Kojų silpnumas gali pasirodyti staiga - dar vakar ėjai be vargo, o šiandien net trumpas pasivaikščiojimas atrodo kaip iššūkis. Kojos tampa sunkios, trūksta jėgos, o kartais net ima virpėti ar sustingti. Kai kojos silpsta ar sunkėja net be didelio krūvio, reikia ne tik daugiau judėti, bet ir imtis konkrečių, veiksmingų priemonių. Silpnos kojos einant nėra tik amžiaus požymis - tai signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistą, tuo didesnė tikimybė atkurti normalią kojų funkciją ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kojų silpnumo priežastys
Silpnos kojos einant dažnai rodo, kad sutriko kraujotaka, raumenys silpsta ar organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Kartais priežastis slypi stubure, sąnariuose ar net širdies veikloje. Kai kojos ima silpti net trumpai paėjus, tai signalas, kad organizmas pavargo ar kažkur trūksta pusiausvyros. Kartais už to slepiasi ne tik nuovargis, bet ir rimtesni sutrikimai - nuo kraujotakos iki nervų sistemos problemų. Silpnos kojos einant gali būti ženklas, kad raumenys negauna pakankamai kraujo, o deguonies trūkumas juos silpnina. Jei kraujas sunkiai cirkuliuoja, galūnės tampa šaltos, sunkios, kartais net tirpsta ar degina. Jei kojos silpsta ne dienomis, o valandomis, o kartu atsiranda skausmas, tinimas ar deginimo jausmas - tai ženklas, kad problema gali būti rimtesnė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikia kreiptis į gydytoją, jei kojos ima tirpti, atsiranda pusiausvyros sutrikimų ar tampa sunku pakelti pėdą. Tokie simptomai gali rodyti stuburo nervų suspaudimą ar net ankstyvus neurologinių ligų požymius.
Kojų skausmo priežastys
Dėl kojų skausmo dažniausiai yra kaltas gyvenimo būdas, gera žinia ta, kad su skausmu galima kovoti. Kojų skausmas - nemalonus simptomas, kurio priežasčių dažniausiai tenka ieškoti gyvenimo būde. Jeigu anksčiau kojų raumenų skausmas dažniausiai kankindavo tuos, kurie dirba fizinį darbą, tai šiuo metu nemaloniais skausmais skundžiasi ir nemaža dalis sėdimą darbą dirbančių asmenų. Kojų nuovargis kankina vis jaunesnius žmones, tad netinkamas gyvenimo būdas ir menka savo kūno priežiūra lemia skausmo sukeliamą diskomfortą.
Pagrindinės kojų skausmų priežastys:
- Degeneracinė sąnarių liga.
- Sėdmeninio nervo skausmas.
- Fizinio aktyvumo skausmas.
- Per mažo fizinio aktyvumo skausmas.
- Kojų skausmas nėštumo metu.
- Kitos ligos: sąnarių plyšimai ir panašiai.
Kojų skausmas gali būti labai įvairus: kojų raumenų skausmas, kojų skausmas blauzdose, gali kankinti kojų skausmas einant ir net kojų raumenų skausmas nėštumo metu. Radus priežastis - paprasčiau ieškoti gydymo.
Kojų skausmų gydymas
Kojų raumenų skausmas dažniausiai malšinamas mažinant naudojant šildomąsias priemones. Buitinis būdas - į butelį prisipilti karšto vandens, tačiau reguliariai jį reikia keisti nauju, tad kur kas patogiau įsigyti specialias šildykles. Puikiai tinka ir masažuokliai. Jie labiausiai rekomenduojami tiems, kuris serga lėtinėmis ligomis. Jeigu Jus dažnai kankina kojų skausmas naktimis - tokiu atveju siūlome vakare, prieš miegą pašildyti kojas. Tai praplečia kraujagyslės ir dažniausiai nakties metu skausmas neturėtų Jūsų kankinti. Kojų raumenų maudimas mažinamas geriant arbatžoles, kurios turi priešuždegiminį poveikį. Labiausiai rekomenduojamos medetkos bei ramunėlės. Tai puikus vaistas ir pavargusioms kojoms.
Jeigu Jus kankina kojų skausmas nuo stovimo darbo, juntamas nemalonus kojų skausmas blauzdose - rekomenduojame pakelti kojas virš galvos, atremti jas į sieną. Tai suaktyvina kraujotaką ir skausmas turtų kiek apmažėti. Nemalonus kojų raumens skausmas gali būti mažinamas į pagalbą pasitelkus ir įvairiausius aliejus. Ypač, jeigu jus kankina skausmas ramybės būsenoje (kojų skausmas naktį ir kojų skausmas ryte). Aliejus įmasažuokite į kojas.
Kineziterapija
Kineziterapija yra labai svarbi viso kompleksinio neuropatijos gydymo dalis, kurios tikslas - pagerinti pacientų fizinę funkciją, sumažinti ligos simptomus ir pagerinti bendrą jų gyvenimo kokybę. Neuropatijos sukeltas nervų pažeidimas gali lemti raumenų silpnumą ir atrofiją. Specialiai parinkti jėgos pratimai padeda stiprinti raumenis, išlaikyti jų masę ir pagerinti bendrą fizinę funkciją. Dėl raumenų silpnumo ir skausmo pacientai dažnai vengia judėti, o tai gali sukelti sąnarių sustingimą ir kontraktūras. Neuropatija gali sutrikdyti propriocepciją (kūno padėties suvokimą erdvėje) ir pusiausvyrą. Specialūs koordinacijos ir pusiausvyros pratimai padeda pacientams saugiau judėti ir sumažina griuvimų riziką. Tam tikri kineziterapijos metodai, tokie kaip tempimo pratimai, masažas ar minkštųjų audinių mobilizacija, gali padėti atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti neuropatinį skausmą.
Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų tankį, nuotaiką ir bendrą savijautą. Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į paciento individualius poreikius, ligos sunkumą ir bendrą sveikatos būklę, sukuria specialią pratimų programą. Taip pat atliekami pusiausvyros ir koordinacijos pratimai, tokie kaip stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas siauroje linijoje ar naudojimasis pusiausvyros pagalvėlėmis, skirti propriocepcijai ir pusiausvyrai lavinti. Funkciniai pratimai imituoja kasdienės veiklos poreikius, tokius kaip atsisėdimas, atsistojimas, lipimas laiptais ar daiktų kėlimas, ir yra skirti pacientų funkcionalumui gerinti. Kineziterapijos užsiėmimai paprastai vyksta kelis kartus per savaitę, prižiūrint specialistui. Pacientai taip pat išmokinami pratimų, kuriuos gali saugiai atlikti patys namuose. Gydymo trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento poreikių ir pažangos, tačiau dažniausiai trunka kelis mėnesius. Svarbu, kad kineziterapija būtų pritaikyta kiekvieno paciento galimybėms ir poreikiams, o pratimai atliekami palaipsniui didinant krūvį. Neuropatija sergantys pacientai taip pat turėtų būti atsargūs dėl sumažėjusio jautrumo ir padidėjusios sužalojimų rizikos.
Natūralios priemonės kojų kraujotakai gerinti
Kai kojos silpsta ar sunkėja net be didelio krūvio, reikia ne tik daugiau judėti, bet ir imtis konkrečių, veiksmingų priemonių:
- Kaštonų tepalai ir kompresai: Kaštonų ekstraktas laikomas vienu veiksmingiausių natūralių venų tonusą gerinančių būdų. Jis mažina kojų sunkumą, patinimus ir skausmą.
- Raudonųjų vynuogių lapų preparatai: Tabletės, kapsulės ar tepalai iš raudonųjų vynuogių lapų stiprina kapiliarus ir saugo nuo venų varikozės.
- Imbierinis arba pipirmėčių aliejus: Masažas šiais aliejais gerina kraujotaką, šildo ir mažina raumenų įtampą.
- Džiovintų kaštonų ar dilgėlių nuoviras: Šie augalai padeda iš organizmo pašalinti skysčių perteklių ir sustiprina kraujagysles.
- Kompresai su obuolių actu: Obuolių actas gerina kraujotaką ir mažina tinimus. Pamirkykite audinį ir apvyniokite blauzdas 15-20 minučių.
- Magnio ir kalio papildai: Jei kojos linkusios mėšlungiuoti, šių mineralų trūkumas gali būti pagrindinė priežastis.
- Šaltas dušas ar kontrastinis apipylimas: Trumpas apipylimas šaltu vandeniu skatina venų susitraukimą ir gerina kraujotaką.
Mitybos įtaka kojų sveikatai
Tinkamas maistas turi didelę įtaką tam, kaip jaučiasi kojos - nuo kraujotakos iki raumenų jėgos. Kai trūksta baltymų, geležies ar vitaminų, raumenys silpsta, o kraujas cirkuliuoja lėčiau. Baltymai yra pagrindinė raumenų statybinė medžiaga, todėl jie būtini norint išlaikyti jėgą. Vištiena, kiaušiniai, žuvis ir ankštiniai augalai padeda greičiau atsistatyti po fizinio krūvio. Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys - jų galima rasti lašišoje, linų sėmenyse ar graikiniuose riešutuose. Jos mažina uždegimus ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Išialgija
Esant nuo klubo į koją plintantiems skausmams dažnai diagnozuojama išialgija. Pirmiausia reikia pasakyti, kad išijas yra sėdimojo nervo neuritas, o išialgija, savo ruožtu, šio nervo neuralgija. Išialgija yra labai populiari neuralgijos rūšis, provokuojama juosmens-kryžkaulio šaknelių arba sėdmeninio nervo uždegimo ar užspaudimo. Dažniausiai tai yra disko prolapsas (diskui išsikišus už stuburo ašies spaudžiamas sėdimasis nervas). Taip pat išialgiją sąlygoti gali facetinio sąnario pažeidimas arba atsiradusi kaulinė atauga.
Išialgijos gydymas
Išialgijos atveju siekiama sumažini ligos simptomus. Skausmui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kiti skausmą malšinantys medikamentai. Skausmo paūmėjimo metu klubui ir kojai geriausia duoti ramybę, bet paūmėjimui praėjus tikslinga imtis mankštų ir masažų: kryžmens-juosmeninės dalies, sėdmenų, užpakalinės skaudančios kojos dalies. Esant išialgijai verta įsigyti AKUPRESŪROS KILIMĖLĮ, kuris padės efektyviai sumažinti skausmą. Naudokite šį kilimėlį rytais arba prieš eidami miegoti ir pajusite atslūgstantį skausmą, mažėjant stresą. Jei yra galimybė, verta pasinaudoti akupunktūros procedūra.
Šilumos ar šalčio procedūra irgi naudinga, ją nesunkiai atliksite ir namuose. Skausmingoms vietoms gali padėti ledas, tad ledo maišelį ar butelį su sušalusiu vandeniu įvyniokite į rankšluostį ir apie 20 minučių palaikykite ant skaudamos vietos (per dieną tą reikėtų pakartoti kelis kartus, maždaug kas tris valandas). Ledo veikimas yra daugiau paviršinis, o kad būtų poveikis ir giluminiams audiniams, tikslinga po ledo procedūros pagulėti karštoje vonioje arba pastovėto po karštu dušu.
Raumenų distrofija
Raumenų distrofija yra genetinė liga, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą arba pasireikšti netikėtai vienam iš šeimos narių kaip tam tikro geno mutacijos rezultatas. Sūnūs moterų, kurios yra šio susirgimo nešiotojos (pažeistas genas, bet moterims nepasireiškia jokie simptomai) turi 50% riziką susirgti, o dukros, 50% riziką tapti nešiotojomis. Priešingai, nei priimta manyti, raumenų distrofija nėra tik vaikų susirgimas - jis gali paliesti kiekvieną. Ilgainiui, žmonės sergantys neuromuskuliniais susirgimais praranda galimybę vaikščioti, kalbėti ir galiausiai, kvėpuoti. Kai kuriems ligoniams šis susirgimas yra fatališkas.
Raumenų distrofijos tipai ir simptomai
Ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo raumenų distrofijos formos. Gali būti paveikiami visi raumenys arba tik specifinės jų grupės, tokios kaip dubens, pečių ar veido sritys. Ikisimptominėje stadijoje liga daugeliu atveju nediagnozuojama. Vėliau simptomai pasireiškia kalbos ir vaikščiojimo atsilikimu, bet dažnai nėra ryškūs.
Testai ir tyrimai padeda gydytojui nustatyti kokia raumenų distrofijos forma pacientas serga ir atmeta kitus susirgimus, kurie veikia raumenis ir nervus. Vieni testai matuoja nervų ir raumenų darbo efektyvumą, kitais, tikrinamas enzimų, t.y. proteinų, kurie lemia cheminę apykaitą (pvz. verčia maistą energija), lygį kraujyje. Kartais reikalinga raumenų biopsija, kurios metu paimamas mažas raumenų audinio gabaliukas ir tiriamas per mikroskopą. Jei pacientas serga raumenų distrofija, vienos raumenų audinio skaidulos yra neįprastai plačios, o kitos sunykusios arba benykstančios.
Raumenų distrofijos gydymas
Fizinė terapija padeda pacientams pagerinti raumenų tvirtumą ir funkcijas. Kanabinoidai, sudėtyje turintys marichuanos, turi analgetinį, raumenų relaksacijos, bronchodiliacinį, seilių sumažinimo, apetito stimuliacinį ir miegą gerinantį poveikį. Kvėpavimo raumenys ima silpti ligai progresuojant; dėl neefektyvaus kosulio kyla plaučių infekcijos rizika, vėliau pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu. Ilgainiui, silpsta kvėpavimo raumenys, t.y. Didžiausia neuromuskulinių pacientų problema yra hipoventiliacija (nepakankama ventiliacija), kurią lydi hiperkapnija (anglies dioksido kiekio kraujyje padidėjimas). Pacientams su hipoventiliacija nakties metu vystosi hiperkapnija. Jaučiami galvos skausmai ryte, nuovargis, mieguistumas dienos metu dėl košmarų ir prastos miego kokybės.
Kardiologinės komplikacijos dažniausiai kyla sergantiems Diušeno, Bekerio raumenų distrofijomis, kai kuriais atvejai galūnių-juosmens raumenų distrofija. Dietologo ir gastroenterologo konsultacijos reikalingos esant nutukimui arba mitybos nepakankamumui, vidurių užkietėjimui, rijimo sutrikimams. Mityba ir augimas gali blogėti ir dėl disfagijos (rijimo sutrikimas). Dėl rijimo sutrikimo atsiranda aspiracija (maisto patekimas į trachėją), seilėtekis, nuolatinis springimas ir kosėjimas valgant. Praradus rijimo galimybę dėl rijimo raumenų nepakankamo funkcionavimo, pacientas gali būti maitinamas enteriškai, t.y. Neįgalumo laipsnis labai priklauso nuo raumenų distrofijos formos. Kai kurios raumenų distrofijos formos, kaip Diušeno raumenų distrofija yra mirtina.
Genetinis raumenų distrofijos tyrimas
Jei šeimos istorijoje yra buvę sergančių raumenų distrofija, patartinas genenetinis ištyrimas, ypač, jei planuojate pastoti ar jau pastojote. Moterys gali neturėti jokių simptomų, bet vistiek būti susirgimo nešiotojomis.
Spinalinė raumenų atrofija (SRA)
Per socialinius tinklus ir žiniasklaidą nuvilnijančios SRA sergančių kūdikių ir jų šeimų istorijos sukrečia. Skaičiuojama, kad ši liga kasmet nustatoma vidutiniškai dviem naujagimiams mūsų šalyje. Nuo šių metų pradžios kiekvienas naujagimis Lietuvoje gali būti tiriamas dėl 12 retų genetinių ligų, tarp jų - ir SRA. Medikams tai leidžia greičiau diagnozuoti ligą ir pradėti taikyti gydymą. Kai dar neseniai ši liga buvo įvardijama kaip dažniausia vaikų neuroraumeninė liga, dėl kurios miršta mažyliai iki dvejų metų.
SRA simptomai suaugusiems
Gydytoja neurologė Evelina Grušauskienė atkreipia dėmesį, kad liga gali būti diagnozuota ir suaugusiam pacientui, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius. Esant reikalui, tokie pacientai turėtų būti nukreipiami specialistams, besispecializuojantiems nervų ir raumenų ligose: gydytojui neurologui ar gydytojui genetikui, kurie nuspręs, ar reikia atlikti genetinį tyrimą, nes tik jo duomenys gali patvirtinti ligą. Toks genetinis gydymas yra atliekamas Lietuvoje.
Specialistai paprastai skiria dvi pacientų grupes: sergančiuosius nuo vaikystės, kūdikystės ir tuos, kuriuos liga ima varginti jau suaugus. Suaugę pacientai serga lengvesne ligos forma, liga progresuoja lėčiau ir ne taip pavojingai, lyginant su pacientais, kuriems simptomai atsiradę vaikystėje.
Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė E. Grušauskienė teigia, jog patys pacientai savarankiškai atpažinti SRA negali. Anot pašnekovės, jeigu asmuo jaučia progresuojantį raumenų silpnumą, pastebi, kad mažėja galimas fizinis krūvis, darosi sunkiau lipti laiptais, vargina mėšlungis ar raumenų trūkčiojimai - gali būti reikalinga gydytojo neurologo konsultacija. Tačiau pats žmogus nustatinėti savo diagnozės neturėtų. Ligos nustatymas ir gydymas turėtų būti patikėtas Nervų ir raumenų ligų centro specialistų komandai.
SRA diagnostika
Genetiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti SRA ligą, Lietuvoje pradėti daryti prieš kelerius metus. Manoma, kad Lietuvoje vis dar yra dalis pacientų, kurių klinikinė diagnozė nėra patvirtinta genetiniu tyrimu. Gali būti atvejų, kad suaugusiems SRA pacientams yra nustatyta visai kita liga. Genetinis tyrimas pateiktų tikslią diagnozę ir leistų pritaikyti tinkamiausią gydymą.
SRA gydymas Lietuvoje
E. Grušauskienės teigimu, Lietuvoje ir pasaulyje yra pasiekta akivaizdi SRA priežiūros ir gydymo pažanga. Dėl to pacientai gyvena daug ilgiau, palyginti su situacija, kuri buvo prieš kelis dešimtmečius. Šiuolaikiniai slaugos, priežiūros metodai ir nauji vaistai padeda pasiekti ženkliai geresnę gyvenimo kokybę.
Tarptautinė medikų bendruomenė SRA gydymo proveržį vadina didžiausia sėkme genetinių ligų gydymo istorijoje. Iš viso pasaulyje yra žinomi trys vaistai, bet jie yra vieni iš brangiausių medikamentų pasaulyje. Suaugusiems pacientams Lietuvoje nė vieni iš vaistų nėra automatiškai kompensuojami. Kauno klinikų Nervų ir raumenų centro vadovė įsitikinusi, kad Lietuvoje yra visos galimybės ir diagnozuoti, ir gydyti retą genetinę ligą, taip pat - suteikti daugiadalykę priežiūrą pacientui.
Kojų silpnumas: kada sunerimti?
Kojos silpnumas gali būti įvairių sveikatos problemų simptomas. Jis gali atsirasti dėl raumenų silpnumo, nervų sutrikimų, kraujotakos problemų ar net sisteminių ligų. Dažnai kojų silpnumas gali būti susijęs su raumenų traumomis, nervų pažeidimais, pavyzdžiui, išvaržomis, arba neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė ar stuburo kanalo stenozė. Kojų silpnumas gali pasireikšti kaip sunkumas judėti, greitas nuovargis arba netgi kritimų baimė. Jei silpnumas yra staigus ir kartu su kitais simptomais, tokiais kaip skausmas, tirpimas ar šaltkrėtis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Diagnostika gali apimti fizinį ištyrimą, kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, MRT ar KT, siekiant nustatyti tikslią priežastį. Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gali apimti vaistus, fizioterapiją ar gyvenimo būdo pokyčius.
Neuropatija
Neuropatija, dar vadinama periferinės nervų sistemos liga, yra sutrikimas, pažeidžiantis už galvos ir nugaros smegenų ribų esančius nervus. Neuropatijos simptomai gali apimti skausmą, dilgčiojimą, deginimo pojūtį, jautrumą, raumenų silpnumą, koordinacijos stoką, autonominės funkcijos sutrikimus (pvz., širdies ritmo pokyčius, virškinimo problemas, šlapimo pūslės disfunkciją) ir kt.
Neuropatijos simptomai
- Skausmas: deginantis, maudžiantis, duriantis ar elektros srovės pojūtis paveiktoje vietoje.
- Jautrumo pokyčiai: sumažėjęs jautrumas prisilietimui, temperatūrai ar skausmui, sukeliantis tirpimo, dilgčiojimo ar nejautrumo pojūtį.
- Raumenų silpnumas: sunku judinti paveiktas galūnes ar atlikti įprastas užduotis, pavyzdžiui, vaikščioti, pagriebti daiktus ar išlaikyti pusiausvyrą.
Neuropatijos priežastys
- Cukrinis diabetas: ilgalaikis aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus.
- Vitaminų trūkumas: ypač vitamino B12 trūkumas.
- Autoimuninės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar Guillain-Barré sindromas.
- Infekcijos: juostinė pūslelinė, ŽIV, hepatitas C ir Laimo liga.
- Toksinai: alkoholis, sunkieji metalai ir kai kurie chemoterapiniai vaistai.
- Genetinės ligos: Charcot-Marie-Tooth liga.
Autonominė neuropatija yra specifinė neuropatijos forma, pažeidžianti tik autonominės nervų sistemos nervus, kurie yra atsakingi už nevalingų kūno funkcijų, tokių kaip širdies ritmas, kraujospūdis, kvėpavimas, virškinimas, šlapinimasis ir lytinė funkcija, reguliavimą.
Neuropatijos gydymas
Gydymo tikslai yra sumažinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą, išvengti komplikacijų ir pagerinti paciento funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę. Pirmas žingsnis gydant neuropatiją yra nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti ar kontroliuoti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, esant diabetinei neuropatijai, svarbu pasiekti optimalią glikemijos kontrolę. Jei neuropatija susijusi su vitaminų trūkumu, skiriami atitinkami maisto papildai.
Skausmo malšinimas: skausmą malšinantys vaistai yra svarbi gydymo dalis daugeliui pacientų. Dažniausiai naudojami preparatai yra prieštraukuliniai vaistai (gabapentinas, pregabalinas), antidepresantai (duloksetinas, amitriptilinas, nortriptilinas) ir vietiniai anestetikai (lidokaino pleistrai).
Mityba: subalansuota mityba, turtinga vitaminais (ypač B grupės), mineralais ir skaidulomis, gali padėti maitinti nervus ir skatinti jų regeneraciją. Fizinis aktyvumas: reguliarūs, vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai gali pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą ir padidinti nervų funkciją.
Akupunktūra, senovės kinų medicina pagrįsta gydymo technika, gali būti naudojama kaip alternatyvus ar papildomas neuropatijos gydymo metodas. Šios procedūros metu plonos adatos yra įsmeigiamos į specifinius taškus kūne, siekiant stimuliuoti nervų sistemą, pagerinti kraujotaką ir skatinti organizmo natūralius gijimo procesus. Manoma, kad akupunktūra gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą, dilgčiojimo ir tirpimo pojūčius bei pagerinti bendrą nervų funkcijos sutrikimų paveiktų sričių jautrumą.
Kojų raumenų ir kaulų skausmas
Kojų raumenų ir kaulų skausmas - vienas dažniausių nusiskundimų, su kuriuo susiduria tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kojų raumenų skausmas dažnai kyla po intensyvios fizinės veiklos, kai raumenyse kaupiasi pieno rūgštis arba atsiranda mikroįplyšimai. Jei skausmas juntamas po traumos ar netikėto judesio, tikėtinas patempimas, plyšimas ar mėlynė. Dažnai kojų skausmą provokuoja tam tikrų vitaminų ir mineralų stoka. Magnio trūkumas sukelia raumenų spazmus ir mėšlungį. Kalcio deficitas ilgainiui silpnina kaulus, didina lūžių riziką. Vitaminas D būtinas kaulų tvirtumui, o jo stoka gali lemti lėtinį maudimą. Kalio ir natrio disbalansas pasireiškia mėšlungiu, ypač sportuojant ar netenkant daug skysčių.
Kojų skausmas gali būti kraujotakos ligų, tokių kaip venų varikozė ar periferinė arterijų liga, simptomas. Sergant artritu ar reumatinėmis ligomis, skausmas kyla tiek raumenyse, tiek kauluose, dažnai kartu pasireiškia sąnarių tinimas. Lengvesnio pobūdžio skausmui gali padėti poilsis, šilti arba šalti kompresai, masažas, tempimo pratimai. Subalansuota mityba, turtinga mineralais ir vitaminais, mažina skausmo pasikartojimą. Gausus skysčių vartojimas padeda išvengti elektrolitų disbalanso. Jei skausmas nepraeina ilgiau nei savaitę, stiprėja, atsiranda tinimas, paraudimas ar pakyla temperatūra, būtina kreiptis į specialistą. Ypatingai svarbu nedelsti, jei skausmas atsirado po traumos, jaučiamas stiprus silpnumas ar įtariamas lūžis.
Dažniausiai dėl magnio ar kalio trūkumo, taip pat dėl dehidratacijos. Jei skausmo priežastis - medžiagų stoka, tinkamai parinkti papildai padeda. Taip, ypač jei pasireiškia kartu su dažnais kaulų lūžiais ar mažu kaulų tankiu. Norint sumažinti kojų raumenų ir kaulų skausmo tikimybę, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, pakankamai judėti, gerti pakankamai skysčių ir užtikrinti organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų kiekį.
Svarbu! Jei jaučiate nuolatinį kojų silpnumą ar skausmą, kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.