Anot gydytojų, nekreipdami dėmesio į tai, kaip atrodo mūsų pėdos, galime praleisti įvairių ligų atsiradimą. Gal dažnai šąla ar tinsta pėdos? Naktį kojas traukia mėšlungs? O gal ant pėdų yra nereikšminga, bet ilgai negijanti žaizdelė? Šie ir kiti požymiai praneša apie galimas ligas ir negalavimus.
Galimos pėdų skausmo priežastys naktį
Pėdų tinimas
Pėdos gali tinti dėl daugelio priežasčių: ilgo sėdėjimo, stovėjimo ar vaikščiojimo, nėštumo metu, dėl netinkamos avalynės ir pan. Tačiau jeigu tinimas tęsiasi kelias savaites, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Kojos nuolat tinti gali dėl susikaupusių skysčių organizme, kai yra širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų ligos. Jeigu kojų tinimą lydi sunkumas kvėpuoti ar galvos svaigimas, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti, jog formuojasi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles.
Šąlančios ir/arba pamėlusios pėdos
Dažniausiai tai prastos kraujotakos požymis. Jeigu pėdos šąla nuolat arba net iki pamėlynavimo, vertėtų sunerimti, nes tai gali rodyti plaučių funkcijos sutrikimą, kai sumažėja jų pajėgumas optimaliai absorbuoti deguonį. Šaltumas pėdų srityje gali atsirasti ir esant nervų galūnių užspaudimui, nes nervų pažeidimai sutraukia kraujagysles ir slopina kraujo pratekėjimą. Taip pat kojos šąla sergant cukriniu diabetu, sutrikus skydliaukės veiklai ar sumažėjus kraujyje hemoglobino. Beje, arterijas taip pat siaurina nuovargis, stresas ir rūkymas.
Gausus pėdų prakaitavimas
Pėdose yra daugiau prakaito liaukų negu bet kurioje kitoje kūno dalyje, o kai kurie žmonės tiesiog linkę daugiau prakaituoti. Gausiai prakaituojančios ir smirdančios pėdos sukelia nemažai rūpesčių, tačiau tai retai būna kokios nors rimtos ligos ženklas. Patarimas: kruopščiai plaukite kojas su muilu ir gerai jas nusausinkite, dažniau keiskite kojines, padus įtrinkite specialiu antiperspirantu. Jeigu šios priemonės nepadeda, o nemalonus pėdų kvapas vis nepraeina, tai gali būti grybelinės infekcijos ženklas.
Geltoni, deformuoti kojų nagai
Sveiki nagai turi būti lygūs, rausvos spalvos. Jeigu jūsų kojų nagai yra įdubę, tai gali būti geležies trūkumo arba anemijos ženklas. Pageltonavę, deformuoti, sukietėję nagai informuoja apie grybelinę infekciją. Pažengusi infekcija sukelia diskomfortą, tampa sunku vaikščioti ir nukirpti sukietėjusius nagus. Todėl jeigu jums nieko neskauda, bet iš nagų būklės įtariate, kad galėjo įsimesti gybelinė infekcija, skubėkite pas gydytoją. Vėliau, kai infekcija bus toli pažengusi, nereceptiniai tepaliukai gali nebepadėti. Beje, nagų grybelis dažniausiai taikosi į sergančius diabetu ir turinčius kraujotakos sutrikimų žmones.
„Spalvotos“ pėdos
Jeigu galūnės iš pradžių pabąla, vėliau pamėlsta ir galiausiai parausta, galima įtarti Reino ligą, kuri dažniausiai pasireiškia šaltuoju oru, kai kojų kraujagyslės jautriai sureaguoja į žemą temperatūrą. Nors liga sukelia nemalonių pojūčių, ji nėra pavojinga. Kartais pakanka tiesiog pašildyti kojas ir tokiu būdu apsisaugoti nuo nemalonių kraujagyslių spazmų. Retais atvejais, siekiant palengvinti Reino ligos simptomus, gydytojas gali skirti kraujagysles plečiančių vaistų.
Neužgyjanti žaizda ant pėdos
Ši, atrodytų, menka problema yra labai reikšmingas ženklas, įspėjantis apie diabetą. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus pėdose ir todėl bet koks įbrėžimas, nutrynimas ar nuospauda nesukels jums didesnio diskomforto, bet gali sukelti uždegimą. Negydomos, užleistos, šlapiuojančios žaizdelės yra ypač pavojingos, nes gali sukelti infekcijas, atvedančias net iki amputacijos. Kiti diabeto požymiai: nuolatinis troškulys, svorio netekimas, dažnas šlapinimasis. Beje, diabetikai privalo kasdien apžiūrėti pėdas.
Deginimo pojūtis pėdų srityje
Deginimo pojūtis pėdų srityje, kuris taip pat dažnai apibūdinamas kaip „šaudantis“, „badantis“, „duriantis“, dažniausiai kankina dienos pabaigoje bei naktį ir atsiranda po ilgo vaikščiojimo, bėgojimo ar stovėjimo. Geliantį skausmą kojose ir pėdose, kuris dažai neleidžia net užmigti, gydytojai vadina „pavargusių“ (neramių) kojų sindromu. Jeigu patiriate panašius pojūčius, tikėtina, kad organizmui trūksta B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies. Į gydytojus reikėtų kreiptis tuomet, kai deginimo pojūtis tęsiasi ilgai, pereina į stiprų skausmą arba nejautrą kojų pirštų ar pėdų srityje.
Pėdų mėšlungis
Kojų ir pėdų mėšlungio priežastys yra įvairios, nuo rimtų kraujotakos problemų iki dehidratacijos ar netinkamos mitybos. Jeigu aktyviai sportuojate, gerkite pakankamai vandens, nes jo trūkumas gali sukelti raumenų spazmus. Mėšlungį taip pat gali sukelti magnio, kalcio, kalio, vitaminų B trūkumas. Beje, mėšlungis dažnai kankina nėščias moteris trečiąjį nėštumo mėnesį dėl padidėjusio kraujo kiekio ir sutrikusios kraujotakos pėdose.
Siekdami išvengti mėšlungio priepuolių, prieš eidami miegoti, palankstykite, pamasažuokite pėdas ir išgerkite stiklinę šilto pieno. Jeigu kojų mėšlungis vargina gana retai, nevertėtų pernelyg nerimauti. Tačiau jeigu priepuoliai kartojasi dažnai, kreipkitės į gydytoją patarimo.
Neramių kojų sindromas
Manoma, kad apie 50 proc. žmonių kenčia dėl nenumaldomo poreikio judinti kojas. Dažniausiai tai būna neramių kojų sindromo, lėtinės jutiminės-motorinės ligos, požymis. Nemalonūs, skausmingi pojūčiai kojose atsiranda gulint lovoje ir bandant užmigti. Padeda vaikščiojimas. Keturiasdešimtmetė Rūta Jancevičienė į angiochirurgą kreipėsi dėl miego sutrikimų. Skundėsi, kad dažnai naktimis neužmiega dėl labai nemalonių pojūčių kojose. „Kartais jos būna sunkios, šąla, kartais jas degina, neretai atrodo, kad jose šampano burbuliukai sproginėja“, - negalavimo požymius vardijo moteris. Ypač bėdos sustiprėjo besilaukiant kūdikio. Vėliau šiek tiek palengvėjo, paskui nemalonūs pojūčiai vėl sugrįžo. Ilgą laiką dėl neramių kojų besikamuojanti pacientė buvo įsitikinusi, kad negalavimų priežastis - kraujagyslių sutrikimas. Dėl to moteris gėrė plečiamųjų vaistų, konsultavosi su angiochirurgu, kuris jokios ligos nenustatė.
Rūta pastebėjo, kad, atsikėlus ir pradėjus vaikščioti, palengvėja. Tačiau atsigulus nemalonūs pojūčiai grįžta. „Norisi miego, bet negali užmigti“, - skundėsi ji. Dažniausiai skausmingi simptomai pasireiškia miegant, tačiau, ligai progresuojant, jie pradeda varginti ir dieną, o vakare ar naktį dar labiau sustiprėja. Tokiam ligoniui sunku ilgiau pabūti nejudant. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, paskaityti knygos, pažiūrėti televizijos laidos, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu. Norėdamas išvengti skausmingų pojūčių kojose, žmogus priverstas keltis ir vaikščioti. Daliai sergančiųjų vaikščiojimas padeda - skausmas ir nemalonūs pojūčiai apslopsta, tačiau kai kuriems ligoniams ši priemonė neveiksminga, jie vis tiek jaučia nenumaldomą norą judėti.
Sutrikimo priežastys
Pasak šeimos gydytojo Ričardo Sabūno, neramios kojos - tai jutiminis ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis dirginimo, dūrimo, skausmo pojūčius kojų raumenyse. Tyrimai rodo, kad nuo neramių kojų sindromo kenčia apie 50 proc. žmonių. Kadangi ligos simptomai ryškiausi naktimis, sutrinka miegas, ligonis dažnai pabunda, nepailsi. Atsiranda lėtinis nuovargis, depresija.
Nenustatyta, dėl kokių priežasčių išsivysto neramių kojų sindromas. Maždaug pusė sergančiųjų yra jauno amžiaus, bet nemažai ir brandaus amžiaus žmonių kenčia nuo šios ligos. „Neramių kojų sindromas dažniausiai pasireiškia nėščioms moterims per paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius ir išnyksta praėjus keturiems mėnesiams po gimdymo. Ši liga taip pat kamuoja turinčius antsvorio, rūkančius, geriančius daug kavos, vartojančius dideles antidepresantų, beta blokatorių dozes, vyresnio amžiaus žmones“, - teigė gydytojas R.Sabūnas. Kiti rizikos veiksniai - geležies, folio rūgšties, B12, kalcio trūkumas, mažakraujystė, Parkinsono ir kitos nervų ligos, endokrininės ligos - cukraligė, tireotoksikozė, kepenų veiklos nepakankamumas.
Tiriant tokius pacientus, nerandama jokių specifinių nervų sistemos, kraujotakos ar raumenų pokyčių. Liga diagnozuojama tik remiantis tipiškais simptomais. Nors specialistai pripažįsta, kad neramių kojų sindromas yra nervų liga, kas ją sukelia, nustatyti sunku. Manoma, kad sindromui atsirasti turi įtakos tam tikri veiksniai, pvz., paveldimumas, lėtinės ligos, ypač inkstų nepakankamumas, diabetas, reumatoidinis artritas ir periferinės nervų sistemos sutrikimai (rankų ir kojų nervų pažeidimas).
Neramių kojų sindromas ir miegas - diagnozė ir gydymas
Kaip gydytis?
Pirmiausia reikia pašalinti priežastis, kurios galėtų sukelti neramių kojų sindromą: patariama nevartoti kavos, alkoholio, nerūkyti, vengti streso ir vartoti geležies, folio rūgšties, magnio, kalcio preparatus, jų turinčius maisto produktus. Geležies daugiausia yra mėsoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, pupelėse, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, folio rūgšties - žalios spalvos lapinėse daržovėse, pvz., kopūstuose, magnio - jūros gėrybėse (krabuose, krevetėse), pupelėse, nesmulkintų grūdų gaminiuose, riešutuose, špinatuose, žirniuose, prieskoniniuose žalumynuose, ypač petražolėse. Kai kurių mažakraujyste sergančių žmonių skrandis išskiria per mažai rūgšties, todėl jų organizmas prastai pasisavina geležį. Kad ji geriau rezorbuotųsi, patariama nevalgyti angliavandenių turinčių produktų (duonos, makaronų, cukraus ir ryžių). Baltymams virškinti ir geležiai pasisavinti reikia didesnio kiekio skrandžio rūgšties. Kalcio gausu pieno produktuose, baltagūžiuose kopūstuose, brokoliuose, kiaušinių tryniuose, riešutuose, pupelėse.
Kaip ištverti susirgus?
Geresnę savijautą lemia ir pakeista gyvensena. Dėl nuovargio ir mieguistumo simptomai dažnai sustiprėja, tad pagelbėti gali griežtas miego režimas. Miegamajame turi būti ramu, vėsu ir patogu, gultis ir keltis reikia tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Reguliarūs fiziniai pratimai irgi padės geriau išsimiegoti. Geriausiai tinka tempimo ir atpalaiduojantieji pratimai, atliekami ne tik rytą, bet ir vakarą. Atsiminkite - kuo mažiau judėsite, tuo simptomai stiprės. Dažnai geriausia yra atsikelti ir šiek tiek pakrutėti. Kai kuriems palengvėja vaikščiojant, rąžantis, maudantis karštame ar šaltame vandenyje arba masažuojant kojas. Vakare reikėtų pamirkyti kojas šiltame vandenyje. Palengvėja ir nuo kontrastinių karšto ir šalto vandens vonelių (jos nerekomenduojamos nėščiosioms).
| Maistinė medžiaga | Maisto produktai |
|---|---|
| Geležis | Mėsa, žuvis, kiaušinių tryniai, pupelės, tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės |
| Folio rūgštis | Žalios spalvos lapinės daržovės (pvz., kopūstai) |
| Magnis | Jūros gėrybės (krabai, krevetės), pupelės, nesmulkintų grūdų gaminiai, riešutai, špinatai, žirniai, prieskoniniai žalumynai (ypač petražolės) |
| Kalcis | Pieno produktai, baltagūžiai kopūstai, brokoliai, kiaušinių tryniai, riešutai, pupelės |
