Visi mes norime mylėti ir būti mylimi, tame nėra nieko blogo. Tačiau svarbu atsisakyti egoizmo ir priimti aukštesnių jėgų pagalbą bei gerbti kitų žmonių laisvą valią.
Meilė ir Egoizmas: Kur Yra Ribos?
Man kartkartėmis parašo desperatiški žmonės, kurie pasirengę griebtis paskutinio šiaudo ir prašo padėti jiems būti kartu su mylimu žmogumi, be kurio negali gyventi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kas čia blogo, juk veikiama iš meilės. Bet pagalvokime, kiek čia iš tiesų yra tikros, kilnios meilės, o kiek egoizmo, noro turėti ir tenkinti savo pojūčius.
Juk užkerėti kitą žmogų, kad jis tave pamiltų, reiškia išprievartauti jo kūną, protą, širdį ir sielą. Jei jis ar ji nepamilo arba nebemyli ir nusprendė išeiti, galbūt jo sielai laikas sukti kitu keliu, kad toliau tobulėtų ir įgyvendintų savo šio gyvenimo misiją. Jei santykiai nenusisekė, tikriausiai bent vienas atsisakė keistis, augti, nepriėmė per partnerį likimo duotos pamokos. Ją teks toliau tęsti su kitu žmogumi, bet laisva valia žmogui duota Dievo ir kiekvienas turime teisę ir pareigą ja naudotis, rinktis savo kelią, daryti savas klaidas ir mokytis iš pasekmių.
Laisva Valia: Dievo Dovana
Argi vieno žmogaus egoistinė meilė suteikia teisę pasielgti su kitu kaip su daiktu, atimti jo laisvą valią ir paversti „zombiu“ ar robotu, sukliudyti jam ar jai eiti savu keliu ir realizuoti sielos planą ir likimą? Apie tai ir kalbu - vienas žmogus nori, kad kitas panorėtų to, ko iš tiesų nenori ar jaustų tai, ko iš tiesų nejaučia. O tikroji meilė, ne aistra, susižavėjimas, manija, priklausomybė, o tikroji, gili, brandi meilė jokiais kerais nesukuriama, nes tai pati aukščiausia, galima sakyti Dieviška energija.
Ir ją dovanoja/įkvepia aukštesnės jėgos, Dievas, kad sujungtu vienas kitam skirtus žmones, kurie to nusipelnė, tobulindami savo santykius tarsi deimantą. Senovės alchemikai troško rasti būdą paversti šviną auksu. Iš egoistinio prisirišimo mėginti sukurti tikrą meilę toks pat beviltiškas sumanymas.
O jei meilės bent krislelis ar užuomazga išties yra ar buvo, bet dar išlikę jos prisiminimai, tačiau žmogus laisva valia nusprendė nutraukti santykius ir pradėti kitus, tai jo teisė. Kaip minėjau - laisva valia yra žmogui Dievo duota teisė.
Juodoji Magija ir Jos Pasekmės
Meilės magijoje pririšimai darome gan įvairiais būdais, akcentai gali būti sudėti įvairiai ir „simptomai“ būtų įvairūs. Jei poveikis vyrui nukreiptas į sakralinę čakrą, lytinį centrą, jis gali tapti nepajėgus atlikti lytinio akto su jokia kita moterimi išskyrus jį užkerėjusia. Jei paveikta saulės raizginio čakra žmogus taps bevalis, neryžtingas, juo bus lengva manipuliuoti. Poveikis į bazinę čakrą gali sukelti fizinius negalavimus jei užkerėtasis nebus su jį užkerėjusiu asmeniu. Per trečios akies čakrą žmogui sujaukiamas protas, kad negalėtų aiškiai mąstyti, galvotų apie kerų užsakovą bei atimama laisva valia. Galimi ir dar kitokie poveikio metodai, o dažniausiai pasitelkiami iškarto keli.
Jei žmogus myli, jis bus kartu ir be pririšimų, jei nemyli kam jam grandinė ant kaklo? Pirmiausia žiūrėkime pačią esmę. Jei siela susidarė kažkokį planą gyvenimui, turi tam tikrų tikslų, jai reikia gauti tam tikrų patirčių susiplanuotoms pamokoms išmokti, o kažkas žmogų tarsi šunį „pririšo prie būdos“ ir atėmė laisvą valią, kas nutinka?
Naivu tikėtis, jog toks žmogus galės laisvai realizuoti save, įgyvendinti sielos tikslus būdamas pririštas burtais, kai jie stipriai sujaukia jo energetiką ir užblokuoja jo valią. Nebus taip, kad jis visur kitus realizuos savo aukščiausią potencialą (studijos, karjera, kūryba, dvasinis tobulėjimas ir t.t.) bei gyvens pagal savo likimą, išskyrus vieną detalę - būdamas santykiuose su ne paties pasirinkta antrąja puse. Pririšimas per daug jį traumuoja.
Taigi žiūrint iš sielos perspektyvos, jei ji mato jog tuščiai leidžia laiką, negali eiti savo keliu ir kankinasi dėl to, bent tais atvejais kai pririšimas ir trauma itin stipri, sielai geriausia alternatyva yra palikti šį kūną ir gimti iš naujo. Kad siela kenčia akivaizdu iš dažniausiai pastebimu maginio pririšimo pasekmių.
Kadangi statistiškai to dažniau griebiasi moterys, o nukenčia vyrai, pavyzdžiai bus apie vyrus, bet pasekmės moterims būtų panašios. Užkerėti vyrai taip ir gyvena su nuslopinta valia ir sujauktomis mintimis, tad kažkokių pasiekimų gyvenime, karjeros ar kūrybos vargu ar galima iš jų tikėtis. Jie tampa išsiblaškę, pasimetę, lyg nesavi, neadekvatūs, kartais iki rimtų psichinių sutrikimų, gali užsiciklinti ant kokių nors įkyrių idėjų ar emocijų. Bėgdami nuo dvasinės kančios užsimiršimo tokie žmonės dažniau ieško svaigaluose. Dažnai apima depresija, užeina agresijos priepuoliai, susilpnėja imunitetas ir ima pulti ligos, dažnesni nelaimingi atsitikimai ir kitokios nesėkmės, nes žmogus nebėra harmonijoje su savimi ir aplinka. Ima streikuoti lytinė funkcija, vaisingumas.
Jei tokiai porai nebuvo skirta būti kartu, tai ir vaikai tokioje poroje nenumatyti lemties, tad jei jų ir susilaukia, esant tokios sužalotos būklės (aukai) ir su tokia nuodėme (kerėtojai) pritraukia labai žemo lygio sielas.
Seniai seniai skaičiau apie atvejį kuomet jauna moteris pamilo vyriškį ir žūt būt norėjo su juo būti, o jis su ja paflirtavo, bet nežiūrėjo rimtai. Ji griebėsi kerų, kurie buvo atliekami lėlės pagalba ir užkerėjimo žodžiais ji surišo savo ir jo gyvenimus šiam ir visiems būsimiems gyvenimams. Vyriškis nebegalėjo jai atsispirti, jiedu tapo pora, susituokė, susilaukė trijų vaikučių. Bet paaiškėjo jog vyras buvo linkęs ne tik išgerti, bet ir smurtauti prieš moteris. Tad ji su juo ne laimėje ir santarvėje gyveno. Paskutinis lašas buvo kai savo siaubui ji suvokė, jog vyras yra pedofilas ir skriaudžia jų vaikus. Ji paliko jį, pabėgo su vaikais. Tačiau nutraukti saitų negalėjo, jis nepaleido jos, ieškojo, laikė įsikibęs lyg apsėstas. Prisiminus jog su šiuo žmogumi ir kerais sujungė savo šį ir VISUS būsimus gyvenimus ėmė siaubas ir negalėdama nuo jo išsilaisvinti, vis patirdama jo grasinimus, smurtą ji ryžosi atšaukti kerus. Tą padaryti išties sudėtinga ir ne visuomet įmanoma.
Kad galėtų pamėginti atšaukti burtus reikėjo atgauti tą lėlę, kurią užkasė senojo tėvų namo kieme. Tačiau atvykus į tą vietą ji rado didelę išasfaltuotą mašinų stovėjimo aikštelę.
Net jei atrodo jog pažįstate ir mylite žmogų taip, kad negalite be jo gyventi, pagalvokite apie tai, jog patyręs tokią energetinę ir dvasinę traumą kaip juodieji meilės kerai žmogus beveik garantuotai keisis į blogąją pusę. Kas gi beliks jei jis nebegalės realizuoti savo šviesiausio potencialo, ims dvasiškai degraduoti jei ne pasiduoti savo tamsiajai pusei ir leisti jai išbujoti. Laimės toks žmogus nepatirs ir vargu ar ilgalaikėje perspektyvoje laimingu jausis tas, kuris ėmėsi tokių kerų. O be to, kad taip norėtas vaisius apkars, kerėtojos dar laukia atsakomybę už šitaip suluošintą kito žmogaus gyvenimą, už suardytą likimo liniją. Galima įsivaizduoti kokia turėtų būti bausmė žinant nusikaltimo rimtumą.
Atšaukti „meilės“ kerus sunkiau nei sukurti. Nes net panaikinus tolimesnį poveikį kerų aukai, jo likimo linija vis tiek lieka sugriauta, jis nebeturi savo kelio, jo gyvenimas sujauktas.
Mano įsitikinimu šiais laikais tiek daug skyrybų ir nelaimingų įsimylėjimų, nes esame vartotojiška egoistų visuomenė ir patys nemokėdami būti laimingais, jausdami tuštumą viduje trokštame rasti ką nors, kas padarytų mus laimingais. Kai jautiesi nepilnaverčiu žmogumi, tikinčiu jog be antrosios pusės gyvenimas beprasmis, tikriausiai nieko stebėtino, kad žiūrime į kitą žmogų kaip į kažką, ką galima turėti, ką reikia išlaikyti, nepaleisti, neatiduoti… Bet du nepilnaverčiai žmonės pilnatvės sukurti negali, kaip ir niekas negali dovanoti laimės. Tai vidinis jausmas, kurį arba jauti viduje, arba ne, jo niekas nei duoda nei atima. Santykiai mums reikalingi, kad pažintume save per bendravimą su kitokiais nei mes patys, kad galėtume augti.
Kiekvienas žmogus mūsų gyvenime (ne tik mylimieji, bet ir šeima, kolegos, draugai ir priešai), yra mums likimo skirti ir neša tam tikras pamokas. Su daugeliu jų dar prieš gimstant yra sudaryti sielų kontraktai, susitarimai jog susitiksime ir padėsime vieni kitiems tobulėti. Svarbiausias mokytojas turintis didžiausią įtaką mums bus pats artimiausias žmogus. Todėl santykiuose ir šeimoje atidirbinėjame sunkiausią savo karmą, mokomės sunkiausių pamokų.
Jei nesiklosto santykiai, nemanykite jog tai kažkokia klaida ar skriauda jums. Sielos kelionė kur kas ilgesnė nei šis vienas mūsų gyvenimas tad galime nesuvokti visų mus ištinkančių situacijų priežasčių. Tačiau tikėjimas jog gauname tik tai, ko esame nusipelnę ir ko mums reikia padeda lengviau priimti visus išbandymus. Jei nesiklosto santykiai nepulkite reikalauti, kad keistųsi kitas žmogus, keiskitės patys. Jei nenusisekė santykiai, neskubėkite nei prievarta pririšti žmogaus nei skubiai įsikibti kito, kad padėtų užmiršti ankstesnįjį - duokite sau laiko apmąstyti gautą patirtį ir pamoką.
Ir jei atrodo jog nesulaukiate pakankamai meilės, neatsako į jūsų jausmus tiesiog labiau mylėkite save, gyvenimą, pasaulį, visus aplink, mokykitės daugiau džiaugtis ir būti dėkingais. Mylėti, dovanoti savo besąlyginę meilę yra didžiausia laimė, ir tam nereikia nieko. Tai kyla iš mūsų pačių ir nukreipti šiuos jausmus galime į visą pasaulį.
Patiko? Pasidalinkite!