Ieškinio Pagrindas ir Dalykas: Esminiai Civilinio Proceso Elementai

Lietuvos teisės sistema užtikrina asmenims, kurių teisės pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato, kad teismas nagrinėja civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi į teismą, pareiškimą, siekiant apginti jo teisę ar įstatymo saugomą interesą. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos - pareiškimai ar prašymai.

Teisingumo statula Vilniuje simbolizuoja teisinės gynybos svarbą.

Teisė Kreiptis į Teismą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tai yra asmens teisinio statuso dalis, reiškianti teisę į ieškinio patenkinimą materialiąja prasme ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu procesine prasme, net jei bylą išnagrinėjus iš esmės paaiškėja, kad teisė nebuvo pažeista.

Teismas turi ne tik priimti kreipimąsi į teismą, bet ir išspręsti bylą iš esmės. Teismai yra institucija, ginanti asmens teises ir laisves. Lietuvos Respublikos teismų sistema užfiksuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme.

Civilines bylas kaip pirmos instancijos teismai nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai (CPK 25 str.). Teismų įstatymo 15 straipsnis nurodo, kad Apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymais priskirtoms jo kompetencijai.

Ieškinio Priėmimo Sąlygos

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos siejama su tos teisės prielaidomis ir tinkamomis jos realizavimo sąlygomis, specialiais reikalavimais, kaip tą teisę įgyvendinti. Teismas, priimdamas ieškinį, turi patikrinti, ar jis atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Nesilaikymas ieškinio formai ir turiniui keliamiems reikalavimams yra ištaisomas, o kitais atvejais, kai asmuo nesilaiko kreipimosi į teismą tvarkos, teismas ieškinį priimti atsisako. Atsisakymo priimti ieškinį pagrindai numatyti CPK 137 straipsnyje.

Štai keletas pavyzdžių, kada teismas atsisako priimti ieškinį:

• Jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme.
• Jeigu nesilaikyta įstatymu nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
• Jeigu toks pat ginčas jau nagrinėjamas teisme arba yra išnagrinėtas ir teismo sprendimas įsiteisėjęs.
• Jei šalys yra susitarusios perduoti nagrinėti ginčą arbitraže, ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme.
• Jei ieškinį paduoda neveiksnus fizinis ar neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Paaiškėjus šioms sąlygoms pradėjus procesą, t.y. priėmus pareiškimą, atsiranda skirtingi teisiniai padariniai. Jei šių sąlygų pažeidimas nustatomas ieškinio priėmimo stadijoje, turi būti atsisakyta priimti pareiškimą. Atsisakymas priklauso nuo atsisakymo pagrindų ir gali būti laikinas arba galutinis.

Ieškininė ir Ypatingoji Teisenos

Lietuvos civiliniame procese, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, yra dvi savarankiškos teisenos - ieškininė ir ypatingoji. Ieškininės teisenos tikslas - pašalinti subjektinės materialinės teisės pažeidimą, o ypatingosios - užtikrinti tinkamą tam tikrų teisių įforminimą, siekiant išvengti subjektinės materialinės teisės pažeidimo.

Teisena - tai speciali civilinės bylos nagrinėjimo tvarka. Kadangi dauguma bylų yra nagrinėjamos ieškinio teisena, todėl ši teisena vadinama pagrindine, nes būtent ji nustato pagrindines proceso taisykles.

Proceso Stadijos

Byla pereina pagrindines tris stadijas: bylos iškėlimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir teisminis nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas išsprendžia civilinę bylą iš esmės, priimdamas sprendimą (CPK 214 str. 1 d.).

Bylos Nutraukimas ir Pareiškimo Palikimas Nenagrinėtu

Ne visais atvejais teismas bylą gali išnagrinėti ir priimti sprendimą. Tam tikros priežastys gali užkirsti kelią bylai pagal tapatų ieškinį nagrinėti ateityje, o kitos, jas pašalinus, tokių galimybių neužkerta. Šios priežastys lemia skirtingus bylos baigimo be teismo sprendimo būdus - bylos nutraukimą ir pareiškimo palikimą nenagrinėtu.

Šių dviejų civilinio proceso institutų pagrindai ir procesinės teisinės pasekmės skiriasi. Jei procesas pradėtas, pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas, byla nutraukiama. Bylos nutraukimas aiais atvejais prilygsta teismo atsisakymui vykdyti teisingumą. Todėl ir buvo išskirtos dvi civilinės bylos užbaigimo nepriimant sprendimo formos.

Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu skiriasi bylos baigimo pagrindais ir procesiniais teisinėmis pasekmėmis. Nutraukus bylą, pakartotinai su iu ieškiniu kreiptis į teismą nebegalima, o palikus pareiškimą nenagrinėtu - pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, galima.

Galiojusiame CPK (1964 m.) bylos nutraukimo pagrindų sąrašas buvo baigtinis, o pagal dabartinį kodeksą šis sąrašas nėra baigtinis, nes CPK sakoma, kad bylą nutraukti galima ir kitais CPK numatytais atvejais.

Dabartinis CPK 296 str. 1 d. pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai yra numatyti ir kituose CPK bei Civilinio Kodekso (CK) straipsniuose (296 str. 1 d. 12 punktas).

Byla gali būti nutraukta ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 326 str.1 d. 5 p.), kasaciniame teisme (CPK 340 str. 5 d., 359 str. 1 d. 6 p., 6 d.), taip pat atnaujinus procesą (CPK 370 str. 4 d.) iaiskyrus CPK 296 str. 1 d.7, 8, 11 p. nurodytus pareiškimo palikimo nenagrinėtiu pagrindai.

Bylos nutraukimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu klausimai gali būti sprendžiami pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu. Bylos nutraukimas ir ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai, tvarka ir padariniai taikomi ieškinyje ir priešieškinyje pareikštiems reikalavimams CPK 143 str. 3 d.

Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu skiriasi nuo bylos sustabdymo ir atidėjimo ar jos pertraukos, nes pastarieji institutai yra laikinas teisėtai pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas. Pašalinus laikino pobūdžio įstatymo numatytas objektyvias aplinkybes, byla nagrinėjama toliau, nereikia kreiptis į teismą su nauju pareiškimu.

Ieškinio Dalykas

Ieškinio dalykas yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas, nukreiptas per teismą atsakovui. Jis nurodomas pareiškime teismui (ieškinyje). Ieškinio dalykas gali būti keičiamas (išskyrus dokumentinį procesą) nuo pasirengimo teismui nagrinėti civilinę bylą momento iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paskelbimo. Vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinumas atsirado vėliau, jei yra kitos šalies sutikimas, jei teismas mano, kad dėl reikalavimo pakeitimo bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas.

Ieškovas gali vietoj vienų reikalavimų pareikšti kitus, jeigu nesikeičia ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis reikalavimas grindžiamas). Ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas reiškia naują ieškinį. Reikalavimų padidinimas ar sumažinimas (sumų pakeitimas, kai jos padidėja dėl tolesnio neatsiskaitymo ar mažėja dėl skolininko mokėjimų) nėra ieškinio dalyko pakeitimas.

Ieškinio dalyko pakeitimas yra tada, kai dalies reikalavimų atsisakoma, pvz., atsakovui bylos sprendimo metu patenkinus dalį reikalavimų.

Ieškinių Tapatumas

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

Ieškinio dalykas - tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas.

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą.

Apibendrinant, ieškinio pagrindas ir dalykas yra esminiai civilinio proceso elementai, kurių tinkamas nustatymas ir individualizavimas užtikrina teisingą bylos nagrinėjimą ir teisėtų teismo sprendimų priėmimą.

Du Ieškiniai Dėl Vienos Traumos - Ar Įmanoma?

Ar galima du kartus kreiptis į teismą dėl sveikatai padarytos žalos dėl tos pačios traumos? Ieškovė E. M. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tapataus ieškinio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo nutartį ir perdavė civilinę bylą nagrinėti toliau.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nagrinėtoje byloje ieškovė jos sveikatai kilusią žalą grindžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB ,,Idemus“ gydytojos ortopedės - traumatologės galbūt netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo atsakovės procesiniu statusu dalyvauja valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos.

Ieškinio Pagrindas Laikytinas Tapačiu, Kai Jis Grindžiamas Tais Pačiais Juridiniais Faktais

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad žalos dydis yra ieškovės kelionės pas gydytoją ortopedą - traumatologą kaina (50 Eur). Šių išlaidų, kaip turtinės žalos, ieškovė ankstesnėje byloje neprašė priteisti ir jos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu nebuvo priteistos.

Nors abejose bylose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų po ieškovės patirtos traumos, nagrinėjamoje byloje nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas ankstesnėje civilinėje byloje.

Teismas akcentavo, kad ieškovės ieškinys grindžiamas naujomis, ankstesnėje civilinėje byloje nenagrinėtomis, aplinkybėmis, susijusiomis su naujai nustatytais sveikatos būklės pakitimais ir to sąlygojamas reikalingas operacijas, kitą ieškovės nedarbingumo laikotarpį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą - atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo.

Papildomi Reikalavimai Ieškiniui

Ieškinyje ar tam tikrame dokumente ieškovas gali teikti procesinius prašymus: prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., turto areštą) ar atleisti nuo žyminio mokesčio. Jeigu ieškinį teikia ieškovo atstovas, turi būti nurodyti duomenys apie jį, pridedamas atstovo teises ir pareigas įrodantis dokumentas (įgaliojimas, pavedimo ar atstovavimo sutartis).

Kai kurioms bylų rūšims įstatymas kelia papildomus reikalavimus. Šeimos bylų ieškinyje, be nurodytų reikalavimų, dar reikia nurodyti motyvus, dėl kurių paduodamas ieškinys nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (sutuoktinio netinkamas elgesys, smurtavimas, neištikimybė ir kita). Jeigu sutuoktiniai turi vaikų, nurodomi duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaiko išlaikymo priteisimo

Jei ieškinys priimamas, teisėjas priima rezoliuciją - laikoma, kad byla iškelta. Teisėjas atsisako priimti ieškinį šiais atvejais: kai ieškinys nenagrinėtinas teisme ar nagrinėtinas kitokia tvarka arba kitame teisme; kai nesilaikyta įstatymu nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos; jeigu toks pat ginčas jau nagrinėjamas teisme arba yra išnagrinėtas ir teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp bylos nutraukimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu:

tags: #kas #gali #buti #ieskinio #pagrindas #ir