Gumbelis - tai sukietėjimas ar mazgelis, kuris gali atsirasti po oda arba minkštuosiuose audiniuose bet kurioje kūno vietoje. Gumbeliai gali būti įvairių dydžių, formų ir tekstūrų: kai kurie yra minkšti ir lengvai judantys po oda, kiti kieti ir nepaslankūs. Priklausomai nuo priežasties, gumbeliai gali būti skausmingi arba neskausmingi, laikini arba ilgalaikiai. Daugelis gumbelių yra nekenksmingi ir nereikalauja gydymo, tačiau kai kuriais atvejais jie gali rodyti sveikatos problemą.
Galimos priežastys
Gumbeliai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių:
- Lipoma - gerybinis riebalinio audinio gumbelis, dažnai randamas po oda. Lipomos yra minkštos, neskausmingos, lėtai augančios ir lengvai judančios. Jas dažniausiai aptinkame kaklo, pečių, rankų ar nugaros srityse. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro gydytojo chirurgo Antano Eigmino, tai yra gan paslankus ovalinis darinys, čiuopiamas po oda, virš raumenų. Lipomos dažniausiai susiformuoja po oda, tačiau gali atsirasti ir pilvo ertmėje, dubens srityje, įvairiose liaukose ir kitur, kur randamas riebalinis audinys. Ar vertėtų dėl jų nerimauti?
- Cista - tai maišelis, pripildytas skysčio, oro ar kitų medžiagų. Cistos gali būti įvairių tipų, pavyzdžiui, riebalinės ar epidermio cistos, kurios dažnai atsiranda dėl užsikimšusių liaukų ar uždegimo. Cistos yra neskausmingos, bet gali sukelti diskomfortą ar uždegimą, ypač jei užsikrečia.
- Abscesas - tai pūlinys, kurį sukelia bakterinė infekcija. Dėl infekcijos susikaupę pūliai sudaro skausmingą, raudoną ir karštą gumbelį. Abscesai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai reikia gydymo, kad būtų pašalinta infekcija.
- Fibroma - tai gerybinis jungiamojo audinio auglys, kuris gali atsirasti odoje ar kituose audiniuose. Fibromos dažniausiai yra mažos, kietos ir neskausmingos.
- Padidėję limfmazgiai - infekcija ar uždegimas organizme gali sukelti limfmazgių padidėjimą, kuris pasireiškia kaip gumbelis, dažniausiai kaklo, pažastų arba kirkšnių srityse. Limfmazgių padidėjimas dažniausiai yra organizmo atsakas į infekciją, tačiau jei jie ilgai išlieka padidėję, gali reikėti išsamesnių tyrimų.
- Vėžiniai navikai - kartais gumbelis gali būti piktybinis navikas. Vėžiniai gumbeliai dažnai yra kieti, nepaslankūs, nekelia skausmo ir turi netaisyklingą formą. Jie reikalauja skubaus gydytojo dėmesio ir išsamių tyrimų.
- Hematoma - susidaro po traumos, kai kraujas kaupiasi po oda arba audiniuose. Hematoma dažnai būna kieta, skausminga ir gali turėti mėlyną arba violetinę spalvą. Ji palaipsniui nyksta savaime, tačiau didesnė hematoma gali reikalauti gydymo.
„Lipoma - dažniausias minkštųjų audinių auglys, aptinkamas 1 iš 1000 žmonių. Paprastai jų dydis būna apie 2-5 cm, tačiau pasitaiko ir didesnių nei 10 cm. Dažniausiai jos aptinkamos vyresniems nei 40 m. pacientams, tačiau gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Nors nėra nustatyto aiškaus ryšio su lytimi, šiek tiek dažniau jos iškyla vyrams“, - pasakoja A. Eigminas.
Kas lemia lipomų atsiradimą?
Šių riebalinių auglių atsiradimo priežastis nėra aiški, nors yra pastebėtas genetinis polinkis tarp šeimos narių, ypač jeigu kuris iš jų turi lipomatozę - daugybinius riebalinius guzelius. Lipomos dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems nutukimu, hiperlipidemija ar cukriniu diabetu, jų atsiradimas yra siejamas ir su patirtomis traumomis.
„Lipomos dažniausiai pastebimos rankų ir kojų srityse, ant nugaros, kaklo srityje ar ant peties. Poodiniai riebaliniai gumbai dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Visgi, dažniausiai juntamas diskomfortas dėl estetinio vaizdo ir lipomos dydžio, kai tampa nepatogu judėti ar dėvėti drabužius. Jeigu lipoma atsiranda šalia nervo, priklausomai nuo jos tūrio, žmogui gali sukelti skausmą“, - pažymi gydytojas chirurgas.
Jis pratęsia, jog lipomų diagnostika nėra sudėtinga, paprastai pakanka klinikinio ištyrimo ir/ar ultragarsinio tyrimo. Detalesnio ištyrimo prireikia tik tais atvejais, kai lipoma yra didesnė nei 10 cm, pastebimas greitas darinio didėjimas, pacientas skundžiasi skausmu.
„Klinikinio ištyrimo metu taip pat matome, ar aplinkiniai audiniai yra kietai fiksuoti ar lipoma plinta arba auga iš gilesnių audinių nei paodis. Diferencinės diagnostikos metu galime taikyti magnetinio rezonanso tyrimą arba atlikti kompiuterinę tomografiją“, - sako A. Eigminas.
Ar lipomas reikia šalinti?
Vienareikšmių indikacijų lipomų šalinimui nėra - paprastai pacientai kreipiasi dėl estetinių priežasčių. Lipomos auga lėtai ir žmonės jas gerai toleruoja, tačiau kreipiasi tada, kai ji dėl savo dydžio trukdo judėti arba dėvėti drabužius.
„Kadangi lipoma yra nepiktybinis ir lėtai augantis darinys, rimtų komplikacijų sveikatai ji nesukelia. Visgi, verta žinoti, jog šalinant mažas, iki 5 cm, lipomas, tai atlikti yra daug paprasčiau, sumažėja pooperacinių komplikacijų rizika, o estetinis rezultatas būna daug geresnis“, - akcentuoja gydytojas chirurgas.
Pacientui pasirinkus šalinti lipomą, tai daroma chirurginiu būdu, atliekant pjūvį. Teoriškai dideles lipomas galima šalinti riebalų nusiurbimo būdu.
„Lipomas, kurios siekia iki 5 cm, šaliname pasitelkdami vietinę nejautrą, tam pakanka chirurginio procedūrų kabineto, o procedūra trunka iki 30-40 min. Didesnes nei 10 cm lipomas šaliname operacinėje, jų metu gali prireikti ir bendrinės nejautros, o operacija gali užtrukti 1 val. ir daugiau. Kalbant apie pasiruošimą, atliekant visas chirurgines intervencijas, pirmiausia yra būtina paciento konsultacija su gydytoju chirurgu, kuris įvertins pakitimus, paciento būklę, gretutines ligas ir nuspręs, koks pasiruošimas prieš operaciją yra reikalingas. Įprastai, šalinant nedideles lipomas, jokio papildomo pasiruošimo nereikia“, - teigia gydytojas chirurgas A. Eigminas.
Verta žinoti, jog po visų chirurginių operacijų pacientams yra ribojama fizinė veikla bei keletą dienų rekomenduojama vengti šlapinti žaizdas. Iki siūlių pašalinimo reikalingas žaizdų tvarstymas, taip pat, siekiant geresnio estetinio efekto, rekomenduojama vengti saulės.
„Po sėkmingų chirurginių operacijų lipomos neatsinaujina, tačiau, jeigu pacientui nustatomos daugybinės lipomos - lipomatozė - chirurginė operacija neužkerta kelio naujų darinių atsiradimui.
Simptomai, lydintys gumbelį
Simptomai, lydintys gumbelį, priklauso nuo jo tipo, vietos ir priežasties.
Riešo išvarža (ganglionas)
Riešo išvarža, kitaip dar vadinama ganglionu - tai cistinis, skaidraus, žele konsistencijos skysčio pripildytas darinys. Daugiau nei pusė riešo išvaržų atvėjų išnyksta savaime ir nereikalauja jokio specifinio gydymo.
Simptomai
- Iškilęs, žele kosistencijos guzelis
- Paprastai minkštas, apie 1-3 cm
Priežastys
Riešo ganglijono atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau yra manoma, kad jų atsiradimui didelės įtakos turi nuolatiniai pasikartojantys judesiai, sukeliantys dideles apkrovas riešo sąnario kapsulei. Dėl kapsulės dirginimo ir tempimo, joje esantis sąnarinis skystis ima skverbtis iš kapsulės ir tuomet odos paviršiuje yra matomas guzelio formos darinys.
Gydymas
Riešo išvaržos gydymas gali būti gana įvairus. Tais atvejais, kai riešo išvarža pacientui nesukelia jokių simptomų ir diskomforto, ji nėra šalinama ir dažnai gali išnykti savaime. Svarbu stebėti ar išvarža nedidėja.
Kai riešo ganglijonas sukelia diskomfortą, trumpalaikiam simptomų palengvinimui yra taikomos steroidinės injekcijos arba skysčio išsiurbimas (punkcija), tačiau yra didelė tikimybė, kad ganglionas atsinaujins. Papildomai skausmo mažinimui taip pat gali būti naudojami RIEŠO ĮTVARAI stabilizuojantys riešo sąnarį, suteikiantys kompresiją ir mažinantys sąnariui tenkančią apkrovą.
Ganglijonai sukeliantys didelį skausmą, apribojantys sąnario judesių amplitudę, trukdantys atlikti kasdienes užduotis bei darbus yra gydomi chirurginiu būdu. Operacijos metu pašalinama išvarža ir atkuriami sklandūs judesiai sąnaryje. Taip pat ganglijoną galima pašalinti pasitelkiant artroskopinį metodą, kuris leidžia daug geriau matyti ganglijo ribas. Taikant šį metodą yra atliekami du maždaug 5mm pjūviai, kurie reikalingi įvesti instrumentams bei video kamerai.
Streso sukelti spuogai ir hormoniniai spuogai: kaip pastebėti ir gydyti skirtumą
Odos būklės, kurios gali priminti aknę
Pasak Amerikos dermatologijos akademijos, aknę sukelia užsikišusios poros, kuriose pradeda kauptis bakterijos. Yra daugybė odos būklių, tiek išvaizda, tiek pojūčiais primenančių aknę.
Milija
Vienas odos pažeidimų tipų, primenančių spuogus, yra milija. Šie šviesūs iškilę gumbeliai dažnai pasirodo aplink akis, tačiau milija taip pat gali atsirasti ir kitose kūno vietose. „Milija atrodo kaip spuogeliai, tačiau iš tiesų tai yra porose susiformavusios kerotino cistos. Kadangi milija slypi po oda, šie gumbeliai gali erzinti jus keletą mėnesių, nebent juos pašalinsite“, - sakė sertifikuota dermatologė dr. Heather Downes.
Milija yra nepiktybinė, tačiau daugybė žmonių nori jos atsikratyti dėl kosmetinių priežasčių. Paprastai dermatologai praduria odą steriliu instrumentu ir įrankiu, vadinamu dvipusė kosmetologinė kilpelė (komedonų ekstraktorius), išspaudžia šiuos gumbelius. Pasak „Healthline“, cheminis pilingas ir išoriniai retinoidai taip pat gali padėti atsikratyti milijos.
Rožinė
Kita odos būklė, dažnai painiojama su akne, yra rožinė (rosacea). Ši chroniška odos būklė dažnai sukelia odos paraudimą, ryškiai matomus kapiliarus ir guzelius. „Pacientai, turintys rožinę, turi labai jautrią odą. Jų odą lengvai sudirgina saulės šviesa, šaltas vėjas ir kai kurios odos priežiūros priemonės. Dėl to oda paraudonuoja ir joje susiformuoja maži laikini rožiniai gumbeliai ir pūlinukai, primenantys aknę, tačiau iš tiesų tai yra uždegimo gumbeliai“, - aiškina H.Downes.
Šie gumbeliai paprastai atsiranda ant kaktos, nosies, žandų ar smakro, ir gali išsilaikyti kelias dienas. Deja, pasak H.Downes, rožinės gydymas odos šveitimu ar vaistais nuo aknės gali tik paūminti odos uždegimą. Norėdami pašalinti šią būklę, būtinai apsilankykite pas dermatologą, nes yra tepamų vaistų, galinčių suvaldyti šią būklę. Žmonės, kenčiantys nuo šios būklės turėtų kruopščiai saugoti odą nuo saulės spindulių.
Perioralinis dermatitas
Dėl perioralinio dermatito ant veido atsiranda maži, niežtintys ir kartais skaudantys raudoni gumbeliai. Ši būklė paveikia apatinę veido dalį. Sertifikuota dermatologė dr. Susan Bard sakė, kad dažniausiai ši būklė pasireiškia aplink nosį ir burną ir paprastai yra siejama su išorinių steroidų padauginimu. Ją taip pat gali sukelti įkvėpti steroidai - receptiniai purškikliai, naudojami per nosį ar per burną, kai kurios dantų pastos ir stiprūs drėkinamieji veido kremai.
Paprastai perioralinis dermatitas išnyksta, kai nebevartojate išorinių steroidų arba kitų šią būklę skatinančių produktų. Kartais dermatologai išrašo per burną vartojamus antibiotikus, tokius kaip tetraciklinas, arba išorinius antibiotikus, tokius kaip metronidazolas.
Folikulitas
Jei manote, kad jums kūno aknė, įsitikinkite, kad tai ne folikulitas. Tai būklė, kai normaliuose plaukelių folikuluose vyksta uždegimas ir dėl to atsiranda maži raudoni gumbeliai. Dažniausiai jie būna ant krūtinės, nugaros, rankų ir kojų. „Gumbeliai panašūs į aknę, tačiau jei įsižiūrėsite, jie išsidėstę ten pat, kur ir plaukelių folikulai. Šią būklę paprastai sukelia bakterijos, tačiau kartais ją gali sukelti ir odoje esančios mielės“, - sakė sertifikuotas dermatologas dr. Jerome'as Potozkinas.
Prevencinės priemonės labai paprastos: prauskitės po dušu po sporto ar gulėjimo vonioje - taip pašalinsite prakaitą ir bakterijas. Paveiktas vietas taip pat prauskite antibakteriniu muilu. Folikulito gydymas gali būti labai įvairus - nuo išorinių antibakterinių priemonių ir antimielinių vaistų iki per burną vartojamų vaistų.
Amerikos dermatologijos akademija teigia, kad, jei palaikysite sveiką imuninę sistemą ir nutrauksite bet kokius veiksmus, sukeliančius folikulitą, jis dings savaime.
Riebalinė hiperplazija
Riebalinė hiperplazija - tai maži gumbeliai, augantys plaukų folikuluose su padidėjusiomis riebalinėmis liaukomis. Nors techniškai tai laikoma augliais, riebalinė hiperplazija yra visiškai nepavojinga ir tikrai nėra vėžys. Šie nepiktybiniai augliukai yra rausvai balti arba geltoni, aiškina dr. J.Potozkinas. Jie yra paveldimi ir paprastai atsiranda suaugusiesiems ant veido, nors gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Jei norite išsigydyti nuo riebalinės hiperplazijos, jūsų dermatologas greičiausiai taikys gydymą elektrokauteriu arba lazeriu, kad pašalintų kiekvieną gumbelį.
Užkrečiamojo moliusko virusas
Nors aknės spuogus sukelia ant odos esančios bakterijos, panašiai atrodančius pažeidimus gali sukelti virusinė infekcija. „Užkrečiamasis moliuskas yra virusinė odos būklė, sukelianti spurgos formos rausvus arba odos spalvos gumbelius. Kai jie dar maži, jie labai primena spuogus“, - sakė S.Bard. Pasak Britų dermatologų asociacijos, užkrečiamąjį moliuską sukelia raupų virusas. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu arba dalijantis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluostis ar drabužiai. Ši būklė yra nekenksminga ir paprastai išnyksta savaime, tačiau kartais tai užtrunka nuo 6 iki 18 mėnesių.
Žąsies oda (Keratosis pilaris)
Keratosis pilaris (žąsies oda) yra dažna odos būklė, sukelianti mažus, kietus, bėrimą primenančius gumbelius ant odos. Dėl šių gumbelių oda gali priminti švitrinį popierių. „Kai kurie tai maišo su akne, tačiau tai yra genetinė būklė, kuri pasireiškia, kai oda natūraliai nekeičia sluoksnių ir kerotinas užkemša poras - būtent dėl to atsiranda maži gumbeliai“, - sakė dr. Debra Jaliman, dermatologė ir Mount Sinai Icahn medicinos mokyklos dermatologijos docentė.
Keratosis pilaris sukeliami gumbeliai paprastai yra šviesios spalvos ir linkę atsirasti ant rankų. D.Jaliman sako, kad juos galima gydyti losjonais, kuriuose yra keratolitinių medžiagų, tokių kaip salicilo rūgštis. Keratolitinės medžiagos atpalaiduoja išorinį odos sluoksnį ir priverčia jį nuslinkti, taip padeda atnaujinti žąsies odos paveiktas sritis.
Alerginė reakcija
Kai kurie odos priežiūros produktai gali užkišti poras ir taip sukelti aknę, tačiau net ir daugelis porų neužkemšančių produktų gali sukelti bėrimą ir alerginę reakciją, kurie primena aknę. „Alerginė reakcija gali sukelti raudonus gumbelius, primenančius spuogus. Tokia reakcija sukelia niežulį, o aknės atveju niežulio nebūna“, - aiškino D.Jaliman.
Moteris taip pat patarė jautrią odą turintiems žmonėms vengti kvapintų produktų, nes tai labai dažna odos jautrumo ir alergijos priežastis. Konservantai, naudojami kosmetikoje, taip pat gali sukelti alerginę reakciją, kai kurie žmonės gali turėti odos problemų dėl organizmo reakcijos į tam tikrą maistą ar tam tikrus alergenus, tokius kaip žiedadulkės.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai yra paplitusi infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas. Simptomai jaučiami apie 10-20 dienų nuo užsikrėtimo ir paprastai pasireiškia gumbeliais ant odos, kurie labai primena kūno aknę. „Vėjaraupiai dažnai maišomi su akne. Taip yra todėl, kad jie sukelia bėrimą ir niežulį bei atsiranda mažos pūslelės, pripildytos skysčio“, - sakė skubios pagalbos gydytojas, Lazerio centro medicinos direktorius dr. Hardikas Sonis.
Jei esate linkę ant odos turėti spuogų, vėjaraupius galite sumaišyti su įprasta spuogų banga. Tačiau paprastai - anksčiau ar vėliau - virusas sukelia karščiavimą ir skausmus. Nors dažniausiai suaugusiesiems vėjaraupių simptomai pasireiškia sunkiau, situacija išsisprendžia pati maždaug per savaitę be jokio specialaus gydymo. Tačiau vis tiek turėtumėte apsilankyti pas gydytoją, kad šis patvirtintų diagnozę ir galėtų skirti priemonių simptomams palengvinti.
Stafilokoko infekcijos
Stafilokoko infekcijas sukelia stafilokoko bakterijos. Šios bakterijos paprastai yra nepiktybinės ir yra randamos ant sveikų žmonių odos, tačiau jos gali sukelti infekciją, jei patenka į atvirą žaizdą ar nubrozdinimus. Kaip sakė H.Sonis, stafilokoko infekcija sukelia spuogus primenančius iškilimus, guzelius ir raudonumą, kuriuos galima lengvai sumaišyti su akne.
Priešingai nei normalūs spuogai, stafilokoko infekcija gali išsivystyti į pūlinių pritvinkusias pūsles ar didelį sudirgintos odos plotą. Nors dauguma stafilokoko infekcijų yra nedidelės ir išnyksta savaime, kai kurios gali sukelti pavojų gyvybei sukeliančias būkles, tokias kaip sepsis ar vidinių širdies audinių infekcija. Jei įtariate, kad turite stafilokoko infekciją ar oda pažeista, o žaizda negyja, kreipkitės į gydytoją, kad šis nustatytų diagnozę.
Odos vėžio rūšis (bazinių ląstelių karcinoma)
Viena labiausiai nerimą keliančių spuogus primenančių būklių yra odos vėžio rūšis, vadinama bazinių ląstelių karcinoma. „Bazinių ląstelių karcinoma yra labiausiai paplitusi odos vėžio rūšis ir dažnai painiojama su spuogais. Spuogai paprastai dingsta per kelias dienas ar savaites. Tačiau, jei jie neišnyksta keletą mėnesių, turėtumėte apsilankyti pas sertifikuotą dermatologą, nes gali tekti padaryti darinio biopsiją vėžiui atmesti“, - sakė H.Downes.
Gera žinia, kad bazinių ląstelių karcinoma yra laikoma mažos rizikos vėžiu. Pasak Odos vėžio fondo, gyvybei pavojų ši vėžio rūšis kelia tik labai retais atvejais. „Šios vėžio rūšies išplitimo po visą kūną rizika yra beveik lygi nuliui. Jis kenkia tik šalia esantiems audiniams“, - aiškino H.Downes. Įprastinis gydymo metodas - chirurginis paveiktos zonos pašalinimas. Nors bazinių ląstelių karcinoma paprastai nėra agresyvi vėžio forma, ilgai jos negydžius gali likti randų. Kuo greičiau pasitikrinkite visus įtartinus gumbelius, kad kuo anksčiau aptiktumėte odos vėžį.
Dažniausi forumų klausimai ir atsakymai
Netikėtai po oda pastebėtas kietas guzas gali sukelti nemažai nerimo. Tai - dažna tema įvairiuose sveikatos forumuose, kur žmonės dalijasi savo patirtimi, baimėmis ir gydytojų rekomendacijomis. Ar toks guzelis pavojingas? Ar būtina kreiptis į gydytoją?
Dažniausi forumų klausimai:
- „Kas tai galėtų būti?“
- „Ant kaklo atsirado mažas, kietas guziukas. Neskausmingas, bet nejauku. Ar tai pavojinga?“
- „Turiu gumbelį ant rankos po oda - nesikeičia keletą mėnesių. Gydytojas sako, kad tai riebalų sankaupa. Ar verta šalinti?“
- „Po oda šlaunyje - kietas, apvalus darinys. Skauda paspaudus. Gal tai vėžys?“
Tokie klausimai kartojasi ne viename lietuviškame forume („supermama.lt“, „mama.lt“, „tiesa.com“ komentarų skiltyse). Ir nors situacijos skiriasi, visus vienija pagrindinis noras - suprasti, ar tai rimta, ar galima nurimti.
Dažniausios kieto guzo po oda priežastys:
- Riebalinė cista (ateroma): Labai dažna priežastis. Tai lėtai augantis, neskausmingas darinys, susiformuojantis dėl užsikimšusios riebalinės liaukos. Gali būti žirnio ar net slyvos dydžio. Forumuose daugelis sako, kad gydytojai rekomendavo šalinti tik tada, kai ateroma didėja arba supūliuoja.
- Lipoma (riebalinis auglys): Minkštas arba pusiau kietas guzas, dažniausiai neskausmingas ir nekenksmingas. Susidaro iš riebalinio audinio.„Turiu lipomą jau keletą metų - daktaras sako, kad tai tiesiog estetinė problema. Nešalinu, nes netrukdo“, - rašo forumo narė Aušra.
- Uždegimas ar infekcija (pvz., furunkulas): Jei guzas skausmingas, paraudęs ir didėja - tai gali būti pūlinys ar odos uždegimas. Tokiu atveju reikalingas gydymas, kartais net antibiotikai.„Man taip buvo po įaugusio plaukelio - susidarė pūlinukas, kuris vėliau sprogo. Po to liko randelis.“
- Padidėję limfmazgiai: Kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje gali padidėti limfmazgiai dėl infekcijų, peršalimo ar retesniais atvejais - onkologinių ligų.„Po peršalimo pajutau gumbelį kakle. Daktaras patikino, kad tai limfmazgis, kuris atsistatys savaime“, - dalijasi Viktorija.
- Rečiau - piktybiniai dariniai: Nors dauguma gumbų yra nepavojingi, labai retai tai gali būti ir odos ar minkštųjų audinių vėžio požymis. Ypač jei guzas greitai didėja, kietas, nelygus, prisitvirtinęs prie gilesnių audinių ar ilgai neišnyksta.
Ką sako gydytojai ir patyrę forumų dalyviai?
„Niekada nediagnozuokite savęs tik pagal forumų komentarus - kreipkitės į šeimos gydytoją ar dermatologą.
