Prasta mokesčių surinkimo situacija daro įtakos visoms gyvenimo sritims. Specialistai nurodo daug priežasčių, kodėl nacionalinio biudžeto nepapildo planuotas mokesčių kiekis. Panagrinėkime, kas vyksta ir kokios priežastys lemia mokesčių surinkimo tendencijas.
Šešėlinė ekonomika ir verslo traukimasis į "pilkąją zoną"
Kalbama apie verslo traukimąsi į šešėlį, į „pilkąją zoną“. Daugiau kaip prieš dvejus metus Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija viena pirmųjų šalyje metė iššūkį atlyginimų „vokeliuose“ dalytojams. Deja, anuometinės ir šiandieninės situacijos daugeliu atžvilgių net nelygintinos. Analizuojant, kas vyksta, galima pasakyti, kad bent jau įmonės nėra linkusios rizikuoti ir trauktis į šešėlį. Šiemet iki trečiojo ketvirčio pabaigos mokesčių mokėtojais buvo registruota daugiau juridinių asmenų nei pernai. Deja, apie fizinius asmenis to negalima pasakyti.
Tačiau būtina pasakyti, kad iki šiol Lietuvoje nėra atliktas kompleksinis šešėlinės ekonomikos vertinimas. Kasmet tam tikros žinybos atlieka rinkos dalyvių apklausas, kurių rezultatais bandoma nustatyti šešėlinės ekonomikos tendencijas. Tačiau tokie tyrimai neatskleidžia viso šešėlinės ekonomikos masto. Daugeliu atvejų terminas „šešėlinė ekonomika“ ir pačių tyrėjų, ir respondentų yra suprantamas nevienareikšmiškai.
Valstybinė mokesčių inspekcija šešėlinę ekonomiką nagrinėja per mokesčių administravimo prizmę. Tiriama tokia ekonominė veikla, apie kurią valstybės institucijos neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei todėl, kad ekonomikos dalyviai vengia mokėti mokesčius, nuslėpdami veiklos pajamas, taip pat su darbo santykiais susijusias pajamas, nesilaiko įstatymų nustatytų standartų - minimalaus darbo užmokesčio, socialinės darbo apsaugos normatyvų ir panašiai. Vengiama reikalavimo registruoti ekonominę veiklą, nepateikiama duomenų oficialioms institucijoms, taip pat ir kitais neleistinais būdais siekiama išvengti arba sumažinti mokėtinus mokesčius.
Patikrinimų ir analizės rezultatai
Analizuodami dabartinę situaciją ir turimus duomenis, galima daryti išvadą, kad su šešėline ekonomika sietinų reiškinių daugėja. Tai patvirtina ir stebėjimo rezultatai: per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2008 metais, vien mokestinių patikrinimų buvo 18 daugiau, priskaičiuota suma padidėjo 3 milijonais 268 tūkstančiais litų, o po mokestinių tyrimų, nors kiekybiškai jų mažiau buvo, nustatyta neatitikimų suma padidėjo 166 tūkstančiais litų. Kalbėdami apie smulkųjį verslą, galime pažymėti, kad per devynis šių metų mėnesius Šiaulių apskrityje buvo išduota daugiau kaip 6000 verslo liudijimų mažiau nei per tą patį pernykštį laikotarpį.
Tarp gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, vis aiškesnis ir aštresnis nepakantumas nesąžiningai konkurencijai. Apie tai apskrites gyventojai vis dažniau prabyla, pateikdami informacijos. Turime visuomenei gerai žinomą pasitikėjimo telefoną - 1882. Šešėlis - ne išeitis. Piktybinių pažeidėjų yra mažuma. Stebėdami, analizuodami situaciją, matome, kad daugiausia tai - į sudėtingą situaciją patekę verslininkai, kuriems trūksta apyvartinių lėšų ir jie kažkaip bando išgyventi. Norinčiam išlikti, stengiamės padėti. Turime tam tikrų galimybių ir būdų.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, stebėdama mokesčių mokėjimą, lėtėjant ekonomikos tempams, bei analizuodama mokesčių vengimo tendencijas, nustatė, jog aktualiausia problema, su kuria susiduria verslininkai, - apyvartinių lėšų trūkumas. Norėdamas padėti dėl šių lėšų trūkumo, mokesčių administratorius teikia vadinamąsias mokestines paskolas, kai, mokesčių mokėtojui paprašius, jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas tam tikromis dalimis, taip išvengiant beviltiškos finansinės situacijos. Yra galimybė mokesčių mokėtojo prašymu, remiantis protingumo kriterijumi, sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Nuo metų pradžios iki lapkričio 10 dienos gauti 278 mokesčių mokėtojų prašymai dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo bei priverstinio išieškojimo veiksmų netaikymo. Iš pernykščių 38 prašymų 20 buvo gauta paskutinį 2008 metų ketvirtį. Nuo metų pradžios sudaryta 119 mokestinių paskolos sutarčių, iš jų su juridiniais asmenimis sudarytos 54 sutartys, o su fiziniais asmenimis - 65 sutartys. Aštuoniolika atvejų priimti sprendimai neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.
Mokesčių atidėjimas
Mokesčių administratorius vertina prašomą atidėti arba išdėstyti mokesčių sumą, įmonės finansinę būklę, nagrinėja visą reikalingą informaciją. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidedamas ar išdėstomas nuo kelių mėnesių iki 3- 5 metų. Priimant šiuos sprendimus, atsižvelgiama ir į biudžetinių įstaigų bei organizacijų įsiskolinimą šiems mokesčių mokėtojams.
Per devynis mėnesius į Šiaulių apskrities nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus sumokėti mokesčiai) buvo sumokėta 2 procentais mažiau nei planuota arba 17 procentų mažiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Didžiausią neigiamą įtaką pajamų surinkimui turi gyventojų pajamų mokesčio sumažėjimas: sumokėta 23 procentais mažiau nei 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukoms neigiamos įtakos turėjo nedarbo augimas ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Šiemet spalio 1 dienai nedarbo lygis (bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) Šiaulių apskrityje buvo 10,2 procento, o pernai tuo metu - 3,1 procento. Didžiausias mokesčių mažėjimas užfiksuotas statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityse.
Didžiausias sumokėtų mokesčių padidėjimas per devynis mėnesius buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse. Sumažėjo ir pelno mokesčio pajamos. Bet pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas iš ženkliausių biudžeto pajamose. Jo Šiaulių apskrityje surinkta 3,6 milijono litų arba 2 procentais daugiau nei pernai per 9 mėnesius arba 3 procentais daugiau nei planuota.
Žemės mokesčio administravimo taisyklėse nurodoma, kad žemės mokestis gali būti sumokamas ir bankuose (įskaitant internetu), ir paštuose. Jokiuose šį mokestį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad mokėti žemės mokestį internetu galima tik sudarius sutartį su Mokesčių inspekcija. Jokių sutarčių su inspekcija sudarinėti nereikia.
Beje, šiemet, taupant valstybės lėšas, žemės mokesčio mokėtojams, sudariusiems su Mokesčių inspekcija dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį (EDS vartotojams), žemės mokesčio deklaracijos buvo pateikiamos tik elektronio deklaravimo sistemoje. Paštu jos nebuvo siunčiamos. Tiems, kurie minėtų sutarčių nėra sudarę, buvo siunčiami įprastiniai vokai su informacija apie mokėtiną žemės mokestį, turimus sklypus bei taikytas lengvatas.
Rajonų gyventojai klausia - kodėl žemės mokesčio negalima sumokėti pašte arba banke?
Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal 1992metų birželio 25 d. Nr. I- 2675 LR žemės mokesčio įstatymą. Šio mokesčio objektas yra privati žemė, o mokėtojai - jos savininkai.
Žemės mokesčio tarifas - 11,5% žemės kainos. Apskaičiuojant žemės mokestį žemės kainai taikomi koeficientai.
Mokesčio lengvatas už apsauginių miškų gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę, už istorijos ir kultūros paminklų žemę nustato LR Vyriausybė.
Fiziniams asmenims žemės mokesčio sumas apskaičiuoja mokesčių inspekcija ir paštu išsiuntinėja mokėtojams pajamų deklaracijas bei mokėjimo kvitus. Nuo žemės mokesčio atleidžiami I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai jų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Šiems asmenims priklausančios žemės sklypo dydis turi neviršyti savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.
Dirvožemis
Žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomavę valstybei priklausančios žemės ar vandens telkinį. Pasibaigus valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčiai žemės nuomos mokestis nemokamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties nutraukimo. Sutartis tarp nuomininko (naudotojo) ir nuomotojo yra pagrindas mokėti žemės nuomos mokestį.
Sezoniniai darbai ir paslaugų kvitai
Sezoniniai darbai pagal paslaugų kvitus - gera galimybė norintiems dirbti ir papildomai užsidirbti. Skinti uogų, nuimti obuolių derlių pasisiūlo ne tik to paties kaimo gyventojai - neretai į ūkius padirbėti atvažiuoja ir darbininkai iš artimiausio miesto ar miestelio.
Pasak ŽUR vicepirmininko V.Buivydo, paslaugų kvitai neturintiems darbo suteikia galimybę dirbti, bet tuo pačiu - tai ir galimybė ūkininkams supaprastinta tvarka pasisamdyti darbo jėgos, kai jos prireikia sezoniniams darbams. „Jeigu sezoniniams, laikiniems darbams reikėtų sudaryti darbo sutartis, ūkininkams tektų apsikrauti papildomu popierizmu, pranešti apie sudarytus darbinius santykius „Sodrai“, o po kelių dienų gali tekti tokį darbuotoją atleisti.
Žemės ūkio paslaugų kvitai yra puiki išeitis tokioms problemoms spręsti, nes kvitas yra išrašomas ir pildomas kiekvieną dieną, kai darbuotojas ateina į darbą, o savaitės pabaigoje su darbuotoju yra atsiskaitoma“, - teigė V.Buivydas.
Pasak parlamentaro E.Gentvilo, darbas pagal paslaugų kvitus padėtų spręsti ir nelegalaus darbo problemą, sudarytų sąlygas nepasiturintiems, ypač kaimiškų vietovių gyventojams, didinti savo pajamas ir pragyvenimo lygį.
Asociacijos vadovės nuomone, 2013 metais nustatyta ir per visą šį laiką nesikeitusi 1 750 eurų suma yra per maža ir reikėtų ją padidinti iki 3,6 tūkst. eurų. Jei norima neviršyti dabar nustatytos neapmokestinamos pajamų sumos per metus (1 750 eurų), per dieną žmogus turėtų uždirbti 18 eurų. O už tiek, anot V.Kuliešienės, niekas nenori dirbti.
„Sezoninis darbas ir įsidarbinimas pagal paslaugų kvitus, galimybė papildomai užsidirbti yra patraukli, tačiau jei žmogus uždirba daugiau nei numatytas neapmokestinamas minimumas, atsiranda prievolė mokėti Gyventojų pajamų mokestį, ir tada jau pasidaro nepatrauklu darbintis, žmonės renkasi neiti dirbti. Tuomet ir mes darbuotojų neturim, ir jie negali užsidirbti“, - tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Z.Cironkienė.
Prieš keletą metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama įstatymo įgyvendinimo monitoringą, stebėjo, kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal kvitą teikimas daro įtaką privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimui, ar nėra masiško apdraustų asmenų perėjimo dirbti pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką tai daro socialinei aplinkai. Vykdant stebėseną, piktnaudžiavimų nenustatyta, galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus pasinaudojo realūs bedarbiai, buvo mokamos 9 proc. sveikatos draudimo įmokos.
Ūkininkai tvirtina, jog paslaugų kvitai - didžiulis palengvinimas, o tikrinimų jie nesibaimina, nes reikalavimams nenusižengia.
Paslaugų kvitai
Seimas ėmėsi svarstyti, ar ilginti darbo pagal paslaugų kvitus laiką. Maksimalus terminas per trumpas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai buvo įvesti dar 2013 metais.
Ūkininkai vertina galimybę per darbymetį, kai darbas darbą veja, supaprastinta tvarka pasitelkti darbo rankų, tačiau apgailestauja, kad nustatytas maksimalus tokio darbuotojo darbo terminas yra per trumpas.
„Žemės ūkio paslaugų kvitai tikrai palengvina kasdienę ūkininkų dalią, ypač kai taip trūksta sezoninių darbuotojų. Daržovių, sodų, šiltnamių, kitiems ūkiams, kurie organizuoja sezoninius darbus, jiems atlikti 60 dienų dažniausiai nepakanka. Tokiuose ūkiuose darbų sezonas tęsiasi ilgiau, reikia daugiau darbo jėgos, todėl ūkininkai tikrai džiaugsis, jeigu terminas bus prailgintas iki 90 dienų per metus“, - „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.
Pasak E.Gentvilo, terminus pailginti mėnesiu pasiūlė todėl, kad dabar jie yra nepakankami - paslaugų, dėl jų sezoniškumo ir atsižvelgiant į nepastovias, sunkiai prognozuojamas Lietuvos meteorologines sąlygas, kartais neįmanoma suteikti nustatytais terminais.
Dabar pasibaigus ganėtinai trumpiems terminams, ūkininkas privalo atsisakyti tokių darbuotojų paslaugų, nors jie jau būna įgiję patirties, susipažinę su sąlygomis, saugumo bei kitais reikalavimais, ir ūkininkas turi samdyti kitus darbuotojus, kuriuos vėl reikia apmokyti.
„Mes jau seniai prašome, kad būtų prailgintas laikas, kuriam galima samdyti darbininkus pagal paslaugų kvitus sezoniniams darbams, kai reikia greitai nuimti derlių ir vienu metu prireikia daug darbuotojų, bet mums vis atsako, jog formintume tokius darbininkus pagal darbo sutartis. Motyvuoja tuo, jog jeigu žmogus ilgiau dirba, tai jau požymis, kad tai gali būti pastovus darbuotojas. Įstatymo pakeitimo labai laukiame, jis atspindėtų realią situaciją“, - „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Paslaugų kvitai buvo įvesti prieš aštuonerius metus. Per tą laiką didėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamos pajamos, bet jos nebuvo didinamos pagal paslaugų kvitus dirbantiems žmonėms. Manau, kad jos turėtų būti padidintos“, - tvirtino ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas.
Dabar dirbantys pagal paslaugų kvitus gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1 750 eurų per metus, o jų darbdaviai moka 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje, dirbdami pagal paslaugų kvitus išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą. Jei žmogus pagal kvitus uždirba daugiau nei 1 750 eurų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o uždirbta atlygio suma, viršijanti 1 750 eurų, yra įskaitoma į gaunamas pajamas apskaičiuojant piniginę socialinę paramą.
Asociacijos vadovės nuomone, 2013 metais nustatyta ir per visą šį laiką nesikeitusi 1 750 eurų suma yra per maža ir reikėtų ją padidinti iki 3,6 tūkst. eurų. Jei norima neviršyti dabar nustatytos neapmokestinamos pajamų sumos per metus (1 750 eurų), per dieną žmogus turėtų uždirbti 18 eurų. O už tiek, anot V.Kuliešienės, niekas nenori dirbti.
„Sezoninis darbas ir įsidarbinimas pagal paslaugų kvitus, galimybė papildomai užsidirbti yra patraukli, tačiau jei žmogus uždirba daugiau nei numatytas neapmokestinamas minimumas, atsiranda prievolė mokėti Gyventojų pajamų mokestį, ir tada jau pasidaro nepatrauklu darbintis, žmonės renkasi neiti dirbti. Tuomet ir mes darbuotojų neturim, ir jie negali užsidirbti“, - tvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Z.Cironkienė.
Prieš keletą metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama įstatymo įgyvendinimo monitoringą, stebėjo, kaip žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pagal kvitą teikimas daro įtaką privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimui, ar nėra masiško apdraustų asmenų perėjimo dirbti pagal kvitą vietoje darbo sutarčių, kokią įtaką tai daro socialinei aplinkai. Vykdant stebėseną, piktnaudžiavimų nenustatyta, galimybe dirbti pagal paslaugų kvitus pasinaudojo realūs bedarbiai, buvo mokamos 9 proc. sveikatos draudimo įmokos.
Ūkininkai tvirtina, jog paslaugų kvitai - didžiulis palengvinimas, o tikrinimų jie nesibaimina, nes reikalavimams nenusižengia.