Valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Mokesčių išieškojimas ir sumokėjimas tampa kiekvienos valstybės ekonominiu bei socialiniu gyvavimo pagrindu. Ši tema aktuali tiek teoriškai, tiek praktiškai.
Valstybė ypatingą dėmesį skiria mokestiniams santykiams reguliuoti, o šio reguliavimo teisinis mechanizmas yra kuriamas. Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Jos esmė ir paskirtis yra valstybinės prievartos vartojimas saugoti ir ginti teisės nustatytus ir reglamentuojamus visuomeninius santykius, tam tikras teisines vertybes, teisinę tvarką, užtikrinti teisės reikalavimus. Teisinė atsakomybė yra veiksminga priemonė, padedanti garantuoti visuomenėje teisėtą elgesį, ryžtingai ir veiksmingai užkirsti kelią teisės pažeidimams.
Lietuviškoje enciklopedijoje atsakomybė apibūdinama kaip pareiga įvykdyti prisiimtus bei patikėtus uždavinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, savo kaltę atlyginti. Teisinės atsakomybės esmė geriausiai atsiskleidžia per jos požymių analizę.
Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Juo sukeliamos neigiamos pasekmės kuriai nors šio santykio šaliai. Teisinė atsakomybė turi tam tikrus pamatus. Pažeidus įstatymo reikalavimus paprastai pradeda veikti teisinės atsakomybės mechanizmas. Tai daroma siekiant nubausti pažeidėjus ir pašalinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Mokesčių teisės pažeidimas apibūdina pavojingumo visuomenei, prieštaringumo teisei, kaltumo ir baudžiamumo požymiai. Mokesčių teisės pažeidimai yra pavojingi visuomenei, nes jais kėsinamasi į įstatymo saugomus interesus. Dėl mokesčių teisės pažeidimų valstybė negauna atitinkamų įplaukų į biudžetą arba jas gauna pavėluotai.
Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra susiję. Jei nėra bent vieno iš šių elementų, nėra ir įstatymo pažeidimo. Vadinasi, negali atsirasti ir atsakomybė.
Subjektyvioji įstatymo pažeidimo pusė - tai pažeidimo elementas, kuris parodo asmens, padariusio pažeidimą, psichikos būklę pažeidimo padarymo momentu. Kitaip tariant subjektyvioji pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir prieštaringa teisei veika bei jos padariniais. Pagrindinis subjektyviosios pusės elementas yra kaltė. Kaltę apibūdina intelektas ir valia. Intelektas reiškia, kad asmuo sugeba suvokti reiškinius su kuriais susiduria, ir veikas, kurias atlieka. Valia - tai asmens sugebėjimas ne tik suvokti savo veiksmus, bet ir juos valdyti. Šie elementai apsprendžia asmens pakaltinamumą ir kaltės formą.
Kaltė gali būti tiek tyčios, tiek neatsargumo formos. Tyčia yra tada, kai pažeidėjas suvokia savo veiką, numato žalingas pasekmes ir siekia jų arba nesiekia, bet leidžia joms atsirasti. Pavyzdžiui, asmuo deklaruojant apmokestinamasias pajamas, bet stengiasi jas sumažinti ir žino kokios bus šios veiksnių pasekmės.
Neatsargumas yra tada, kai asmuo nenumato, kad elgiasi priešingai įstatymams, nors privalėjo tai numatyti. Pavyzdžiui, įmonės buhalteriai nevykdo arba vykdo aplaidžiai ir mano, kad dėl to nebus galima tinkamai nustatyti įmonės ūkinės bei finansinės veiklos rezultatus ir tai gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikisi to išvengti arba nežino buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų ir nenumato, kad dėl to nebus galima nustatyti įmonės veikos rezultatus, bet privalo tai žinoti.
Pažeidimų subjektyviosios pusės elementai yra motyvas ir tikslas. Motyvas apibrėžiamas kaip paskatos, kurios stumia asmenį padaryti tam tikrus prieštaringus teisei veiksmus. Tai gali būti noras išvengti mokesčių, įstatymų neišmanymas, informacijos trūkumas. Tikslas yra tai, ko asmuo siekia darydamas teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčius arba visai jų nemokėti.
Objektas - tai interesai, kurių apsaugai sukurta mokesčių nustatymo ir administravimo srityje, valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami ir kuriems daroma žala. Mokesčių teisės pažeidimų objektyviosios pusės požymiai apibūdina pažeidimo išorinę išraišką.
Objektyvioji pusė apibūdina veiką, kuri pažeidžia mokėtojui pareigas, draudimus, reikalavimus, kurių jis privalo laikytis. Mokesčių teisės pažeidimai gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas - tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Prie veikimu padaromiems pažeidimams priskiriami įmonės apskaitos duomenų slėpimas ar sunaikinimas, žinomai neteisingų duomenų apie savo pajamas pateikimas, neregistruotų kasos aparatų naudojimas ir panašiai. Tačiau didelė dalis pažeidimų padaroma ir neveikimu, kai asmuo neatlieka jam įstatymais nustatytos pareigos, nesilaiko kitų reikalavimų. Taigi neveikimas - pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Pavyzdžiui, deklaracijos nepateikimas, mokęsčių nemokėjimas, administratoriaus nurodymų nevykdymas ir kt.
Mokesčių teisės pažeidimai yra pavojingi, nes būtent tada dėl šių pažeidimų valstybė negauna atitinkamų įplaukų į biudžetą.
Pagrindinis tikslas - nubausti mokesčių teisės pažeidėjus siekiant juos nubausti ir pašalinti atsiradusius neigiamus padarinius. Mokesčių teisės pažeidimai - sudedamoji teisinės atsakomybės instituto dalis, kuriai būdingi visi bendri teisinės atsakomybės požymiai. Mokesčių teisės pažeidimai turi ir specifinių bruožų, kuriuos lemia mokestinių santykių specifika.
Už kiekvieną iš jų buvo numatyta atitinkama atsakomybė. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, kai kurie mokesčių teisės pažeidimai buvo atsisakyta, o piktybiniai - numatyta mažiau, jie buvo tiksliau apibrėžti. Pagal 1995 metais birželio 28 d. įstatymą, smulkūs pažeidimai jau nebeapibrėžiami.
Už mokesčių teisės pažeidimus kalti asmenys traukiami baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Ekonominės sankcijos. Už mokesčių teisės pažeidimus - kalti asmenys, be to, dar gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Baudos yra reikšmingos rinkos ekonomikos sąlygomis, kai dominuoja ne administravimo, o ekonominio pobūdžio svertai. Valstybė, nustatydama ir taikydama finansines sankcijas baudos pavidalu, siekia užtikrinti mokestinių prievolių įgyvendinimą. Baudos skatina mokėtojus vykdyti mokestines prievoles.
Pavyzdžiui, už valstybinius gamtos išteklius įstatymas numato, kad už nuslėptus išteklius kiekį mokamas mokestis ir imamas dešimteriopo tarifo bauda. Delspinigiai. Nustatant delspinigius dydį vadovaujamasi tuo, kad delspinigiai negali būti mažesni už valstybės patirtą žalą.
Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.
Administracinė atsakomybė taikoma fiziniams asmenims, atskirai išskiriant pareigūnus ir kitus specialius individualius subjektus administracinę atsakomybę, taip pat juridiniams asmenims. Iki šiol įstaigos, įmonės ar organizacijos administracinės teisės pažeidimų subjektais nėra laikomos. Jau dabar galioja nemažai įstatymų, kuriose numatytos ekonominės sankcijos įmonėms.
Administracinė atsakomybė juos padariusiems asmenims taikoma ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santykių pagrindu. Tai reiškia, kad administracinės teisės pažeidimus tiria, nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigos, įmonės, kuriose dirba pažeidėjas, vadovai, bet valstybinio valdymo institucijos ir įstaigos - policija, valstybinės inspekcijos ir kitos institucijos bei jų pareigūnai.
Administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią nustato ATPK ir kitos įstatymų normos. Taigi atsižvelgiant į minėtus bruožus administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka administracinės teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą.
Remiantis administracine atsakomybe užtikrinamas įvairių teisės aktų normose nustatytų draudimų, įpareigojimų privalomumas. Ją taiko valstybės institucijos: teismai, įvairios inspekcijos, pareigūnai. Pagrindinis administracinės atsakomybės teisinis aktas - LR Administracinis teisės pažeidimų kodeksas, kuris aprašo, kokiais veiksmais pažeidžiami reguliacinis teisės normų draudimai ir kokios administracinės sankcijos už tai taikomos.
Administraciniai teisės pažeidimai yra tie, kurie pagal savo pobūdį ir pavojingumą laikomi administraciniais tesės pažeidimais už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė. Už įstatymų pažeidimai, už kuriuos numatyta griežtesnė bausmė.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami galimi atsakomybės tipai už kelių mokesčio pažeidimus.
| Atsakomybės Tipas | Aprašymas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Ekonominė | Finansinės sankcijos, skirtos užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą. | Baudos už nesumokėtą kelių mokestį. |
| Administracinė | Nuobaudos, skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims už teisės aktų pažeidimus. | Baudos už netinkamą kelių mokesčio deklaravimą. |
| Baudžiamoji | Griežčiausios sankcijos už piktybinius mokesčių vengimo atvejus. | Nuslėptas didelis pajamų kiekis, vengiant sumokėti kelių mokestį. |
Švedijos žemėlapis
Šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos įstatymai
- Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
- Teismų praktika