Sovietų okupacijos metais statyti namai neatitinka šios dienos gyventojų poreikių. Pašnekovai mano, kad modernizuotų namų šildymo sąnaudos ateityje vis tiek bus didesnės nei naujai pastatytų. Panagrinėkime situaciją Karoliniškių rajone, kur didžioji dalis gyventojų yra pensininkai. Ar jauni žmonės vėliau norės pirkti senus butus, kuriuose reikės daugiau mokėti už šildymą?
Karoliniškių panorama
Apie 60 proc. daugiabučių (3-jų ir daugiau butų) Lietuvoje yra pastatyti iki 1940 metų. Iš Lietuvoje esančių 35 500 daugiabučių, pastatytų iki 1940 metų yra 10 051, nuo 1941 iki 1960 m.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas apskaičiavo, kad Kaune galėtų būti apie šimtas namų, kuriuos reikėtų griauti ir vietoje jų statyti naujus. A.Kupčinkui patinka idėja - senus penkiaaukščius Kauno miesto daugiabučius galėtų pakeisti daugiau butų turintys, pavyzdžiui, devynaukščiai namai. Reikia pripažinti, kad išorės renovacija duotų efektą dešimtmečiui, nes pastatai statyti pagal senas technologijas ir jų gyvavimo laikas artėja į pabaigą.
Seni daugiabučiai
Renovacijos iššūkiai ir galimybės
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas palaiko N.Chruščiovo laikais statytų daugiabučių renovacijos idėją. Daugiabučių modernizavimas kainuoja 500 litų už kvadratinį metrą, o pastatyti naują namą - 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Be to, renovuotame name galime pasiekti beveik tokias pačias šilumos sąnaudas kaip ir naujame.
Tačiau bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius sako pritariantis idėjai kai kuriuos namus griauti, nes kapitaliai renovuoti, pavyzdžiui, blokinių namų, beveik neįmanoma. „Chruščiovo laikais statyti namai ne tik seni, jie netinka ir erdvinių kokybių reikalavimų: mažiukai butai, mažos laiptinės, nedidelės automobilių aikštelės.
Tiesa, pasak V.Zabiliaus, kvadratinis metras naujame name su visomis išlaidomis ir visa apdaila kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų. Tačiau jis abejoja, ar žmonėms, gyvenantiems senuose avarinės būklės namuose, juos nugriovus pavyktų gauti naujos statybos butus toje pačioje vietoje: „Greičiausiai žmonės būtų keliami į kitą rajoną, kur butai pigesni - dėl vietos ir apsimokėtų projektą įgyvendinti.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sutinka, kad kai kuriuos namus galima būtų griauti ir vietoje jų statyti naujus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šios idėjos negalima supriešinti su renovacija, nes renovacija vykdoma pasinaudojant ES finansine parama, kuri negali būti panaudota pastatų griovimui: „Jei atsirastų savivaldybių ir privačių įmonių, norinčių įgyvendinti tokius projektus, tokias idėjas sveikinčiau. Jei įstatyminiai dalykai kliūna, pasistengsime juos pataisyti.
Daugiabučių renovacija
Privataus kapitalo įtraukimas ir prievartos klausimas
Tačiau įstatymų pakeitimas ir privataus kapitalo pritraukimas - ne vieninteliai sunkumai idėjos įgyvendinimui. „Kausta“ - viena iš bendrovių, kuri domisi galimybe griauti senus namus ir vietoje jų statyti naujus. K.Vanagas sako, kad įmonės sprendimą dėl dalyvavimo projekte nulemtų skaičiavimai - ar investicijos į namus atsipirktų.
Suomijos kapitalo statybų bendrovės „Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad daugiabučių perstatymo idėja galėtų būti įgyvendinta tik per prievartą. K.Vanagas atkreipė dėmesį, kad juose gyventojų nuolatos mažėja, nes žmonės perka pigiausius senus butus miestuose, o ne miesteliuose. „Senus namus vis tiek reikės griauti ateityje, o vėliau, į namus sukišus daug pinigų, griauti nesinorės dar labiau.
„Požymių, kad mūsų namai būtų avarinės būklės, beveik nėra. Galime kalbėti tik apie atskirų vietų avarinę būklę - dėl blogos priežiūros nusidėvėję balkonai, fasadai. Tačiau taip yra tik todėl, kad jie neatnaujinami.
| Rodiklis | Kaina (litais už kv. m) |
|---|---|
| Daugiabučio modernizavimas | 500 |
| Naujo namo statyba (oficiali) | 5 000 |
| Naujo namo statyba (reali) | 2 500 - 3 000 |
Daugiabučio Konstitucijos pr. 13 renovacija
tags: #karoliniskes #seni #devinauksciai #butai