Kas gali būti mediatoriumi Lietuvoje: mediacijos esmė, principai ir naujovės

Mediãcija - tai taikinamasis tarpininkavimas, taikomas siekiant sureguliuoti ginčus, kilusius tarptautinėje, civilinėje (komercinėje), baudžiamojo proceso teisėje.

Mediacijos pirmosios apraiškos pradėjo formuotis prieš daugiau kaip 2000 metų senovės Kinijoje ir Japonijoje, čia šis procesas buvo naudojamas kaip ginčų sprendimo pirminis ir pagrindinis būdas. Mediacija siejama beveik su visomis kultūromis ir religijomis, pvz., judaizmu, krikščionybe, islamu.

Šiuolaikinė mediacija susiformavo 1913, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas įkūrė federalinį Darbo departamentą, kuris darbuotojų ir darbdavių atstovų ginčuose vykdė ir mediatoriaus funkciją.

Lietuvoje siekiant plėtoti konfliktų taikaus sprendimo praktiką 1993 įsteigtas Konfliktų prevencijos centras, 1994 jis įsteigė Lietuvos konfliktų prevencijos asociaciją.

Nuo 2015 teisminė mediacija pradėta taikyti visuose teismuose.

2019 įsigaliojusioje Mediacijos įstatymo naujoje redakcijoje (priimta 2017) nustatytos pagrindinės civilinių ginčų mediacijos sąlygos, institucijų funkcijos mediacijos srityje, reikalavimai asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarka, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumai, mediatorių drausminė atsakomybė.

Mediacijos principai

Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų.

• Laisvanoriškumas. Šis principas reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Savanoriškumo principas užtikrina, kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę.
• Nešališkumas ir neutralumas. Nešališkumo principas reikalauja, kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti, kad nei viena šalis nebus blogesnėje padėtyje.
• Privatumas ir konfidencialumas. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo, kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendžia „už uždarų durų”, nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. Su privatumu glaudžiai yra susijęs konfidencialumo principas. Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu, konfidencialumo principas reiškia, kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją, kylančią iš arba susijusią su mediacija, išskyrus atvejus, kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip.
• Operatyvumas, lankstumas ir efektyvumas. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą.
• Lygiateisiškumas. Abi (visos) pusės turi lygias teises būti išklausytais, pasisakyti apie savo emocijas, pasidalinti mintimis, bei dalyvauti priimant sprendimą.

Kas gali būti mediatoriumi?

Asmuo, siekiantis tapti mediatoriumi, turi:

• Turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
• Būti išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.
• Išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą (šio egzamino nereikia laikyti teisėjams, advokatams, antstoliams, notarams, t. p. socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims).
• Būti nepriekaištingos reputacijos.

Ginčo šalių prašymu arba kreipiantis kitiems subjektams (pvz., teismui teisminės mediacijos atveju), mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Mediatorių, kurie yra teisėjai, ginčo šalims teikiama teisminė mediacija yra nemokama.

Nacionalinė teismų administracija reikalingus duomenis apie mediatorius, kurie yra teisėjai, teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teisėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją, jei jis yra mediatorius.

Kai mediatorių teisminei mediacijai vykdyti iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinks ir skirs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nemokamos mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, galės būti teikiamos iki keturių valandų.

Mediacijos rūšys ir modeliai

Yra dvi mediacijos rūšys: teisminė ir privalomoji.

• Teisminė mediacija, kuri, atsižvelgiant į pasirinktą modelį, vykdoma teismo ar teismo nurodytų institucijų, teikiančių mediacijos paslaugas, patalpose, atlieka mediacijos specialius mokymus baigę atitinkamo teismo teisėjai, o jai nepavykus, tie teisėjai negali būti skiriami nagrinėti bylą teisme ar būti kviečiami liudyti. Šalių sudaryta taikos sutartis fiksuojama teismo nutartyje. Teisminė mediacija taikoma Norvegijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitur.
• Privalomajai mediacijai ginčo šalys per tam tikrą laiką nuo bylos iškėlimo ar atsakovo atsiliepimo gavimo momento privalo surengti privalomąją mediacijos sesiją. Nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija bus taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Labiausiai paplitę mediacijos modeliai:

• Skatinamasis. Taikant skatinamąjį mediacijos modelį, mediatorius įvairiais būdais skatina ginčo šalis siekti abiem priimtino ginčo sprendimo.
• Vertinamasis. Pagal vertinamąjį mediacijos modelį sprendimą priima šalys, mediatorius tik pateikia informaciją apie galimus teisinius ir finansinius padarinius, vertina šalių argumentus, pataria ir siūlo galimus ginčo sprendimo būdus.
• Transformacinis. Transformacinio mediacijos modelio esmė - edukaciniais metodais (supažindinant šalis su konflikto teorijos pagrindais) siekti pakeisti ginčo pobūdį ir šalis.
• Biurokratinis. Biurokratinis mediacijos modelis taikomas teismuose ir kitose institucijose, kurios standartinėmis procedūromis, formalizmu ir kitomis biurokratinėmis priemonėmis gali kontroliuoti ar net riboti mediacijos procesą ir priimamus sprendimus.
• Atvirasis ar uždarasis. Atvirojo ar uždarojo mediacijos modelio taikymas priklauso nuo to, kaip ginčo šalys gali kontroliuoti mediacijos procesą ir daryti įtaką jo rezultatams, tai yra esant atviram procesui šalims suteikiama laisvė pasirinkti mediacijos modelį ir nustatyti pagrindines taisykles, esant uždaram - šie sprendimai priklauso tik nuo mediatoriaus.

Mediacijos etapai

Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl stadijų skaičiaus: vieni autoriai išskiria jų daugiau, kiti mažiau.

1. Parengiamieji veiksmai. Ši stadija apima viską, kas vyksta iki mediacijos posėdžio, t.y. mediatoriaus išrinkimą, mediatoriaus atlyginimo dydžio nustatymą, mediacijos vietos pasirinkimą, mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan.
2. Mediatoriaus įvedimas į procesą.
3. Ginčo šalių pozicijų pristatymas. Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atžvilgiu.
4. Informacijos rinkimas.
5. Problemos ir šalių interesų identifikavimas.
6. Ginčo sprendimo variantų ieškojimas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas, t.y.
7. Derybos. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus, šalys pradeda derėtis, darydamos abipuses nuolaidas.
8. Susitarimas. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą, mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma.

Naujasis Mediacijos įstatymas: pokyčiai 2019 m.

2019 metai svarbūs mediacijos plėtrai Lietuvoje. Nuo sausio 1 d. pradėtas taikyti naujasis Mediacijos įstatymas ir su mediacija susijusių teisės aktų pakeitimai.

Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Tai galioja tiek privačiai (neteisminei), tiek ir teisminei mediacijai.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. asmuo, norintis teikti mediacijos paslaugas, privalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir tapti Lietuvos mediatorių rūmų nariu.

LMR NARIO MOKESČIAI (2025 m.):

• Vienkartinis LMR stojamasis mokestis - 50 Eur (per 3 darbo dienas nuo asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos).
• Metinis LMR nario mokestis - 150 Eur.

Metinis LMR nario mokestis gali būti mokamas:

• Vienu mokėjimu (150 Eur) už einamuosius metus iki 2025m. balandžio 30 d.
• Dvejais mokėjimais: 50 procentų (75 Eur) iki 2025 m. balandžio 30 d. ir likę 50 procentų (75 Eur) iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

Džiugu, kad Lietuvoje mediacijai suteikiam vis didesnė svarba: priimtas mediacijos įstatymas, MRU magistrantūros programa ruošia mediacijos specialistus (deja, jie kol kas neturi realios praktikos), teismuose ginčo dalyviai gali gauti nemokamą teisminės mediacijos paslaugą, kuri dalyvius motyvuoja ir finansiškai.

tags: #kas #gali #buti #mediatoriumi