Galvos skausmas, viduriavimas, pilvo gurgimas: ką tai gali reikšti?

Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl gali atsirasti galvos skausmas kartu su viduriavimu ir pilvo gurgimu, bei ką reikėtų daryti, norint palengvinti simptomus.

Pilvo gurgimas: normalus reiškinys ar signalas apie sutrikimus?

Pilvo gurgimas yra natūralus kūno signalas, kuris rodo, kad skrandis ar žarnynas juda ir dirba. Šie garsai dažniausiai atsiranda dėl dujų ar skysčių judėjimo per virškinamąjį traktą. Kaip ir dauguma kūno garsų, jie gali būti gėdingi, tačiau jie nėra pavojingi.

Pilvo gurgimas dažniausiai atsiranda dėl peristaltikos - tai yra raumenų veikla, kuri stumia maistą ir skysčius per žarnyną. Kai maistas pasiekia skrandį ir žarnyną, šie organai pradeda susitraukti tam, kad sumaišytų ir stumtų maistą toliau. Tuo pačiu metu skrandis išskiria papildomą rūgštį ir fermentus, kad pasiruoštų virškinti. Kai skrandis yra tuščias, jo raumenys susitraukia siekdami paruošti jį maistui.

Vienas iš dažniausių pilvo gurgimo priežasčių yra tuščias skrandis. Stresas ir nerimas taip pat gali prisidėti prie pilvo gurgimo. Kai mes esame stresuoti, mūsų kūnas išskiria tam tikrus hormonus, kurie gali paveikti virškinamąjį traktą. Tam tikri maisto produktai gali padidinti pilvo gurgimą. Pavyzdžiui, maistas, turintis daug cukraus ar angliavandenių, gali sukelti daugiau dujų gamybos virškinimo metu.

Maisto netoleravimas, pvz., laktozės ar glitimo, gali sukelti pilvo gurgimą. Kai organizmas netoleruoja tam tikrų maisto medžiagų, virškinimo procesai gali būti sutrikdyti, o tai gali sukelti pilvo diskomfortą ir garsų gurgimą.

Kaip sumažinti pilvo gurgimą?

Vienas iš paprasčiausių būdų sumažinti pilvo gurgimą yra subalansuota mityba. Svarbu valgyti lėtai ir kruopščiai kramtyti maistą, nes tai gali padėti sumažinti oro prarijimą. Kaip minėta anksčiau, stresas gali prisidėti prie pilvo gurgimo. Todėl svarbu išmokti valdyti stresą. Tai gali būti atliekama medituojant, sportuojant arba tiesiog skiriant laiko atsipalaidavimui.

Probiotikai yra naudingi bakterijų kultūros, kurios padeda virškinimui. Jie gali padėti subalansuoti žarnyno mikroflorą ir sumažinti dujų gamybą. Probiotikų šaltiniai gali būti jogurtas, kefyras ir specialūs papildai.

Nors pilvo gurgimas paprastai nėra pavojingas, nuolatinis ar intensyvus gurgimas gali būti ženklas, kad kažkas negerai. Kitas signalas, kad reikėtų kreiptis į specialistą, yra dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar rėmuo. Jei pilvo gurgimas yra lydimas kitų sveikatos problemų, tokių kaip svorio kritimas, apetito praradimas ar nuolatinis nuovargis, tai taip pat gali būti priežastis kreiptis į gydytoją.

Pilvo gurgimas yra dažnas ir paprastai nekenksmingas kūno signalas, rodančios virškinimo proceso eigą. Nors dažniausiai tai nėra priežastis nerimauti, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno signalus ir kreiptis į gydytoją, jei pastebite kitus nerimą keliančius simptomus. Tinkamai suprantant priežastis ir taikant atitinkamas priemones, galima ne tik sumažinti pilvo gurgimą, bet ir pagerinti bendrą sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu yra virškinimo sistema bendrai sveikatai, mažas dėmesys šioms smulkmenoms gali turėti didelį teigiamą poveikį.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): simptomai ir gydymas – klauskite slaugytojos | @LevelUpRN

Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip dirgli žarnos sindromas arba DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija.

Dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) visame pasaulyje serga 6-18% žmonių. Paprastai, jūsų žarnynas ir smegenys veikdamos kartu kontroliuoja visą virškinimo procesą. Pakitęs smegenų ir žarnyno „bendravimas“ gali pagreitinti arba sulėtinti įprastą žarnų turinio judėjimo laiką. Dėl DŽS pakitęs virškinimas, lemia didesnę dujų gamybą žarnyne, o tai gali sukelti nemalonų pilvo pūtimą.

DŽS simptomai:

  • Pilvo skausmai, pūtimas
  • Pakitęs tuštinimosi dažnis ir išmatų konsistencija
  • Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis
  • Gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos

Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos.

Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Pasireiškė tokie simptomai? Tuomet jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus.

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys

Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma:

  • Raumenų sutrikimai žarnyne.
  • Nervų sistema.
  • Sunki infekcija.
  • Anksti patirtas stresas.
  • Žarnyno mikrobų pokyčiai.

Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksniais, kurie susitraukia maistui keliaujant per virškinimo traktą. Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Virškinimo sistemos nervų sutrikimai gali sukelti didesnį nei įprastai diskomfortą. Suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu. Dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito), kurį sukelia bakterijos ir virusai. Bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne yra labai svarbūs žmogaus sveikatai.

Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas.

Dirgliosios žarnos sindromo diagnozė ir tipai

Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose.

Gydymo tikslais tokį sutrikimą galima suskirstyti į tris tipus, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas

Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas.

Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus.

Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai.

Dirgliosios žarnos sindromas gali būti labai varginantis. Taigi jei pastebėjote tokio sutrikimo požymius ar simptomus, užsiregistruokite tyrimams.

Laktozės netoleravimas

Pilvo pūtimas, galvos skausmai, viduriavimas, veido bėrimai ir atminties sutrikimai yra galimi laktozės netoleravimo simptomai. Laktozės netoleravimas (hipolaktazija) - dažnai pasitaikanti problema, kuri gali būti paveldima. Geno, atsakingo už pieno cukraus skaidymą, žmonių, netoleruojančių laktozės, gali paprasčiausiai nebūti. Ypač hipolaktazija paplitusi tarp azijiečių ir dėl šios priežasties kinų, japonų, korėjiečių prekybos centrų lentynose šį produktą rasti sunku. Pieną jie keičia augalinės kilmės alternatyvomis - sojų, kokosų pieno produktais.

Plonojoje žarnoje gaminasi fermentas laktazė, kuris paverčia laktozę į gliukozę ir galaktozę, kurie jau yra patekę į organizmą per žarnyno sieneles. Jeigu laktazės nėra pakankamai, tai neišskaidyta laktozė pasiekia gaubtinę žarną, kur ją pradeda skaidyti žarnyno bakterijos.

Laktozės netoleravimo simptomai

Pagrindiniai laktozės netoleravimo simptomai:

  • Pilvo pūtimas
  • Viduriavimas
  • Skausmas
  • Pykinimas

Laktozės netoleravimo nustatymas ir gydymas

Norint nustatyti, ar tikrai diskomforto priežastis yra laktozės netoleravimas reikia atlikti specialų kraujo tyrimą. Kartais, norint sužinoti tikslesnį rezultatą, gali prireikti padaryti nedidelę žarnyno biopsiją, o labai retai - genetinį testą.

Kaip palengvinti simptomus:

  • Vartoti probiotikus
  • Palaipsniui pratinti organizmą prie laktozės
  • Vartoti su maistu
  • Gerti šokoladinį pieną
  • Vartoti ožkų pieną

Žarnyno infekcijos

Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas.

Dažniausi žarnyno infekcijas sukeliantys virusai:

  1. Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams.
  2. Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
  3. Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.

Simptomai: Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.

Perdavimo būdai: Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Dehidratacija: Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus.

Kada būtina kreiptis pas gydytoją: Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Prevencinės priemonės

  • suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
  • sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
  • ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.

Kitos galimos priežastys

Pasak gydytojų, kai dujų kaupiasi daugiau nei įprastai, dažnai juntami ir kiti nemalonūs simptomai (pilvo raižymas, spazmai, gurgimas ir kt.), tai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. Specialistų teigimu, pilvo pūtimas dažniausiai yra pablogėjusio virškinimo pasekmė, kurį gali sukelti stemplės, dvylikapirštės žarnos, kasos ligos, sudirgusi žarnyno gleivinė, dirgliosios žarnos sindromas, skrandžio gleivinės uždegimas. Taip pat lėtinis vidurių užkietėjimas, žarnyno infekcinės ligos ar navikai.

Yra daugybė pilvo pūtimo priežasčių. Tam turi įtakos ir pasyvus gyvenimo būdas, persivalgymas, piktnaudžiavimas pilvą pučiančiais produktais, valgymas paskubomis, kalbant, geriant daug gazuotų gėrimų. Daugiau oro nuryjama geriant daug skysčių, ypač čiulpiant ledinukus, kramtant gumą. Velso universiteto Medicinos koledžo atlikti tyrimai patvirtina, kad dujų kaupimąsi, kaip ir dirgliosios žarnos sindromą, taip pat skatina didelis stresas. Todėl labai svarbu išmokti valdyti įtampą. Meteorizmas dažnai vargina ir tuos, kurie vartoja daug sunkiai virškinamo maisto (ankštinių daržovių, ridikų, riebių patiekalų), produktų, kurių netoleruoja organizmas (pieno ir kt.).

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei 4 savaites
  • Jei pasireiškia kraujas išmatose
  • Jei jaučiamas stiprus pilvo skausmas
  • Jei mažėja kūno masė
  • Jei pakyla temperatūra

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo psichologinę būseną ir streso lygį, nes stresas gali turėti įtakos virškinimo sistemos veiklai.

tags: #kas #gali #buti #skauda #galva #viduriavimas