Darbo teisė yra esminė teisės šaka, reguliuojanti darbo santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Ši sritis apima individualius ir kolektyvinius darbo santykius, darbo užmokestį bei kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius darbo teisės aspektus, įskaitant darbuotojų teises, darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir gynybos būdus.
Darbo Teisės Šaltiniai
Darbo teisę reglamentuoja įvairūs šaltiniai, įskaitant tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus:
- Europos Sąjungos teisė:
- Pirminėje teisėje (steigimo sutartyse) įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisvė ir draudimas diskriminuoti dėl lyties darbo apmokėjimo srityje.
- Antrinėje teisėje (direktyvose) įteisintos teisės normos, reglamentuojančios darbuotojo teises sudarant darbo sutartį, nediskriminavimą, darbo sutarčių apsaugą perduodant verslą, nemokumo atveju, darbuotojų komandiruotes, įsitraukimą į darbą netipinėmis darbo formomis (pvz., pagal terminuotas sutartis, dirbant ne visą darbo laiką ar laikinojo įdarbinimo įmonėse).
- Lietuvos Respublikos teisė:
- Konstitucijoje nustatytos pagrindinės darbuotojų laisvės ir teisės: laisvė pasirinkti darbą, steigti asociacijas, teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą, poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas, streiką; t. p. draudžiamas priverčiamasis darbas.
- Šios laisvės ir teisės detalizuojamos Darbo kodekse bei kituose įstatymuose (pvz., Profesinių sąjungų, Darbuotojų saugos ir sveikatos, Europos darbo tarybų įstatymuose).
Darbo teisės normomis laikytini ir darbdavio išleidžiami vietiniai norminiai teisės aktai (įsakymai, taisyklės), kuriais jis siekia vieningai reguliuoti ir organizuoti visų ar dalies pavaldžių darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis.
Kolektyvinės Sutartys
Kolektyvinėms sutartims, sudaromoms nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar darbovietės lygiu tarp profesinių sąjungų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, suteikiama plati diskrecija - jos iš esmės gali reguliuoti bet kuriuos darbuotojų darbo santykių aspektus nepablogindamos darbuotojų padėties, palyginti su nustatytąja įstatymais. Darbdavio ir darbo tarybų susitarimų ne bet kurios, o tik norminį pobūdį turinčios sąlygos (visuotinai privalomos bendro pobūdžio taisyklės) laikomos darbo teisės normomis.
Studijuojant darbo teisę analizuojami pagrindiniai darbo teisės institutai, darbo santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos respublikos ir kitų šalių teismų praktika.
Preliminariosios Sutartys ir Pirkėjo Gynyba
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Darbo Teisės Kurso Turinys
Studijuojant darbo teisę, dėmesys skiriamas šiems pagrindiniams aspektams:
- Individualūs darbo santykiai.
- Kolektyviniai darbo santykiai.
- Darbo užmokestis.
Taip pat analizuojami darbo santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos respublikos ir kitų šalių teismų praktika.
Studijų Krūvis
Studijų krūvį sudaro:
- Paskaitos - 45 val.
- Komandinis darbas (pvz. teismo sprendimų, situacijų analizė) grupėse nuotoliniu būdu - 15 val.
- Namų darbai - 20 val.
- Studento savarankiškas darbas - 80 val. (pasirengimas paskaitoms - 35 val., individualiai paskirtų užduočių atlikimas - 6 val., uždavinių sprendimas - 10 val., teismo sprendimų analizė - 5 val., pasirengimas kolokviumui - 9 val.).
Rekomenduojama Literatūra
- T. Davulis. 2004
- H. Davidavičius. 2006. Darbuotojų įdarbinimas ir darbo sutarties su jais nutraukimas pagal Darbo kodeksą bei teismų praktiką.
- I. Tiažkijus. 2008
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 2003
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 2004