Kosulys yra normalus mūsų apsauginis mechanizmas. Tai visų gleivių, kurios būtinos mūsų plaučiams, bronchams, kad juos suteptų. Tam, kad bronchai ir plaučiai atliktų savo funkciją, jie turi surinkti visus nešvarumus, kurie nueina ir tada judesių pagalba pakelti juos į viršų. Tada žmogus juos atkosėja ir pašalina skreplius.
Dažniausia varginančio kosulio priežastis yra peršalimas - viršutinių kvėpavimo takų uždegimas.
Taigi, kokios priežastys gali būti, jei vaikas kosėja, bet neatkosėja? Aptarsime dažniausias priežastis, simptomus bei gydymo būdus.
Dažnos Kosulio Priežastys
Priežasčių gali būti daugybė. Dažniausia priežastis gali būti „užryklinis“ tekėjimas, kai varva už nosies, ausų, sinusų ant balso stygų ir sukelia kosulį. Gali būti alerginis astmos dirginimas, lėtinis bronchitas. Taip pat gali būti refliuksas, kuris yra dažniausia užsitęsusio kosulio priežastis, XXI amžiaus liga.
Kas yra alerginis kosulys?
O jei kalbame apie mažą vaiką, reikia pagalvoti, ar negalėjo nutikti taip, kad vaikas susikišo sau kokį nors svetimkūnį į gleivinę.
Jei kartu su kosuliu atsirado karščiavimas, peršalimo jausmas, sloga, kaulų laužymas ir taip toliau, tikriausiai tai virusų sukeltas kosulys. Jei nėra dusulio ir didelio nuovargio, greičiausiai nieko pikto ir nėra.
Jei kosulys visada kartojasi tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, birželį, jei kartojasi kiekvieną kartą susitikus su kokiu nors gyvūnu ar apsilankius kokioje nors patalpoje, galima galvoti apie alerginį kosulį. Jei kosėti pradedama šildymo sezonu, dažniausiai tai bus sezoninis kosulys.
Jei žmogus kosėja nuo dulkių, didelė tikimybė, kad jis turi alergiją dulkėms ar dulkių erkutėms. Kalbant apie kosulį ryte - galbūt tai mūsų aptartas „apeiginis“ kosulys, o galbūt miegama tokioje patalynėje, kuriai jis alergiškas, ar žmogui nepasireiškia refliuksas.
Ligos, Sukeliančios Kosulį
Yra keletas ligų, kurios gali sukelti kosulį vaikams.
Skarlatina
Skarlatina - ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos ir kuri dažniausiai pasireiškia vaikams. Liga plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju. Skarlatina paveikia visą organizmą, tačiau dažniausiai pirmiausia pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus.
Skarlatina užsikrečiama oro lašeliniu būdu - tai reiškia, kad bakterijos perduodamos per smulkias seilių ar gleivių daleles, kai sergantis asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Skarlatiną sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), tas pats, kuris sukelia anginą.
Simptomai dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 10 metų, bet gali susirgti ir suaugusieji.
Skarlatinos atsiradimo eiga:
- Užsikrėtimas. Skarlatina plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar kalbant - bei per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar jo daiktais.
- Inkubacinis laikotarpis. Po užsikrėtimo simptomai paprastai pasireiškia per 2-5 dienas.
- Ligos pradžia. Liga prasideda staiga, dažniausiai su karščiavimu, gerklės skausmu ir bendru silpnumu.
- Bėrimo atsiradimas. Po 12-48 valandų nuo pirmųjų simptomų pradžios atsiranda būdingas bėrimas, kuris pirmiausia pasirodo ant kaklo, krūtinės ir pilvo, vėliau išplinta po visą kūną.
- Ligos pikas ir sveikimas. Paprastai po kelių dienų simptomai ima silpnėti. Bėrimas išnyksta, o oda gali pradėti luptis, ypač ant delnų ir padų.
Skarlatinos diagnostika:
- Greitas streptokokinės infekcijos testas (anginos testas).
- Pasėlis iš ryklės.
- C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas.
Skarlatinos gydymas:
- Antibiotikų vartojimas.
- Simptominis gydymas.
- Izoliacija.
- Komplikacijų stebėjimas.
Galimos komplikacijos:
- Reumatinė karštinė.
- Ūminis glomerulonefritas.
- Sepsis (labai reta).
Laringitas
Laringitas - vėsiuoju metu daugelis aktyviai serga peršalimo ligomis. Ūminis laringitas atsiranda dėl virusų, kurie „atakuoja“ Jūsų organizmą. Dažniausiai laringito pradžia yra peršalimas, tad tinkamai jo negydant tenka susidurti su kur kas rimtesnėmis komplikacijomis.
Laringitas diagnozuojamas apžiūrėjus gerklę. Procesas dažniausiai atliekama naudojant endoskopą. Pacientai patys sau diagnozuoti ligos negali - tai turi padaryti gydytojas. Specialistas taip pat parenka tinkamiausius vaistus.
Laringitas mažiems vaikams gali būti net mirtinai pavojingas, tad pamačius pačius pirmus simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Taip pat dažnai suaugusiems pasitaikanti komplikacija - kurtumas, ausų uždegimas.
Laringito gydymas:
- Rekomenduojama garinti gerklę.
- Svarbu stiprinti imuninę sistemą, kad organizmas kuo intensyviau kovotų su liga.
- Bulvių inhaliacijas - reikia garinti puodą, kuriam verda bulvės.
- Česnakas tai natūralumas gydymas - supjausčius česnaką reikia jį užpildo stikline pieno ir palaukti, kol jis pasidarys tik šiltas.
- Tuomet reikia gautą skisti gert.
Atvėsus orams išvengti laringito nėra labai sudėtinga. Tai pat, kaip jau minėjome, vartoti vitaminą C, kuris stiprina imuninę sistemą. Kovokite su liga dar tada, kol ji „neužklupo“ Jūsų organizmo. Pirmas žingsnis - šiltų garų inhaliacijos. Jos būtinas net ir tokiu atveju, jeigu dar tiklaukiate eilėje pas gydytoją.
Kokliušas
Daugeliui kokliušas - nauja, negirdėta liga, šiais metais pradėjusi plisti ir Lietuvoje. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 19 d. Lietuvoje užregistruoti 355 kokliušo atvejai, iš jų 258 vaikams iki 17 metų amžiaus.
Kokliušą sukelianti bakterija turi tokią savybę kas 3-5 ar daugiau metų susargdinti didesnį skaičių žmonių.
Kokliušas itin užkrečiamas, pavojingiausia - kūdikiams. Kokliušas plinta labai greitai, tad žmonės, kurie pasiskiepiję seniau, yra imlūs infekcijai.
Nuo užsikrėtimo (tai yra oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija) iki ligos pradžios gali praeiti iki 7 dienų, tada liga pasireiškia paprastuoju būdu - sloga, kosulys, čiaudulys. Bet ji gali pasireikšti ir daugiau nei po 21 dienos. Tuo laikotarpiu žmogus jau gali jaustis blogiau, jis kosėja, bet neįtaria, kad jam kokliušas.
Kokliušas gydomas antibiotikais, liga gali labai išvarginti - žmogus kosėti iki 2 savaičių, po to gali kosėti dar intensyviau. Kosulys gali trukti iki mėnesio-dviejų, kosulio priepuoliai suaugusiam žmogui baigiasi vadinamais reprizais, kurie sukelia ir vėmimą.
Liga pavojingiausia kūdikiams, nes per tą kosulio priepuolį sustoja kvėpavimo centras ir galima numirti. Ir būtent yra registruoti mirties atvejai nuo kvėpavimo sustojimo. Gali prasidėti ir plaučių uždegimas, encefalitas - smegenų uždegimas, vidurinės ausies uždegimas.
Kokliušo infekcija gali būti skirstoma į tris stadijas:
- Liga prasideda nestipriu kosuliu. Tai yra pirmasis peršalimo etapas, kuris gali trukti vieną ar dvi savaites.
- Po kelių savaičių kosulys intensyvėja, prasideda antras etapas, medikų vadinamas paroksizminiu (atakų) etapu. Ši stadija įprastai trunka 1-6 savaites, tačiau gali tęstis ir iki 10 savaičių.
- Paskutinioji - sveikimo stadija, dažniausiai trunka 2-6 savaites, bet gali trukti ir mėnesiais.
Kokliušo prevencija:
- Skiepai.
- Kosėjimo, čiaudėjimo higiena.
Astma
Oficialiais duomenimis, astma Lietuvoje serga 2 procentai vaikų, tačiau gydytojai šį skaičių padidintų net iki 10 procentų - kai kada tiesiog neskubama kreiptis į gydytojus. Pastebima tendencija, kad kasmet sergančiųjų bronchine astma vis daugėja.
Simptomų pobūdis (kosulys, dusulys, švokštimas, krūtinės spaudimas, skrepliai, naktiniai simptomai). Įvertina simptomų trukmę, provokuojančius veiksnius (infekcijos, fizinis krūvis, sezonai, alergenai, šaltas oras, dūmai, profesiniai dirgikliai).
Vaikų kvėpavimo simptomai dažnai „maskuojasi“ - užsitęsęs kosulys po infekcijos, pasikartojantys bronchitai, švokštimas ar dusulys fizinio krūvio metu ne visada reiškia tą patį, todėl tėvams ypač svarbu gauti aiškų atsakymą: ar tai tik užsitęsęs dirginimas, ar bronchų hiperreaktyvumas, ar formuojasi (ar jau yra) vaikų astma, ar reikia koreguoti gydymą ir stebėseną.
Vaikų pulmonologo konsultacija rekomenduojama, kai:
- Kosulys tęsiasi ilgiau nei tikėtasi po virusinės infekcijos arba kartojasi bangomis (ypač jei ryškėja naktį ar anksti ryte).
- Pasikartojantis švokštimas („švilpimas“ kvėpuojant), ypač sergant, po fizinio krūvio ar kontaktuojant su dirgikliais.
- Dusulys sportuojant: vaikas greičiau pavargsta, vengia aktyvumo, skundžiasi krūtinės „suspaudimu“.
- Dažni „bronchito“ epizodai ar užsitęsusios kvėpavimo takų infekcijos, kai norisi aiškios priežasties ir plano.
- Įtariama ar jau diagnozuota vaikų astma, bet kontrolė nepakankama (dažni paūmėjimai, naktiniai simptomai, dažnas gelbėjimo inhaliatoriaus poreikis).
- Kyla klausimų dėl inhaliatorių naudojimo: technika, dozės, kada didinti/mažinti gydymą.
Jei vaikui galima atlikti plaučių funkcijos tyrimą, sprendimus padeda pagrįsti spirometrija. Praktikoje, tinkamai instruktuojant, daugelis vaikų nuo maždaug 5 metų jau gali atlikti priimtiną spirometriją.
Pulmonologijos tyrimai ir procedūros:
- Spirometrija (plaučių funkcijos tyrimas).
- Spirometrija su bronchus plečiančiu vaistu (salbutamoliu).
- Papildomi tyrimai pagal indikacijas.
Kaip pasiruošti vaikų pulmonologo konsultacijai ir tyrimams:
- Atsineškite ankstesnių tyrimų atsakymus (kraujo, alerginius, radiologinius, ankstesnės spirometrijos, išrašus iš stacionaro, jei yra).
- Pasiruoškite vaistų sąrašą: ką vaikas vartoja kasdien, ką - paūmėjimo metu, kokiomis dozėmis.
- Jei planuojama spirometrija, dėl bronchus plečiančių vaistų vartojimo iki tyrimo vadovaukitės gydytojo ar registratūros instrukcija - kai kuriuos vaistus prieš tyrimą gali reikėti laikinai praleisti.
- Jei įmanoma, užsirašykite simptomų dinamiką: kada kosėja/švokščia, kas provokuoja, ar pabunda naktį, ar riboja sportą.
Diagnozės nereikia bijoti, nes bronchinė astma gali būti įvairių formų: lengva, vidutinė ir sunki. Maži vaikai dažnai serga „netikrąja astma“ - tokia astmos forma, kurią išprovokuoja virusai. Dažniausiai liga pasireiškia rudenį, žiemą ir pavasarį, kai daug kas serga sloga ar gripu.