Kiekvienas žmogus savo gyvenime susiduria su įvairiais iššūkiais. Iššūkiu galime laikyti ne tik įvairius likimo smūgius bei skaudžius įvykius kurie nutinka žmogui, bet ir sudėtingas emocijas bei vidines būsenas, kurias tenka patirti. Vienos sudėtingiausių iš šių būsenų - kančia ir ilgesys. Šios tarpusavyje glaudžiai susijusios būsenos apima žmogų, kai jis susiduria su įvairiais skaudžiais įvykiais, kai negrįžtamai sutrikdoma jo kasdienybė. Nors daugelis šių būsenų akivaizdoje yra linkę pasiduoti apatijai ir neigiamoms emocijoms, esama ir tokių, kurie savo skausmingus išgyvenimus geba panaudoti kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinį.
Kas Gali Būti Kūrybinio Įkvėpimo Šaltinis?
Kūrybinis įkvėpimo šaltinis dažnai reikalingas visiems kūrėjams. Tačiau kūrėjai tą šaltinį atranda individualiais būdais. Kiekvienas žmogus turi savitus kūrybinio įkvėpimo šaltinius ir kiekvienas jų - dažniausiai labai efektyvus - kad ir individualiai.
Praradimai Kaip Įkvėpimo Šaltinis
Vienas tokių būdų, ypač pastaraisiais amžiais, tai praradimai. Praradimas sužadina svarbiausius ir giliausius žmogaus jausmus, kuriuos kūrėjas trokšta išlieti ant lapo. Tad tokiu principu sukurtų kūrinių literatūroje turime tikrai nemažai. Tad praradimą taip pat galima įvardinti kaip savotišką kūrybinio įkvėpimo šaltinį.
Kančia Kaip Kūrybinės Motyvacijos Šaltinis
Kančia - suprantama kaip stiprus fizinis ar psichologinis išgyvenimas, kurį sukelia staigi, netikėta netektis arba kažko trūkumas. Tikriausiai būtų sudėtinga surasti žmogų žemėje nepatyrusį didesnės ar mažesnės kančios. Kančia neleidžia žmogui nurimti, skatina mąstyti, ieškoti atsakymų. Alfonsas Grauslys viename savo straipsnių rašė: „kančia kūrybingesnė nei gerovė“. Mano nuomone, kenčiantis žmogus giliau apibendrina savo gyvenimišką patirtį, sielos jausmus ir suvokia gyvenimo realybę. Šiuo požiūriu, kančia - tai kūrybingumą skatinanti motyvacija.
Kodėl kančią išgyvenusių autorių kūriniai išskirtinai ryškūs, vaizdingi ? Pirmiausia, tai galima paaiškinti tuo, kad nėra pasaulyje dviejų vienodai kančią išgyvenančių ir į ją reaguojančių žmonių. Kiekvieno individo kančia ir su tuo susijusi patirtis - unikali.
Kūryba taip pat padeda įprasminti kančią, nusiraminti, susitaikyti, pasidalinti kančioje gimusiomis įžvalgomis, atradimais su kitais. Tai akivaizdžiai matome B. Sruogos, V.M.Putino ir kitų lietuvių rašytojų kūryboje. Šių rašytojų romanuose atsispindi kančia, patirta dėl pareigos jausmo bei karo ir tremties suluošintų žmonių likimų, kuri tampa kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Karo ir tremties suluošinti žmonių likimai ir noras pasidalinti savo skaudžia patirtimi su kitais taip pat gali tapti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Žmogus, patyręs pasaulinę katastrofą, siekia, kad žmonių širdyje nukentėjusiųjų patirtys sukeltų užuojautą.
Literatūrinis Pavyzdys: Salomėja Nėris
Dažniausiai, manau, patirti dramatiški išgyvenimai stumteli žmogų kurti. Juk tuomet, kai skaudi patirtis slegia širdį, sielvartą sumažina nuoširdūs ir atviri pokalbiai. Tačiau ne kiekvienas turi šalia asmenį, kuriam galėtų pasipasakoti, todėl savo jausmus išlieja įvairiomis meninėmis formomis. Tai padarė ir Salomėja Nėris, išgyvenusi didžiules dvasines kančias dėl lietuvių visuomenės pasmerkto poelgio: 1933 metais ateitininkė prisijungė prie kairiųjų, o 1940 metais Salomėja Nėris, kaip Liaudies seimo delegatė, išvyko į Maskvą parvežti į Lietuvą Stalino „saulės“.
Todėl gimė eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio“, kurio visi eilėraščiai ir buvo skirti išreikšti savo kaltę. Vienas eilėraštis iš šio rinkinio yra „Tolimas sapnas“. Lyrinis subjektas išpažįsta savo kaltę ir trokšta atleidimo, o sapne išsipildo visi jo troškimai: sugrįžta į gimtinę, į raudoną bažnytėlę. Šis sugrįžimas sukuria džiaugsmą, nustebimo nuotaiką, tačiau visa tai keičia baimė, kaltės jausmas. Lyrinis „aš“ kaip biblinis sūnus paklydėlis, grįžęs pas tėvą, laukia atleidimo. Ir Viešpats atleidžia: „Tebūnie jai atleista, / Nes daug jinai mylėjo“.
Darosi aišku, kad Salomėjai Nėriai tolimas sapnas yra lyg svajonė sugrįžti į gimtinę. Tačiau jai yra gėda dėl savo klaidų, todėl ši svajonė tik ir lieka sapnu. Taigi, skaudūs išgyvenimai nors ir nenukelia žmogaus į nuostabią oazę, tačiau jie paskatina atsiverti žmogaus meninei pusei.
Tyrimai ir Įkvėpimo Šaltiniai
Tyrimo metu filosofinės ir socio-kultūrinės problematikos niuansai, susiję su video menu Nepatovumas, buvo išnagrinėti. Motinystės ir moterų menininkių problematika, kaip žvelgti į kasdieniškumą kaip meną, taip pat filosofiškos teorijos apie nepastovumą buvo ištirtos. Pačio vandens, kaip medžiagos, esybė taip pat buvo giliai ištirta, kadangi tai vienas iš pagrindinių video meno akcentų.
Tokie menininkai kaip Jonas Mekas, Bill Viola, John Cage ir Jill Soloway buvo išvardinti kaip pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai.
Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais lietuvių literatūros rašytojų atvejais bei jų kūryba, argumentuotai pateikiama, kaip praradimas veikia, kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis, kokiu principu praradimas veikia žmogų ir jo kūrybą.