Kas Gali Būti Bažnyčios Patarnautojais: Reikalavimai

Tikybos mokymas yra kristocentriškas, nukreiptas į asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir Kristaus asmens įgalintą. Katalikų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja krikščioniškąjį kultūros paveldą.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys:

• Šventojo Rašto pažinimas
• Tikėjimo turinio pažinimas
• Bažnyčia ir liturgija
• Asmens tobulėjimas ir dvasinis gyvenimas
• Asmuo ir moralė

Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo koncentrą. Pasiekimų sričių apimtys paskirstytos tolygiai. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma.

Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 (I-II gimnazijos klasės) ir III-IV gimnazijos klasės).

Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Katalikų tikybos žinios grindžiamos teologijos metodologija. Mokinio pasaulėvaizdis yra papildomas filosofiniu-teologiniu pažinimu, dalykui būdingomis žiniomis ir iš to kylančiais gebėjimais, pamokose susipažįstama su žmonijos kultūrine patirtimi.

Mokiniai susipažįsta su Šventuoju Raštu, tikėjimo turiniu, Katalikų Bažnyčios mokymu šių dienų moralės ir socialinio gyvenimo klausimais, aptaria kitas religijas, kai kurias filosofines idėjas.

Katalikų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo bei visuomenės poelgių pasekmes, analizuoti asmeninius ir visuomenės sprendimus, ugdytis socialinį atsakingumą, moralines nuostatas.

Mokiniai skatinami tyrinėti savo vidaus pasaulį, išgyventi savąsias tikėjimo patirtis ir dalyvauti dalinantis jomis su kitais, įsiklausyti į sąžinės balsą, sieti tikėjimo ir doros dalykus su kasdieniu gyvenimu. Giliau pažindami save ir aplinką ugdosi savimonę, savitvardą ir atsakomybę rūpindamiesi fizine, protine, emocine, socialine bei dvasine sveikata.

Katalikų tikybos pamokose ugdomas kultūrinis sąmoningumas, grindžiamas krikščioniška Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicija. Ugdomas krikščioniško vaizduojamojo meno ir muzikos estetinis pažinimas ir skonis, skatinamas meninės raiškos aktyvumas. Mokiniai vertina ir kūrybiškai interpretuoja krikščionišką kultūros paveldą.

Mokiniai, susipažindami su kitomis religijomis, ugdosi supratingumą ir tarpkultūrinio dialogo įgūdžius, lygindami ir apibendrindami kultūrinės raiškos patirtis pritaiko kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės, Bažnyčios veikloje, mokiniai identifikuoja kūrybines galimybes, generuoja idėjas ir problemų sprendimus etikos, moralės, liturgijos ir kitose pažinimo srityse.

Mokiniai mokomi vertinti iškeltas idėjas remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu, argumentuoti savo pasirinkimus, numatyti, kas ir kaip įgyvendins idėjas, kokie galimi iškeltų idėjų išraiškos būdai, kokios informacijos, išteklių ir laiko reikės joms įgyvendinti.

Katalikų tikybos pamokose mokinys supranta įvairiomis formomis perteikiamą religinę ir etinę (moralinę) žinią, ją kritiškai vertina, interpretuoja ir įsitraukia į komunikavimo diskursą, kurį sieja su asmeninio gyvenimo, tikėjimo, mokymo(si), viešosios ir profesinės veiklos sritimis.

Katalikų tikybos pamokose stebėdami ir tyrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai mokosi suprasti demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, solidarumas, subsidiarumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.).

Nagrinėja pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, klimato kaitos problemas, pilietiniam ir krikščioniškam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes, ugdymosi ekologinį atsivertimą, pilietinės atsakomybės už bendruomenę, šalį, pasaulį klausimus. Dalyvavimas tikėjimo bendruomenėje yra siejamas su socialiniu aktyvumu ir bendruomeniškumu.

Mokiniai sprendžia etikos ir moralės problemas, sąveikaujant įvairiems veiksniams, susijusiems su skaitmeninio turinio kūrimu ir perdavimu, siūlo naujų idėjų ir tobulesnių bendravimo ir bendradarbiavimo procesų naudojant skaitmenines technologijas Bažnyčios gyvenime.

Katalikų tikybos pamokose mokiniai siekia išsiugdyti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir ją rinkti skaitmeninėje erdvėje. Naudodami skaitmenines technologijas mokiniai paaiškina įvairius būdus, kaip išvengti pavojaus ir grėsmių dvasinei, fizinei ir psichinei sveikatai. Pamokose mokiniai mokomi pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, analizuoti skaitmeninių produktų poveikį klimatui ir aplinkai, vadovautis etikos normomis, sumaniai ir atsakingai naudotis skaitmenine aplinka mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės ir Bažnyčios gyvenime.

Ministrantai: Kas Jie?

Ministrantas (lot. minister „patarnautojas“) - dvasininko pagalbininkas, padedantis atlikti liturgijos apeigas, - sako Vikipedija ir nė kiek nemeluoja. Juk iš tikrųjų - sekmadieniais prie altoriaus stovi jie, baltom kamžom, sutanom ar albom pasipuošę, gražiai rankas susidėję, smilko, skambina varpeliais, kunigui nuplauna rankas - iš visų jėgų stengiasi, kad šv. Mišios gražiai atrodytų, kad žmonės labiau pakylėti iš bažnyčios išeitų.

Ministrantai

Kas Gali Būti Ministrantais?

Pačioje Katalikų Bažnyčioje ministrantais gali būti tiek mergaitės, tiek ir berniukai, pasiryžę išmokti naujų dalykų bei atlikti savo pareigas.

Labai paprastai - patarnautojas nelieka tik patarnautoju sekmadieniais prie altoriaus. Jis kasdien auga ir kasdien stengiasi užaugti vis geresniu žmogumi.

Ir taip - tai iššūkis. Iššūkis būti kitokiam, nei yra bendraamžiai. Iššūkis išlikti stipriam prieš bendraklasius, kurie su kiek pašaipia gaidele balse klausia: „Kam tu eini į tą bažnyčią?“ Iššūkis rodyti pavyzdį.

O kad nebūtų taip baisu priimti tokius iššūkius, ministrantai turi veiklų, kurios sujungia ir augina jaunimą kaip bendruomenę - juk visada drąsiau būryje nei po vieną. Didesnėse parapijose, kur daugiau ir patarnautojų, vyresnieji ministrantai ar kunigai veda pamokėles, katechezes jaunesniesiems, jie kartu gilinasi į tikėjimą, meldžiasi, organizuoja išvykas, susitinka su bendruomene. Taip pat jie gilinasi ir į pačią ministranto tarnystę bei praktiškai lavina patarnavimo įgūdžius - juk svarbu ne tik išmokti, kaip, pavyzdžiui, reikia smilkyti, kaip laikyti smilkytuvą, tačiau ir suvokti pačią smilkalų simboliką, kam viso to reikia (smilkalai - iškilmingumo ženklas, jų simbolinė reikšmė: aukštyn kylantys dūmai primena mūsų maldas pagal psalmės žodžius: „Priimk mano maldą kaip smilkalų atnašos dūmus…“ (Ps 141, 2). Skelbiant Evangeliją, tai Kristaus, Dievo Žodžio garbinimo ženklas, o daiktų smilkymas kaip ženklas, kad jie priklauso Dievui).

Mažesnių miestelių ar kaimelių parapijų bažnytėlėse kartais būna vos keli ar net vienas ministrantas (jeigu Mišiose iš viso nėra patarnautojo - jo pareigas atlieka zakristijonas). Todėl vasaromis skirtingose arkivyskupijose yra organizuojamos ministrantų stovyklos, kuriose turi galimybę dalyvauti tiek ministrantai iš didesnių miestų, tiek ir iš miestelių ar kaimų.

Tokių stovyklų tikslas yra suburti patarnautojus, sujungti ir suvienodinti skirtingose parapijose patarnaujančių ministrantų liturgines žinias bei patarnavimo kokybę, skatinti patarnautojus bendradarbiauti, bendrauti tarp parapijų ir padėti suprasti, kokią vietą bei reikšmę bendruomenėje ir Bažnyčioje užima jų atliekama tarnystė.

Džiugu, kai komandinių žaidimų dėka, krepšinio varžybomis, talentų vakaru, pasisėdėjimu prie laužo su dainomis, žygio metu ar besiklausant atvykusių svečių - tiek pasauliečių, tiek Bažnyčios žmonių - pasakojimų, ministrantai susilipdo į vieną komandą, į vieną šeimą, jie mokosi tarnauti vienas kitam ir kasdieniuose dalykuose, pavyzdžiui, dengiant stalus ar tvarkant aplinką.

Svarbu ir tai, kad adoracijoje, bendroje maldoje ir Šv. Dažnai organizacijos, bendruomenės turi tam tikras taisykles, kurių svarbu laikytis. Štai viena iš ministrantų taisyklių: „Patarnautojas visur sėja tikrą džiaugsmą“.

Net kai ir užauga, net kai ir kamža jam nebetinka.

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.

Šventojo Rašto Pažinimas

Tyrinėdami Biblijos kanoną, skaitydami Bibliją ir nagrinėdami jos pasakojimą susipažįsta su Apreiškimo šaltiniu ir asmeninio santykio su Dievu pagrindu. Atskleidžia Biblijos kultūrinį, istorinį paveldą, ugdosi biblinį raštingumą.

1-2 Klasių Koncentras

A1. Šventasis Raštas - ypatinga knyga.

• Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? (Šventojo Rašto turinio svarba, pagarbus elgesys su Biblija).
• Kaip Dievas kalba Biblijoje? (Dievo žodis, Dievas kalba savo žmonėms).
• Kodėl Biblija paauksuota? (Biblijos išskirtinumas).
• Ar širdis turi ausis?

A2. Velykų žinia Biblijoje.

• Kokie yra Prisikėlimo ženklai? (Nuristas akmuo, tuščias kapas, angelas, drobulės).
• Kaip evangelistai kalba apie Prisikėlimą?

3-4 Klasių Koncentras

Nuo papasakotos istorijos iki knygos.

• Kiek papiruso lapų reikia Biblijai užrašyti? (Biblijos užrašymo būdai: nuo molinės lentelės iki skaitmeninės Biblijos).
• Kaip iš kartos į kartą buvo perduodami Šventojo Rašto tekstai? (Sakytinė ir rašytinė tradicijos).
• Ar pats Dievas parašė Bibliją?

Biblija kaip biblioteka.

Ką Šventasis Raštas man kalba šiandien?

• Ar įmanoma „nulaužti“ Biblijos kodą? (Mokymasis skaityti Bibliją pagal pateiktas nuorodas).
• Ar galima iškepti pyragą pagal Bibliją? (Sakinių, žodžių paieška pagal nuorodas).
• Ar įmanoma pabėgti nuo Dievo? (Jonos istorija, Jonos knyga).
• Ar ūgis trukdo pamatyti Jėzų?

Patarimai Išminties literatūroje.

5-6 Klasių Koncentras

Biblija paaiškina Bibliją.

• Koks būtų Abraomo ir Jėzaus pokalbis? (Abraomo ir Jėzaus aukos palyginimas).
• Kokią „navigaciją“ naudojo Mozė vesdamas tautą? (Mozės ir Jėzaus misija, Mozė išveda tautą iš nelaisvės Egipte, Jėzus išvaduoja žmogų iš nuodėmės nelaisvės).
• Kaip Evangelijas pradeda to meto „ekspertai“ ir „žurnalistai“? (Skirtingų Evangelijų pradžių palyginimas. Sinoptinės Evangelijos).
• Kas įvyko prie stalo vakarieniaujant su Jėzumi?

Išganymo istorija Biblijos panoramoje.

• Nuo poezijos iki detektyvo (žanrai, pasakotojai, kontekstai).
• Ar Biblija dar rašoma? (Kanono susiformavimas, Senojo ir Naujojo Testamento knygų išbaigtumas).
• Ar įmanoma perskaityti visas bibliotekos knygas? Bendrais bruožais paaiškina, kuo skiriasi Biblijos dvasinė ir literatūrinė prasmės. Pavyzdžiais paaiškina žodines ir dvasines prasmes Biblijoje. Pasirinktuose Biblijos tekstuose paaiškina žodines ir dvasines prasmes, jas interpretuoja istoriniame kontekste.

• Ar Dievas kalbėjo patarlėmis? (Patarlių ir Siracido knygos: tėvų pamokymai vaikams, išmintis).
• Ko paklaustum išminčiaus? (Patarlių ir Siracido knygos: apie darbą, dosnumą, bendravimą).
• Kokį draugą norėčiau turėti? (Draugystė Biblijoje).
• Koks būtų prezidentas pagal Bibliją?

Laiko ženklai Biblijoje.

7-8 Klasių Koncentras

Biblija po mikroskopu.

• Kokį palikimą esi gavęs? (Žodžio „testamentas“ teologinė reikšmė, Senojo ir Naujojo Testamentų parašymo laikotarpiai ir aktualumas).
• Koks mokslininko žvilgsnis į Bibliją? (Biblijos geografija, istorija, archeologija).
• Kaip atrodo Biblija žvelgiant per širdies mikroskopą? (Dvasinė Biblijos prasmė, Biblijos, kaip Dievo žodžio, skaitymas šiandien).
• Ar Pirmieji Tėvai suvalgė obuolį?

Biblijos aktualumas.

• Kokios sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos? (Babilonas, Egiptas, Romos imperija ir t. t.).
• Kuo skiriasi biblinis pranašas nuo astrologo ir (ar) būrėjo? (Pranašo reikšmė ir dabarties įvykių interpretavimas tikėjimo perspektyvoje).
• Ką patirčiau keliaudamas kartu su Šv. Pauliumi? (Šv. Savais žodžiais paaiškina, kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime. Analizuoja, kaip bibliniai tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, lygina biblinės kultūros kontekstą su šių dienų aktualijomis. Remdamasis biblinės kultūros kontekstu, literatūriniais kūriniais kūrybiškai interpretuoja, kaip bibliniai tekstai daro įtaką asmeniniams ir visuomeniniams sprendimams, diskusijose kelia probleminius klausimus, svarsto, pateikdamas argumentus.

Dievo Karalystės paveldėtojai (palyginimai).

9-10 (I-II gimnazijos) Klasių Koncentras

Išganymo istorija Biblijos panoramoje.

• Kaip Išganymo istoriją papasakotų Nacionalinė geografija? (Dievo Tautos Išganymo istorija, chronologinė seka: protėviai, išėjimas, teisėjai, karaliai, pranašai, tremtis, Jėzus, Bažnyčios gimimas).
• Ar Biblijos ir istorijos įvykiai sutampa? (Sąsajos tarp Biblijos ir pasaulio istorijos, pvz., Babelio bokštas, Mesopotamija, Egiptas, Romos imperija ir Jėzaus gimimas).
• Ką Biblijoje suprasti pažodžiui, o ką ne? (Bibliniai simboliai ir perkeltinė reikšmė, pvz., atpirkimo ožys, Babelio bokštas, Sodoma ir Gomora, išmintingas kaip Saliamonas, užmėtyti akmenimis, nusiplauti rankas, iš didelio rašto išėjo iš krašto ir t.

Susiskaldęs žmogus.

• Ką žinau apie Šv. Raštą? (Bendrosios žinios apie Bibliją).
• Kokie yra skirtumai ir panašumai tarp Senojo ir Naujojo Testamentų? (Dievo įkvėptas tekstas, parašytas skirtinguose istoriniuose kontekstuose ir skirtingoms bendruomenėms).
• Kokį vaidmenį Šventasis Raštas vaidina bažnyčioje? (Teologinio mokymo, liturgijos ir asmeninio dvasingumo šaltinis).
• Kodėl mokslininkai domisi Biblija? (Biblijos tyrinėtojų, istorikų, archeologų, kriptologų tyrimai, jų tikslas ir atradimai).
• Ar verta skaityti Bibliją šiandien? Biblijos svarba ir reikšmė.
• Ar Dievas sukūrė blogį? (Sąžinė, laisvė, atsakomybė).
• Ar Jėzus palyginimuose kalbėtų apie programuotoją? (Biblinės kultūros ir konteksto skirtumai lyginant su šiandiena, Jėzaus palyginimų paaiškinimai. Pasirinktinai: palyginimai apie sėjėją ir rauges, kalno pamokslas, gerasis ganytojas, vynininkai žmogžudžiai).
• Kaip pritaikyti Biblijos tekstus savo gyvenime? Biblijos interpretacija.

III-IV Gimnazijos Klasių Koncentras

• Ar aš esu savo brolio sargas? (Pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis).
• Kodėl kenčia nekaltas? (Kančios problema: Jobo knyga, Kristaus kančia).
• Kur Dievas, kai skauda? (Skausmingi žmogaus ir Bažnyčios įvykiai, Jobo knyga, 23 psalmė, holokaustas ir t. t.). Pasirinkimas būti gailestingu ar teisingu? (Pasirinktinai: gailestingasis samarietis, sūnus palaidūnas, vynuogyno darbininkai, palyginimas apie talentus, turtuolis ir Lozorius).
• Kaip elgtis su sunkiais žmonėmis? (Beširdis skolininkas, Jėzaus raginimas atleisti).
• Ar žmonės kada nors pastatys Babelio bokštą? (Puikybės pasekmė, Babelio bokštas, nesusikalbėjimas).
• Kiek žmogui gana?

Bibliniai įvaizdžiai ir motyvai.

• Kam priklauso Biblijos autoriaus teisės? (Šventieji autoriai (hagiografai), autorystė, autoriaus teisės, intelektinė nuosavybė).
• Kiek Biblijoje yra istorijos? (Biblijos formavimosi istorija, geografija, civilizacijos, žmonės, įvykiai).

Kuo Biblija skiriasi nuo kitų šventųjų Raštų?

• Ar turi Biblija ką pasakyti šiandienos žmogui? (Šventojo Rašto turinys ir vienovė, bibliniai simboliai dailėje ir literatūroje).
• Ar stebuklai tikrai vyksta? (Kristaus stebuklai: tarė ir atsirado, tarė ir pasveiko; literatūriniai kontekstai).
• Kaip Biblija įkvepia kūrėjus?

A3. Įvardija Dievo pažadą atsiųsti Gelbėtoją ir atpažįsta jį Jėzaus asmenyje. Dievas dovanoja mums pasaulį ir juo rūpinasi. 1-2 klasių koncentras. Kodėl žmonės nusigręžė nuo Dievo? (Pradžios knygos pasakojimas). Kaip Dievas laikosi savo pažadų? Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte. 3-4 klasių koncentras. Ar verta pasitikėti Dievu? (Abraomas, Izaokas - išėjimas, Izaoko auka). Kiek kainuoja dubenėlis sriubos? (Ezavas ir Jokūbas, pirmagimystė Biblijoje, žmogaus vertė). Ar paskutinis gali būti pirmas? (Juozapas, brolių išdavystė). Į kokį žygį Dievas pakvietė Mozę? (Pašaukimas, išėjimas iš Egipto, kelionė per dykumą). Kas akmeniu užmušė milžiną? (Dovydo pašaukimas ir stiprybė). Kodėl sakome: „Išmintingas, kaip Saliamonas“?

Liturginiai Aspektai

Svarbiausi Žodžio liturgijos aspektai, remiantis Romos Mišiolo Skaitinių knygomis:

• Dievo žodis skelbiamas įvairiais būdais ir ne visada vienodai veiksmingai paliečia jo klausančiųjų širdis.
• Kuo giliau įsijaučiame į liturgijos šventimą, tuo labiau suvokiame ir Dievo žodžio svarbą.
• Liturginiame veiksme Bažnyčia ištikimai atsiliepia tuo pačiu „Amen“, kurį Kristus, tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, ištarė vieną kartą visiems laikams, išliedamas savo kraują, kad taip suteiktų dievišką patvirtinimą Naujajai Sandorai Šventojoje Dvasioje.
• Todėl kai Dievas ištaria savo žodį, jis visada laukia atsakymo, o atsakymas yra klausymas ir garbinimas „Dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 23).

Bažnyčioje turi būti aukščiau pakelta, stabili, rūpestingai įrengta ir tinkamai papuošta vieta, kuri atitiktų Dievo žodžio kilnumą, aiškiai parodytų tikintiesiems, kad Mišiose yra parengtas tiek Dievo žodžio stalas, tiek Kristaus Kūno stalas, ir galiausiai būtų kiek tik įmanoma pritaikyta sužadinti dėmesingą tikinčiųjų klausymąsi per Žodžio liturgiją.

Kad Dievo žodis būtų priimtas ir persmelktų tikinčiųjų gyvenimą, reikalingas gyvas tikėjimas, kuris nuolat gilinamas skelbiamo Dievo žodžio klausymu. Iš tiesų, Šventasis Raštas, ypač kai jis skelbiamas liturgijoje, yra gyvenimo ir dvasinės stiprybės šaltinis.

Liturginė tradicija patikėjo uždavinį švenčiant Mišias skelbti biblinius skaitinius nustatytiems tarnams: lektoriams ir diakonui. Kai nėra diakono arba kito kunigo, Evangeliją perskaito pats celebruojantis kunigas.

Lektorius Eucharistijos šventime turi savo funkciją, kurią pats turi atlikti, net jeigu dalyvauja aukštesnio rango tarnų. Lektoriaus tarnystė, suteikta liturginėmis apeigomis, turi būti laikoma pagarboje.

Ministrantų Taisyklės

Dažnai organizacijos, bendruomenės turi tam tikras taisykles, kurių svarbu laikytis. Štai viena iš ministrantų taisyklių: „Patarnautojas visur sėja tikrą džiaugsmą“.

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai ministrantų tarnystės aspektai:

tags: #kas #gali #buti #baznycios #patarnautojais