karčema vėliau buvo kelis kartus perkeliama į kitą vietą dėl užpustymo smėliu grėsmės, o kartą pastatai prikelti iš gaisro pelenų. Smiltynės žemės savininkai ne kartą keitėsi, kol galiausiai 1862 m. XX a. Smiltynė ėmė virsti Klaipėdos miesto poilsio zona: pastatytas kurhauzas, lauko kavinės, įrengtos pavėsinės, išdygo pasiturinčių klaipėdiečių vilų kvartalai, veikė restoranas.
Tai - vienas pirmųjų švyturių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Tuomet jo įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų skleidžiamą šviesą. Šis navigacinis ženklas pastatytas Smiltynėje 500 m nuo Baltijos jūros.
Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Iš Klaipėdos centro Smiltynės perkėlą uosto gyventojai bei miesto svečiai gali pasiekti ir nuosavu, ir viešuoju transportu. Sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius.
Smiltynės perkėla žiemą.
Turizmas Smiltynėje
Kadangi Smiltynė - ne atskira poilsiavietė, o tik Klaipėdos miesto dalis, čia nėra didelės apgyvendinimo pasiūlos. Šioje uostamiesčio dalyje įsikūręs viešbutis „Palva“, kuriame sezono metu apsistoti galima už 44 - 75 eurus. Taip pat apgyvendinimo paslaugas teikia Smiltynės jachtklubo motelis, bei privatūs asmenys, nuomojantys butus bei kambarius.
Į Smiltynėje įsikūrusį Lietuvos jūrų muziejų bei delfinariumą nuolat traukia turistai iš užsienio bei vaikų ekskursijos iš visos Lietuvos. Restauruotoje ir rekonstruotoje XIX a. antros pusės gynybinėje pajūrio tvirtovėje 1979 m. įrengti akvariumai ir įkurtas muziejus. Čia galima išvysti pingvinų, Baltijos ruonių, Šiaurės jūrų liūtų, Baltijos ir tropinių jūrų žuvų, preparuotos jūrų faunos, lietuviškosios laivybos istorijos ekspozicijas, senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekciją. 2011 m.
Mažuosius ypač vilioja galimybė į muziejų nuo perkėlos keliauti ne standartinėmis transporto priemonėmis, o arkliuko traukiamomis karietomis.
Smiltynės paplūdimys
Smiltynėje gausu ir kitų turistų traukos centrų: čia taip pat įsikūrę „Gamtos“ muziejus bei jachtų klubas, stūkso 36 m aukščio Hageno kalnas, 12 m aukščio paminklas „Albatrosas“, Klaipėdos švyturys.
Šis muziejus atskleidžia Kuršių nerijos geologinę ir geografinę raidą, archeologiją, kraštovaizdžio, floros ir faunos ypatumus. Ekspozicija supažindina su vietovės istorija, senaisiais gyventojų verslais ir kasdieniniu gyvenimu.