Kas gali būti rinkimų komisijos nariais Lietuvoje?

Lietuvos Respublikos Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys. Seimas yra Lietuvos įstatymų leidžiamoji institucija.

Seimo nariais gali būti renkami ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos piliečiai, nesusiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe ir nuolat gyvenantys Lietuvoje.

Tačiau ne kiekvienas Lietuvos pilietis gali tapti Seimo nariu. Yra tam tikri apribojimai ir reikalavimai, kuriuos būtina atitikti.

Seimo nariais negali būti renkami:

• Asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.
• Asmenys, teismo pripažinti neveiksniais su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse.
• Teisėjai, kol eina šias pareigas.
• Asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
• Likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į pensiją statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai.
• Asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas ar Prezidentas.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Juos Prezidentas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, juos gali skelbti Prezidentas, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ar nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų 2 kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, t. p. Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Rinkimams rengti ir vykdyti nuo 2020 07 03 Lietuvos teritorija skirstoma į 70 vienmandačių rinkimų apygardų (sudarytos iš 1938 apylinkių), dar viena apygarda (sudaryta iš 51 apylinkės) skirta Pasaulio lietuviams, kurie balsuoja užsienyje.

Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, patvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir kita. Sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

Kandidatus į Seimo narius gali kelti:

• Vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Politinių organizacijų įstatymą (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė 1990 Politinių partijų įstatymą) ne vėliau kaip prieš 180 dienų iki rinkimų.
• Vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jei jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų.
• Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, t. p. vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.

Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jei rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 % į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas iš jų negavo reikiamo skaičiaus rinkėjų balsų, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kartu su rinkimų rezultatais.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jei abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau balsų. Jei abu kandidatai pirmą kartą balsuojant gavo vienodą balsų skaičių, Seimo narys išrenkamas burtų būdu.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip 1/4 visų rinkėjų. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar yra pripažinti negaliojančiais.

Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.

Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvai.

Seimo statute (1994, nauja redakcija 1999) nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, t. p. su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus Seimo nariui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Per Seimo sesiją ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose.

Seimo darbui vadovauja ir Seimui atstovauja Seimo Pirmininkas. Seimo posėdžiui gali vadovauti Seimo Pirmininko pavaduotojas (Seimo Pirmininko pavaduotojų gali būti ne daugiau kaip 7, vienas jų gali būti pirmasis pavaduotojas). Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai išrenkami pirmajame išrinkto Seimo posėdyje.

Seimas įstatymų projektams nagrinėti ir kitiems klausimams spręsti iš savo narių sudaro komitetus - Aplinkos apsaugos, Ateities, Audito, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Europos reikalų, Kaimo reikalų, Kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Žmogaus teisių. Komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Komitetus sudaro 7-17 (Europos reikalų komitetą sudaro 15-25) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą.

Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties, Neįgaliųjų teisių ir kitos komisijos. Trumpalaikiams ar mažiau svarbiems klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitas laikinąsias komisijas. Seimo valdyba t. p. gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga - derinimo komisijas.

Politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas ar seniūno pavaduotojas, pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.

Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės, kuri turi frakcijos teises, nariais. Seimo nariai t. p. Seimo valdyba (sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio, jos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas) sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikia patarimus Seimo Pirmininkui.

Išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.

Seimas kasmet renkasi į eilines - pavasario (03 10-06 30) ir rudens (09 10-12 23) - sesijas, kurios Seimo nutarimu gali būti pratęstos. Neeilines sesijas (ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių siūlymu) šaukia Seimo Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais - Prezidentas.

Seimo sesijos metu dažniausiai rengiami 4 posėdžiai per savaitę (po 2 antradienį ir ketvirtadienį), kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.

Seimo posėdžiai dažniausiai yra atviri. Seimui nutarus, Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka gali būti rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, dalyvauja tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, esant reikalui, - Posėdžių sekretoriato darbuotojai.

Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, priima nutarimus dėl referendumų, skelbia Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus. Pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti, Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina ministerijas, prižiūri Vyriausybės veiklą, gali pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šių teismų pirmininkus, skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką, sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus. Steigia valstybės apdovanojimus, leidžia amnestijos aktus. Nustato Respublikos administracinį suskirstymą.

Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, slaptai ar vardiniu balsavimu. Lietuvos Respublikos Konstituciniai įstatymai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į posėdžio protokolą) Seimo nutarimų, tam tikrų svarstomo klausimo nuostatų, įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma; šie sprendimai t. p.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti:

• rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius;
• kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkimams;
• atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu;
• kandidatu į Seimo narius ir rinkimų stebėtoju;
• rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.

Rinkimų komisijos narys, jeigu jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų.

Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti apygardų rinkimų komisijas įsigaliojimo ir per 3 dienas nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie rinkimų komisijų narius (jų vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).

tags: #kas #gali #buti #rinkimu #komisijos #nariais