Vandens Nuostoliai Daugiabučiuose: Priežastys ir Sprendimo Būdai

Vandentvarkos ūkis yra svarbi miesto infrastruktūros dalis. Nuo jo būklės ir darbo kokybės tiesiogiai priklauso gyventojų gerovė, sveikata bei ūkio plėtra. Tačiau vandens nuostoliai yra opi problema, ypač daugiabučiuose namuose.

Vandens nuostoliai - tai į vandentiekio tinklą tiekiamo ir vartotojams parduoto vandens kiekio skirtumas. Bendruoju atveju vandens nuostoliai susideda iš labai daug sudedamųjų dalių, kurios, atsižvelgiant į kiekvieno miesto situaciją, šiek tiek skiriasi.

Remiantis Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2015 m. duomenimis, Lietuvos miestų vandentiekiuose vandens nuostoliai svyruoja nuo 17 iki 52 %. Vidutinis Lietuvos vandentiekyje prarandamo vandens kiekis yra apie 25 %. Be to, vandens nuostoliai yra vienas iš įmonės darbo efektyvumo rodiklių.

Tarptautinės vandens tiekėjų asociacijos rekomenduojamas ir toleruotinas vandens nuostolių lygis yra 10-15 %, todėl šalies vandens tiekimo įmonėms būtina atlikti dar daug darbų siekiant sumažinanti vandens nuostolius ir gamtinių išteklių švaistymą.

Nuostoliai patiriami visuose dujotiekio, elektros, šilumos, karšto vandens tiekimo ir pan. komunikaciniuose tinkluose. Tačiau, pagal pateikiamus statistinius duomenis, šalies vandentiekio ūkyje didžiausi nuostoliai iš visų inžinerinių komunikacijų. Šalyje prarandamas vandens kiekis yra didesnis, nei visų Vilniaus miesto vartotojų per metus suvartojamas vandens kiekis.

Apskritai, vandens nuostolius galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas:

• Fizinius nuostolius
• Komercinius nuostolius

Pažvelkime atidžiau į kiekvieną iš jų.

Fiziniai Vandens Nuostoliai

Pagrindinė problema visose vandentiekio sistemose yra fiziniai vandens nuostoliai, t. y. prarastas be jokios naudos vanduo, kuris išteka iš vandentiekio tinklo, įvadų, armatūros ir požeminių rezervuarų. Fiziniai nuostoliai realiai atsiranda dėl atsiradusių vamzdžiuose kiaurymių. Jie sudaro apie 70-90 % visų vandens nuostolių.

Vandentiekio nesandarumus šuliniuose galima nustatyti, atliekant tinklų apžiūrą bent vieną kartą per metus. Tačiau reta vandens tiekimo įmonė atlieka nuolatinę tinklų apžiūrą. Pagal užsienio šalių ir mūsų šalies patirtį nuostoliai dėl nesandarių sklendžių sudaro iki 5 % fizinių vandens nuostolių.

Kai įvyksta avarija ir vanduo išsiveržia į žemės paviršių, iš esmės tampa aišku, kad reikia taisyti gedimą. Nors vanduo į žemės paviršių gali išsiveržti ir už kelių dešimčių metrų nuo atsiradusios vamzdyje skylės, tačiau avarijos vieta vis tiek yra preliminariai lokalizuota.

Didesne problema laikomi tokie atvejai, kai iš vamzdžių kiaurymių išbėgantis vanduo niekada neišsiveržia į žemės paviršių, o nuteka į drenažo ar nuotekų tinklus ar tiesiai į vandens telkinius, susigeria į gruntą. Nustatyta, kad apie 90 % visų vandentiekio tinkle avarijų atvejų vanduo niekada neprasiveržia į žemės paviršių.

Vienos tokios avarijos metu prarandamas vandens kiekis yra santykinai nedidelis, todėl vandentiekio tinklas gali būti eksploatuojamas toliau. Tačiau per ilgesnį laikotarpį vandens nuostoliai, susidarantys dėl gana nedidelių kiaurymių vamzdžiuose, yra milžiniški. Pavyzdžiui, per vieną 1,6 mm skersmens kiaurymę išteka apie 100 l/h vandens, o per mėnesį - gali ištekėti net 80 m3 vandens.

Norint rasti tokias skyles, per kurias vanduo neišsiveržia į žemės paviršių, reikia taikyti aktyvias vandens nuostolių paieškos priemones. Vandentiekio tinklas pirmiausia suskirstomas zonomis, atskiriant jį sklendėmis nuo likusios dalies. Prieš pradedant matavimus, vandentiekio tinklas turi būti patikrintas ir įsitikinta, kad visos zonos atskyrimo sklendės yra užsuktos, o vanduo į matuojamąją zoną teka tik tais vamzdžiais, kuriuose įrengtas debito matavimo įrenginys.

Jeigu zona yra pratekanti, reikia patikrinti, ar vanduo zonoje cirkuliuoja tik tais vamzdžiais, kuriuose yra sumontuotas debito matavimo prietaisas. Vanduo į zoną tiekiamas per 1-4 vietas, kuriose įrengti debito matavimo įrenginiai. Matavimams rekomenduojama naudoti invazinius indukcinius debitomačius. Išmatavus tiekiamo į zoną vandens debitą ir įvertinus vandens suvartojimą, galima preliminariai įvertinti nuostolių lygį konkrečioje zonoje.

Vandentiekio tinklo suskirstymas zonomis gali būti laikinas arba nuolatinis. Jeigu jis laikinas, tai, pirmą kartą matuojant tiekiamo į zoną vandens debitą, rekomenduojama jį matuoti bent dvi savaites, eliminuojant atsitiktinius vandens iš tinklo vartojimus. Kiek zonų turi būti įrengta, priklauso nuo miesto dydžio, vietovės reljefo ir vandentiekio tinklo išdėstymo. Pavyzdžiui, Šiauliuose įrengta 14 zonų, Vilkaviškyje - 7 zonos, o Alytuje planuojama įrengti net 15 zonų.

Kitas paieškos etapas - skylių vietų vandentiekio tinkle lokalizavimas. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama naudoti „žingsninį testą“, skirtą paieškos plotui siaurinti, norint nustatyti orientacinę vandentiekio tinklo atkarpą, kurioje, tikėtina, yra skylė vamzdyje. Testas atliekamas naktį, uždarius atskiras analizuojamo rajono vandentiekio tinklo atkarpas ir stebint vandens debito kaitą po kiekvienos atkarpos uždarymo. Svarbu matuoti slėgį kiekvienoje zonoje ir žingsnyje.

Nustačius įtartiną vandentiekio tinklo atkarpą, tolesnis darbas susijęs su skylės radimu. Tam reikia naudoti specializuotą įrangą - triukšmo matavimo prietaisus, koreliatorius, žemės mikrofonus ir kt. Vienas geriausiai pasiteisinusių paslėptų kiaurymių vandentiekyje paieškos metodų - nuoseklus triukšmomačių šuliniuose statymas. Šuliniuose šie prietaisai statomi darbo metu, tačiau yra sureguliuoti matuoti triukšmą naktį. Rytojaus dieną triukšmomačiai surenkami ir įvertinami gauti matavimo rezultatai. Vėliau šie prietaisai perkeliami į kitus šulinius.

Komerciniai Vandens Nuostoliai

Nuostoliai, susidarantys dėl neteisėto vandens vartojimo (vagystės) ir vandens apskaitos prietaisų netikslumo, vadinami komerciniais nuostoliais. Tiesioginės vandens vagystės nėra dažnas reiškinys, ypač didmiesčiuose, tačiau vandens prietaisų matavimo paklaidos ir netikslumas yra labai opi problema. Komerciniai nuostoliai sudaro iki 20 % visų vandens nuostolių.

Straipsnyje vartosime terminus B ir C tikslumo klasės skaitikliai, nors toks metrologinis skaitiklių apibrėžimas nėra visiškai teisingas, tačiau plačiai paplitęs visuomenėje.

2005 m. Atlikti tyrimai įvairiuose šalies miestuose - Alytuje, Ukmergėje, Vilniuje - parodė, kad naudojami vandens apskaitos prietaisai nėra tikslūs ir patikimi. Daugiabučiuose pastatuose yra dvejopa šalto ir karšto vandens apskaita - įvade į pastatą ir butuose. Vartotojai paprastai atsiskaito pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisus.

Suprantama, kad mėnesio duomenų neatitikimas dėl vartotojų atsiskaitymo ypatumų yra normalus reiškinys, tačiau privalo būti metinis balansas. Deja, skirtumas tarp apskaitos įvade į pastatą ir butų skaitiklių rodmenų sumos kartais siekia net iki 30 %. Priežastys dažniausiai labai paprastos - naudojami per didelio skersmens, netinkamos tikslumo klasės ir kokybės apskaitos prietaisai, retai vykdomi skaitiklių rodmenų patikrinimai ir per retai keičiami skaitikliai.

B klasės skaitikliai negali išmatuoti viso į daugiabutį tiekiamo vandens kiekio. Naudojami įvadiniai skaitikliai tiksliausiai - vos su 2 % paklaida - matuoja iki 30 % paros vandens debito, o kitas vandens kiekis matuojamas su 5 % ir didesne paklaida. Nustatyta, kad daugiabučiame name dėl blogų įvadinių skaitiklių naudojimo prarandama apie 9 l vandens per dieną kiekviename bute.

Blogos kokybės skaitikliai montuojami ir butuose. Vien jau tai, kad jie pradeda suktis tik pasiekus 30 l/h ribą, o 5 % paklaidą matuoja tik pasiekus 120 l/h ribą, įrodo, kad jie yra nekokybiški. Nustatyta, kad dėl blogos apskaitos bute susidaro apie 11 l vandens nuostolių per parą. Tiek vandens prarandama ne tik daugiabučiuose, bet ir individualiuose namuose, nes juose naudojami tokie patys skaitikliai.

Iš viso daugiabučių namų įvade ir butuose dėl netinkamos apskaitos prarandama iki 20 l butui per parą. Įvertinus B ir C klasės skaitiklių kainų skirtumą bei jų matavimo tikslumą, galima konstatuoti, kad montuoti tikslesnius C klasės skaitiklius yra ekonomiškai tikslinga.

Komerciniai nuostoliai ypač aktualūs, nes suvartotas vanduo patenka į nuotekyną ir vandens tiekimo įmonės teikia dvi paslaugas - tiekia vandenį ir surenka bei išvalo nuotekas, nors už tai niekas nemoka.

Karšto Vandens Sistemos Atnaujinimas Daugiabučiuose

Retas atkreipia dėmesį, kiek tenka laukti, kol atsukus karštą vandenį iš čiaupo pradeda bėgti tikrai karštas vanduo, arba į tai, kad iš pradžių plūsteli rudas vanduo. Įvairios bėdos paprastai būna apraizgiusios visą karšto vandens sistemą, todėl jų pašalinimas atrodo kaip neįmanoma misija. Būtent todėl daugiabučio renovacija yra puiki proga išspręsti net pačias didžiausias karšto vandens sistemos opas.

Neretai prisideda ir pačių gyventojų bandymai „pataupyti“, savavališkai mažinant vandens temperatūrą, prisukant prie svarbiausių karšto vandens įrenginių savadarbius reguliavimo mechanizmus.

Karšto vandens ir šildymo sistemų ekspertas, inžinierius Liutauras Rimkūnas apibendrina, kad visos šios karšto vandens sistemos problemos vargina pačius gyventojus ir kai kuriais atvejais net sukelia riziką jų sveikatai.

„Kad ir kaip bebandytum, savarankiškai „pataisyti“, padaryti taupesne seną karšto vandens sistemą, neišeis. O kai kada tokie bandymai gali sukelti dar daugiau problemų. Juk ne veltui atnaujinant karšto vandens sistemas dirba visas būrys profesionalų: projektuotojai, montuotojai ir kiti specialistai, jos atnaujinimui galioja nustatytos taisyklės ir normos. Trumpesnio kelio tiesiog nėra. Na, o kokybiška karšto vandens modernizacija gali padėti pasiekti trijų svarbių tikslų. Pirmiausia - šilumos sutaupymo, antra - didesnio komforto, ir trečia - garantuoti, kad vėliau neteks iš savo kišenės mokėti už karšto vandens sistemos remontą. Imantis modernizacijos, labai svarbu turėti omeny visus šiuos tris tikslus, ir siekti, kad jie visi būtų įgyvendinti per gerai atliktą šios sistemos modernizacijos procesą“, - pabrėžia L. Rimkūnas.

Sėkmės pagrindas - atnaujintas šilumos punktas

Karšto vandens sistema „prasideda“ šilumos punkte arba katilinėje, kur vanduo ruošiamas tiekimui į butus. Čia dažniausiai sutinkamos dvi problemos - nusidėvėję, nešvarumais užsikimšę, iki tinkamos temperatūros nebegalintys kaitinti įrenginiai, ir sutrikusi hidraulinė sistema, nuo kurios priklauso vandens cirkuliacija daugiabutyje.

„Šias problemas kiekvienas gali atpažinti neišeidamas iš savo buto, nes apie jas signalizuoja nepakankamos temperatūros, drungnas vanduo, ir tai, kad „piko valandomis“ kažkam naudojantis karštu vandeniu kituose butuose, pas jus jis atkeliauja tik po kurio laiko“, - dėsto L. Rimkūnas.

Vamzdynų problemos

Kitokios problemos tyko svarbiausių karšto vandens vamzdynų. Pirmiausiai - tai korozija ir užkalkėjimas.

„Dažniausiai vandenyje, kuris tiekiamas į namus, yra daug ištirpusio kalcio, kuris prie aukštos temperatūros tampa nuoviromis, vėliau kietėja ir palieka nuosėdas. Jeigu vamzdžiai nebuvo keisti nuo daugiabučio pastatymo, didelė tikimybė, kad jie stipriai užkalkėjo ir vanduo negali pro juos bėgti taip, kaip turėtų“, - sako specialistas.

Taigi - viena svarbiausių užduočių, planuojant karšto vandens sistemos atnaujinimą, identifikuoti silpnąsias sistemos bėdas ir iš pradžių jas spręsti modernizuojant šilumos punktą ir - jeigu yra poreikis - keičiant vamzdynus. „Jeigu yra neišspręstų problemų šiose sistemos grandyse, nebepadės ir vėlesnis balansavimas, stovų atnaujinimas“, - perspėja pašnekovas.

Termobalansavimas

Kai šilumos punkto ir vamzdynų problemos išspręstos, galima pereiti prie antrosios karšto vandens sistemos darbų pakopos - stovų atnaujinimo ir termobalansavimo.

„Net jei vanduo gali laisvai pratekėti, jis gali cirkuliuoti bet kaip. To rezultatas - vėlgi „vėluojantis“ karštas vanduo. Geriausias būdas to išvengti - karšto vandens termobalansavimas, kurį užtikrina specialūs termobalansiniai vožtuvai su įtaisytomis temperatūrinėmis skalėmis. Kokybiškas tokių vožtuvų sumontavimas garantuoja ir tolygią vandens cirkuliaciją, ir pakankamą jos temperatūrą, todėl gyventojai, atnaujinę savo karšto vandens sistemą tokiu būdu, gali būti ramūs dėl legionelės bei kitokių bakterijų. Vamzdynuose nusėdęs dumblas, rūdys, sumažėjusi cirkuliacija pagerina sąlygas legionelės bakterijoms daugintis, ypač esant 20-45 laipsnių temperatūrai. Žemesnėje nei 20 ir aukštsnėje nei 60 laipsnių temperatūrai legionelės nesidaugina. Vanduo atnaujintoje sistemoje ne tik neužsistovės, bet ir bus pakankamai aukštos temperatūros“, - sako pašnekovas.

Mažinant šilumos nuostolius

Įgyvendinant kokybišką karšto vandens sistemos atnaujinimą svarbi kiekviena detalė. Netikėta, tačiau vieną svarbiausių renovacijos tikslų - šildymo sutaupymą - padeda pasiekti net kokybiška karšto vandens vamzdynų izoliacija.

„Jau planuojat renovaciją ir rengiant investicijų planą svarbu iš akių neišleisti karšto vandens vamzdynų izoliacijos. Neretai senuose daugiabučiuose tokia izoliacija būna smarkiai pažeista, kartais - net pradėjusi pūti. Nors gali pasirodyti, kad tai - smulkmena, tačiau tokios izoliacijos reikšmė labai didelė ir atnaujinant karšto vandens sistemą, būtina užtikrinti, kad ji būtų kuo kokybiškesnė ir kuo ilgiau tarnautų. Tokiu būdu ji ne tik ilgiau taupys šilumą, bet ir bus atsparesnė aplinkos poveikiui, pavyzdžiui, drėgmei, taip pat bus išvengta šalto vandens vamzdyno rasojimo ir metalinių vamzdžių korozijos“, - akcentuoja pašnekovas.

Informacijos svarba

„Gyventojai, siekiantys kuo kokybiškiau atnaujinti karšto vandens sistemą, turėtų kruopščiai įvertinti dabartinę jos būklę bei aplankyti jau renovuotą daugiabutį - „susipažinti“ su pačia sistema ir, pavyzdžiui, termobalansiniais vožtuvais, įsitikinti jų paprastumu, atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jie eksploatuojami. Taip pat galima pasidomėti tuo, kas vyksta karšto vandens sistemos rinkoje - kitaip nei prieš kelerius metus, šiuo metu galima rasti daug paprastos ir kokybiškos informacijos apie tai ir internete, ir spaudoje“, - pasakoja ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į karšto vandens sistemos atnaujinimo kainą. „Lyginant šios sistemos atnaujinimą su šildymo sistemos atnaujinimu, investicijų suma yra kur kas mažesnis, o tiesioginis efektas, kurį pajus kiekvienas gyventojas - itin didelis. Todėl į karšto vandens sistemos atnaujinimą tikrai verta pasižiūrėti rimtai ir nebijoti investuoti. Beje, daugiabučiai turintys mažesnes finansines galimybes neturėtų baimintis ir prieinamų variantų - kad ir kurio gamintojo produktai bus pasitelkti, jie vis tiek turės atitikti renovacijos nustatytus standartus ir normas“, - primena pašnekovas.

Siekiant sumažinti vandens nuostolius daugiabučiuose, būtina imtis kompleksinių priemonių: reguliariai tikrinti ir atnaujinti vandentiekio tinklus, modernizuoti apskaitos prietaisus, šviesti gyventojus apie racionalų vandens naudojimą. Tik tokiu būdu galima pasiekti realių rezultatų ir tausoti šį svarbų gamtos išteklių.

tags: #karsto #vandens #netektys #daugiabuciu #namu #tinkluose