Mes žinome, kad nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas stipriai kenkia organizmui ir gali sukelti negrįžtamų pokyčių. Tačiau ar visi gėrimai vienodai kenksmingi? O gal kai kurie iš jų, vartojami saikingai, netgi gali būti naudingi? Panagrinėkime, kokį poveikį sveikatai gali turėti įvairūs gėrimai - nuo raudonojo vyno iki gaivinančių vasaros gėrimų.
Raudonojo vyno nauda sveikatai: mitas ar realybė?
Vynas yra fermentuotų vynuogių gėrimas, todėl kyla klausimas, ar jis turi teigiamų savybių. Mokslininkai iš Londono karališkojo koledžo nusprendė patikrinti kelių alkoholinių gėrimų poveikį žarnyno mikroflorai.
Tyrime dalyvavo 916 moterų - 458 dvynių poros. Tirtas alaus, raudonojo vyno, sidro, baltojo vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų poveikis. Mokslininkai pastebėjo, kad tos moterys, kurios reguliariai gėrė raudonąjį vyną, turėjo žymiai sveikesnę žarnyno mikroflorą - sveikatai naudingų mikroorganizmų įvairovė jų virškinimo trakte buvo didesnė.
Panašus poveikis nepastebėtas baltojo vyno, alaus, sidro ar stipriųjų alkoholinių gėrimų mėgėjų gretose. Šie rezultatai yra gana įdomūs todėl, kad mokslas jau ilgą laiką žino, jog raudonasis vynas gali daryti teigiamą poveikį sveikatai.
Resveratrolio galia
Raudonajame vyne yra nemažai resveratrolio, kuris saugo regėjimą, padeda apsisaugoti nuo vėžio, gerina širdies sveikatą. Žinoma, vynuogės yra dar geresnis resveratrolio šaltinis, tačiau žmonės vis tiek gers alkoholinius gėrimus, todėl mokslininkams svarbu išsiaiškinti, kaip tai daryti geriausia.
Resveratrolis ir kiti polifenoliai įprastai veikia kaip antioksidantai. Šiuo atveju jie veikia mikroflorą kaip kuras mikroorganizmams, leidžiantis jiems plėstis, augti ir didinantis jų įvairovę. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad raudonojo vyno vartotojai rečiau kenčia nuo viršsvorio ir blogojo cholesterolio problemų - tai galima susieti su sveikesne žarnyno mikroflora.
Caroline Le Roy, pirmoji tyrimo autorė, taip pakomentavo rezultatų reikšmę: „Nors ir suradome ryšį tarp raudonojo vyno ir žarnyno mikrofloros sveikatos, šį efektą galima pasiekti raudonąjį vyną geriant ir kartą per dvi savaites. Jei tikrai reikia šiandien pasirinkti kokį alkoholinį gėrimą, reikėtų rinktis raudonąjį vyną, nes, panašu, jis turi didžiausią teigiamą poveikį jūsų žarnyno mikroflorai, o tai gali padėti numesti svorio ir sumažinti širdies ligų riziką“.
Raudonojo vyno nauda sveikatai:
- Palaiko kraujagyslių sveikatą ir normalų kraujo spaudimą;
- Apsaugo nuo insulto sukeltų pažeidimų;
- Saugo regėjimą;
- Mažina storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio riziką;
- Gerina plaučių funkciją;
- Nutolina senatvinę demenciją, saugo nuo depresijos;
- Saugo dantis nuo karieso (bet gali palikti dėmes).
Šiuo metu rekomenduojama moterims išgerti ne daugiau vienos vyno taurės per dieną, o vyrai neturėtų pakelti trečios.
Tačiau neskubėkite pirkti vyno žarnyno sveikatai gerinti. Raudonasis vynas yra neatsiejama viduržemio jūros regiono mitybos dalis, tačiau ten žmonės jo per daug nevartoja. Nesaikingas vyno vartojimas gali sukelti depresiją, hipertenziją, insultą, vėžį. Išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui gali sukelti nesuskaičiuojamą daugybę sveikatos problemų. Mokslininkai teigia, kad raudonasis vynas gali ilginti gyvenimą, bet jį gali ir ženkliai sutrumpinti, jei nėra vartojamas saikingai.
Nuo širdies sveikatos iki pagirių: raudonojo vyno poveikio supratimas
Ajurvediniai kvapai: harmonija per uoslę
Ajurveda - tai senovinė Indijos gydymo sistema, apimanti ne tik kūno, bet ir proto bei dvasios darną. Vienas iš būdų pasitelkti ajurvedą kasdieniame gyvenime - kvapai. Smilkalai, eteriniai aliejai ir kiti natūralūs aromatai jau tūkstantmečius naudojami siekiant sukurti harmoningą aplinką, padėti susikaupti, atpalaiduoti ar suteikti energijos.
Ajurvedoje kvapas laikomas svarbia jutimine patirtimi, kuri tiesiogiai veikia mūsų sąmonę. Aromatai turi galią sužadinti emocijas, raminti arba stimuliuoti nervų sistemą. Pagal ajurvedą, kvapai gali padėti subalansuoti došas - Vata, Pitta ir Kapha - ir taip pagerinti bendrą savijautą.
Smilkalai ir eteriniai aliejai
Smilkalai - vienas iš seniausių aromaterapijos būdų. Indijoje, Tibete ir kitose kultūrose jie buvo naudojami tiek religinėse apeigose, tiek meditatyviose praktikose. Populiariausi ajurvediniai smilkalai gaminami iš santalmedžio, agarmedžio, levandų, rožių, cinamono, baziliko ar kitų žolelių mišinių. Pavyzdžiui, santalmedis ramina protą, o cinamonas suteikia šilumos ir energijos.
Eteriniai aliejai - tai koncentruoti augalų ekstraktai, išgaunami distiliuojant ar šaltuoju spaudimu. Jie naudojami ne tik masažams, bet ir kvėpavimo terapijai, garinimui difuzoriuose ar voniose. Pavyzdžiui, Vata tipo žmonėms rekomenduojami šildantys aliejai - imbiero, cinamono, vanilės ar pačiulių. Pitta tipo žmonėms labiau tinka vėsinantys kvapai - mėtų, levandų, jazminų. Kapha tipui naudingi stimuliuojantys aromatai - eukaliptų, rozmarinų, citrusinių vaisių.
Kaip naudoti ajurvedinius kvapus?
Ajurvediniai kvapai gali būti naudojami įvairiais būdais, atsižvelgiant į norimą poveikį. Smilkalai dažniausiai deginami ryte ar vakare, siekiant apsivalymo ar ramybės. Eteriniai aliejai gali būti garinami difuzoriuose, įlašinti į vonią ar masažo aliejų.
Svarbiausia - kvapų nepersistengti. Pernelyg intensyvūs aromatai gali sukelti galvos skausmą ar diskomfortą, todėl rekomenduojama rinktis švelnius, natūralius kvapus ir juos derinti pagal situaciją.
Ajurvediniai kvapai daro tiesioginę įtaką emocijoms ir nuotaikai. Jie gali būti naudojami nerimui mažinti, depresijos simptomams švelninti, miego kokybei gerinti ar energijai didinti. Reguliarus kvapų naudojimas gali tapti savotišku ritualu, kuris padeda sukurti pusiausvyrą tarp kasdienio streso ir vidinės ramybės.
Aromaterapija gali būti naudinga ir vaikams, ypač šaltuoju sezonu. Naudokitės atpalaiduojančiu kvapų poveikiu. Stresas yra visų ligų ir bėdų priežastis, todėl svarbu gebėti ilgalaikio streso požymius atpažinti ir kažkaip su tuo dorotis.
Jazminų galia
Kai kalbame apie jazminus, daugelis pirmiausia prisimena svaiginantį jų aromatą šiltais vasaros vakarais. Jazminas pelnytai laikomas natūraliu antidepresantu. Jo sudėtyje esančios medžiagos pasižymi unikaliu atpalaiduojamuoju poveikiu, kuris padeda balansuoti nervinę sistemą.
Jazminų įtraukimas į kasdienius ritualus, pavyzdžiui, arbatos virimą, gali iš esmės pakeisti jūsų savijautą. Ši arbata yra idealus pasirinkimas naktinei rutinai, nes padeda organizmui pasiruošti poilsiui. Be to, jazminai yra nepakeičiami palaikant moterų sveikatą. Jie padeda spręsti tokias problemas kaip menstruacijų diskomfortas ar nuotaikų kaita.
Augalo ūgliai ir žiedai pasižymi savybėmis, kurios palengvina atsikosėjimą ir malšina uždegiminius procesus. Sergant bronchine astma ar lėtiniu bronchitu, liaudies medicinos žinovai pataria vartoti jaunų jazminų ūglių, lapelių ir žiedų nuovirą. Jis ruošiamas paprastai: vieną valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens ir dar pavirkite apie 5 minutes.
Jei jus kankina itin stiprus kosulys, verta pasiruošti jazminų žiedų sirupo. Sirupui pagaminti reikės pusės stiklinės jazminų žiedų (tinka tiek švieži, tiek džiovinti). Juos užpilkite stikline verdančio vandens ir pavirinkite apie 4 minutes.
Jei susiduriate su odos susirgimais, jazminų žiedų nuovirų kompresai gali tapti puikia papildoma priemone. Jie pasižymi raminamuoju ir antiseptiniu poveikiu, todėl tinka esant dermatitui, egzemai ar sunkiai gyjančioms žaizdoms.
Apibendrinant, jazminai yra viena universaliausių gamtos priemonių. Jie apima visą spektrą sveikatinimo sričių - nuo psichologinio stabilumo atkūrimo iki sunkių kvėpavimo takų ligų palengvinimo. Jazminų įtraukimas į kasdienę praktiką padės jums patirti daugiau ramybės, pusiausvyros ir džiaugsmo. Visgi atminkite, kad esant rimtoms sveikatos problemoms, liaudies medicinos priemonės turėtų būti derinamos su gydytojo rekomendacijomis.
Gerai savijautai ir žvaliai dienos pradžiai būtinas kokybiškas miegas - ramus, reguliarus ir nepertraukiamas. Jį lemia daugybė veiksnių: gyvenimo būdas, sveikatos būklė, aplinka. Tačiau visi jie vienaip ar kitaip susiję su stresu, įtampa, nerimu. Neišvengiami gyvenimo iššūkiai, pokyčiai, kasdieniai rūpesčiai ar net kartais gąsdinanti nežinomybė eikvoja gyvybinę energiją, kurią būtina susigrąžinti. Tam reikia geros poilsio erdvės - „įsikrovimo stotelės“, "ramios užuovėjos".
Nuo širdies sveikatos iki pagirių: raudonojo vyno poveikio supratimas
Gaivinantys vasaros gėrimai: ne tik malonumas, bet ir nauda
Gaivinantys vasaros gėrimai gali turėti ne tik atvėsinantį poveikį, bet taip pat gali būti naudingi tavo kūnui ir jo veiklai. Iš pirmo žvilgsnio, tai gėrimas itin keistu pavadinimu, tačiau vandens kefyras - tikra dovana tavo organizmui.
Vandens kefyras
Šiame švelniai rūgštaus skonio fermentuotame gėrime gausu natūralių gerųjų bakterijų (probiotikų), kurios susidaro gėrimo fermentacijos metu. Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, stiprinti imuninę sistemą ir gerinti virškinimą.
Vandens kefyrą skaniausia gerti švelniai atšaldytą - tai puikus gaivusis gėrimas bet kuriuo dienos metu.
Kokosų vanduo
Kokosų vanduo yra turtingas natūraliais elektrolitais, tokiais kaip natris, magnis, kalcis ir fosforas. Dėl to šis gėrimas padeda atkurti skysčių pusiausvyrą po fizinio krūvio, karščio metu ar kitais atvejais, kai organizmas patiria dehidrataciją (po vėmimo ar viduriavimo).
Kokosų vanduo yra ir kalio šaltinis. Kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos, raumenų veiklą bei optimalų kraujospūdį. Taip pat šiame gėrime yra net 18 aminorūgščių bei antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimus organizme.
Kokosų vanduo yra saugus vartoti kasdien, tačiau kaip ir bet kokį kitą maisto produktą, jį reikėtų vartoti saikingai. Taip pat galima rinktis jau paruoštus „Plant Factory“ „Hydrate“ įvairių skonių gazuoto kokosų vandens gėrimus.
Kombučia
Kombučia fermentuotos arbatos nauda gerai žinoma kiekvienam. Fermentacijos metu susidarančios gyvos gerosios bakterijos (probiotikai) stiprina žarnyno mikrobiotą, gali pagerinti virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą. Sveika žarnyno mikroflora glaudžiai susijusi su stipresniu imunitetu.
Kombučia yra natūralus antioksidantų šaltinis, ypač jei gaminama iš žaliosios arbatos. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažina oksidacinį stresą organizme ir gali lėtinti senėjimo procesus.
Cheminių medžiagų pavojai kasdienybėje
Nors visiškai aplinkai nekenksmingų medžiagų praktiškai nėra, kasdien pirkdami įvairias prekes turėtume daugiau dėmesio skirti jų sudėčiai. Kaip akcentavo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė, yra trys pagrindinės cheminės medžiagos, kurių reikėtų vengti perkant kasdienio naudojimo produktus. Tai - ftalatai, perfluorangliavandeniliai bei polibrominti difenileteriai (PBDE).
Ftalatai
Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje ir buitinėje chemijoje. Kosmetikoje ši medžiaga slepiasi po pavadinimais „Parfum“, „Frangrance“, „Kvapai“. „Pirmoji sintetinius kvapus panaudojo Coco Channel savo kvepalams „Channel nr. 5“, nuo tada ir prasidėjo sintetinių kvapų naudojimas kvepaluose. Šiai dienai beveik visuose (net ir brangiuose kvepaluose) yra naudojami sintetiniai kvapai. Tai yra nereglamentuojama. Gamintojas kvepalų sudėtyje gali įrašyti tiktai žodį „Parfum“.
„Po „Parfum“ gali būti ir natūralūs aliejai, bet šiandien viskas sudėta po bendru žodžiu. Tiesa, kadangi dabar yra kilusi eko banga, dažniausiai tie gamintojai, kurie deda natūralius aliejus, tai pažymi ir pasireklamuoja“, - pasakojo cheminių medžiagų ekspertė.
Ftalatai gali būti aptinkami ir minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose ir čiulptukuose. Jie šiuose gaminiuose naudojami kaip lankstumo suteikiantis priedas.
Perfluorangliavandeniliai (PFAS)
Dar viena pavojinga prekių grupė - įvairios dangos, plastmasinės staltiesės, seilinukai, dušo užuolaidos. Ši medžiaga dažnai aptinkama nesvylančiuose puoduose ir keptuvėse. Taip pat aplinkos poveikiui atspariuose audiniuose, retais atvejais - kosmetikoje kaip nuriebalinimui skirta medžiaga.
„Jeigu keptuvė yra nauja, nieko blogo. Bet jeigu ji subraižoma ir vis tiek naudojate, nes gaila išmesti, tuomet tos medžiagos ir atsiranda jūsų maiste. Šios medžiagos aktyvuojasi ir keptuvę perkaitinus (iki 300 laipsnių). Keptuvę perkaitinus, jeigu pas jus namuose skraido kokia papūgėlė, ji turėtų nusibaigti, nes perkaitinimas sukelia taip vadinamą „tefloninį gripą“.
Polibrominti difenileteriai (PBDE)
Ši medžiaga mažina degumą ir dažnai naudojama elektros prietaisuose, plastikuose, balduose, drabužiuose. „Šios medžiagos visos savaime nėra blogis, tik kai kurios iš jų“, - sakė L. Stančė. Ji siūlė renkantis prekes pagalvoti, kiek jos mums iš tiesų yra reikalingos. Galbūt užuot pirkę plastikinius baldus, galime įsigyti iš natūralių medžiagų pagamintus.
L. Stančė patarė cheminių medžiagų nebijoti, nes mes iš jų esame sudaryti ir mums jos yra reikalingos. Tačiau į viską siūlė žvelgti atsakingai - blaiviai įvertinti kasdieniniame gyvenime cheminių medžiagų keliamą riziką, pasverti, ar tikrai mums reikalingi visi naudojami produktai, galbūt be kažkokių galima visai sėkmingai apsieiti.