Statybų projektai dažnai yra sudėtingi ir reikalaujantys daug žinių bei atsakomybės. Statybos darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas atlieka labai svarbų vaidmenį visuose statybos etapuose, o jų paslaugos būtinos kiekvienam statybų projektui.
Vienas iš pagrindinių statybos darbų vadovo uždavinių - statybos darbų koordinavimas ir bendrą statybos proceso kontrolę. Jis sprendžia iškilusias problemas, užtikrina darbų vykdymą laikantis visų normatyvų, taisyklių bei techninių projektų. Darbų vadovas užtikrina atitikties projektui užtikrinimą, kad darbai būtų atliekami ne tik kokybiškai, bet ir efektyviai. Tinkama darbų priežiūra leidžia projektui vykti sklandžiai, užtikrinant ne tik projekto kokybę, bet ir saugumą bei ilgaamžiškumą, laikantis nustatytų standartų ir įvykdymo terminų.
Techninis prižiūrėtojas atlieka labai svarbų vaidmenį visuose statybos etapuose, lemiantis projekto sėkmę. Jo atsakomybė apima ne tik statybos darbų stebėjimą, bet ir atitiktį projektui bei teisės aktų reikalavimams. Techninio prižiūrėtojo kontrolė padeda išvengti galimų nesėkmių ar nesklandumų, užtikrina projekto kokybę, laikymąsi STR normų bei įvykdymo terminų. Statinio statybos techninė priežiūra pagrindiniame viešosios statybos teisės šaltinyje - Statybos įstatyme yra įvardyta kaip viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisinis statusas taip pat apibrėžtas Statybos įstatyme.
Detaliai statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos išdėstytos Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statytojas (užsakovas) statinio statybos techninės priežiūros organizavimą gali pavesti organizuoti statinio statybos valdytojui arba statinio statybos techninės priežiūros rangovui, kurie gali būti ir juridiniai asmenys. Šie subjektai statytojui (užsakovui) atsako už tinkamą statybos techninio prižiūrėtojo parinkimą ir kitus sutartiniu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus.
Statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimai reglamentuoti Statybos įstatyme ir aukštesnę teisinę galią turinčiame dokumente - Civiliniame kodekse. Atsakomybė numatoma už:
- statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą (6.696 str.);
- defektus, nustatytus per garantinį terminą (6.697 str.).
Pastaraisiais metais dėl griežtesnių valdymo gairių ir padidėjusios reguliavimo institucijų priežiūros padidėjo pretenzijos į statybos direktorių veiklos atsakomybę. O ir darbuotojai, vis geriau išmanantys savo teises, nebijo jomis pasinaudoti, teikdami grupinius ieškinius įmonei. Vadovų pareigos įtvirtintos įstatymuose.
Konsultacija paremta 2023 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė Užsakovo direktoriaus argumentus, kad nuteistojo veiksmai nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Subrangovo darbuotojo mirtimi. Teismas konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tokio pobūdžio bylose kaip ši atsakomybė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gali kilti ir keliems subjektams, tačiau šioje byloje teismas pažymėjo, kad būtent Užsakovo vadovo veika esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove.
Užsakovas šiuo atveju įvairiems darbams statybų objekte atlikti buvo sudaręs daug rangos sutarčių su įvairiais Subrangovais. Tačiau nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso aptariamo objekto statybų - nebuvo Genrangos sutarties. Teismas konstatavo, kad nesant vieno Genrangovo visam objektui, pareiga skirti statinio statybos vadovą teko pačiam Užsakovui. Šiuo atveju Užsakovas šios pareigos neįvykdė - statinio statybos vadovo nepaskyrė ir, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pats faktiškai atliko statinio statybos vadovo pareigas.
Todėl Užsakovo vadovui neužtikrinus, jog statybų objektas būtų tinkamai prižiūrimas, jam atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, taigi ir įstatymais statinio statybos vadovui priskiriamos pareigos (tarp jų ir pareiga užtikrinti saugų darbą) bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės. Aptartą bylą galite rasti pagal bylos numerį: Nr.
Teismų praktikos apžvalga
Pirmą kartą atsakomybės dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje buvo sprendžiamas 2006-02-22 nutartyje. TŪB „Vikensta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo įmonės „Skala“ 32 635 eurus (112 594 Lt) atliktų statybos darbų garantiniu laikotarpiu atsiradusiems trūkumams ištaisyti. Atsakovas defektų fakto neginčijo.
LAT pažymėjo, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Defektų atsiradimo priežastis - nukrypimas nuo projekto buvo atliekamas užsakovo pageidavimu. Nepaisydamas to, Teismas sprendė, kad tokių užsakovo pageidavimų pasekmės tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą apie galimas pasekmes, o, to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
LAT sprendė, kad dėl minėtų aplinkybių statytojo (užsakovo) atsakomybė turėtų būti sumažinta 40 procentų. Teismas neišskyrė, kokia atsakomybės mažinimo dalis tenka kiekvienai atsakomybės mažinimo priežasčiai. Tačiau įvertinant tai, kad analogiškoje situacijoje, kai nebuvo privaloma atlikti techninės priežiūros, teismai rangovo atsakomybę mažino 25 proc.
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-396 ieškovas A. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 1739 eurus (6000 Lt) įsiskolinimo ir delspinigius. Teismas nustatė, kad pagal 2004-10-29 sutartį ieškovas įsipareigojo suremontuoti atsakovo pastato stogo dangą - užtaisyti atskirais lopais galimas vandens įtekėjimo vietas. Ieškovas atliko sutartyje aptartus darbus.
Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad stogo dangos remonto darbai pagal šalių sutartį atlikti be esminių trūkumų. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai, nors ir atitiko sutartyje nustatytas sąlygas ir reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, tačiau iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį atsakovas, t. y. bendras pastato stogo pratekėjimas nebuvo pašalintas.
LAT paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista 869,5 euro (3000 Lt). Civilinėje byloje Nr. 3-K-3-585/2008 teismai nustatė, kad rangovas (įmonė „Laugina“) pagal sutartį su užsakovu (įmonė „Agaras“) statydamas skerdyklos pastatą su pagalbinėmis patalpomis, gyvulių laikymo gardus ir skerdyklos nuotekų valyklą nukrypo nuo projekto, dalis nukrypimų nuo projekto buvo padaryta užsakovo pageidavimu arba jie buvo suderinti su užsakovu. Techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo darbuotojas.
Visų instancijų teismai sprendė, kad rangovo atsakomybė už defektų atsiradimą turi būti mažinama 40 procentų. Tokiu būdu teismai nuosekliai laikėsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006 suformuotos praktikos.
Nuo nuosekliai pradėtos formuoti teismų praktikos buvo nukrypta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2009. Joje kilo ginčas tarp subsubrangovo (įmonė „Angel stone“) ir subrangovo (ben drovė „Ulgis“). Rangos sutartimi atsakovas (subsu brangovas) įsipareigojo atlikti fontano montavimo darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas darbų trūkumų nepašalino. Defektų šioje byloje priežastis - netinkami statybos produktai, kuriuos tiekė ieškovas (įmonė „Ulgis“).
Teismai nustatė, kad statybos produktų netinkamą kokybę atsakovas galėjo nustatyti vizualiai ir pagal atitikties dokumentus, kuriuos turėjo išsireikalauti iš ieškovo. Tai prilygintina ne-tinkamų nurodymų davimui ir jų vykdymui. Pagal jau aptartą teismų praktiką, tokiu atveju šalims būdavo dalijama atsakomybė ir nustatoma atsakomybė už techninės priežiūros nevykdymą.
Teismai šioje byloje niekaip neįvertino ir netinkamai vykdytos techninės priežiūros atsakomybės - pagal Statybos įstatymą techninis prižiūrėtojas privalo neleisti statyboje naudoti nekokybiškų statybos produktų. Tačiau teismų sprendimą šiuo aspektu galima paaiškinti tuo, kad techninę priežiūrą privalo organizuoti užsakovas, bet ne subrangovas, ir tuo, kad bylos šalys nekėlė statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimo.
Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad ne kiekvienu atveju dėl rangovo darbų defektų yra atsakingas ir techninis prižiūrėtojas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008 teismai nustatė, kad subrangovas (įmonė „Laugina“) atliko pastato betoninių grindų įrengimo darbus, o rangovas (bendrovė „Valvikė“) nepasirašė darbų priėmimo aktų ir pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Betoninės grindys buvo įrengiamos esant nesandariam stogui, pro kurio skyles krituliai plovė betoninį grindų pagrindą, dėl to susidarė grindų defektų.
2009-2013 m. LAT nebuvo nagrinėjamos bylos, susijusios su techninio prižiūrėtojo teisine atsakomybe. Nuo 2014 m. Rangovas (įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“) kreipėsi 3K-3-3/2014 į teismą, prašydamas priteisti iš užsakovo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) 376 697 eurus (1 299 606 Lt) skolą už atliktus defektų pašalinimo darbus (civilinė byla Nr. 3K-3-3/2014). Byloje nustatyta, kad 2004 m. ieškovas ir atsakovas sudarė krantinės Nr. 142 rekonstravimo statybos rangos sutartį Nr. 34-2004-566, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti krantinės statybos ir kranto tvirtinimo darbus Malkų įlankoje. Atlikus darbus krantinės jungtinėje sienutėje atsirado plyšių.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad užsakovas nebuvo techninis prižiūrėtojas. Pagal Statybos įstatymą užsakovas techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statybos įstatymas taip pat nustato, kad techniniu prižiūrėtoju gali būti tik fizinis asmuo. Todėl užsakovas ir techninis prižiūrėtojas yra skirtingi statybos dalyviai ir jų tapatinti negalima. Analogiškos nuostatos LAT laikėsi ir po dviejų dienų priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-K-3-20/2014.
Šioje byloje pastato naudotoja, DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ pareiškė ieškinį rangovei įmonei „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal statybos rangos sutartį su įmone „Sklypo servisas“ daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, teigė, kad užsakovei taip pat turi tekti dalis atsakomybės už defektus, nes ji vykdė techninę priežiūrą. Tačiau LAT pakartotinai išaiškino civilinėje byloje Nr.
LAT taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tenkinti atsakovės prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis techninę priežiūrą atlikusius asmenis. Tačiau LAT taip pat konstatavo, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015 teismai šiek tiek pakeitė savo nuostatą dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui.
Užsakovas IĮ „Seno dvaro sodyba“ pareiškė ieškinį rangovui „Rustonas“, kuriame, be kita ko, reikalavo pašalinti statybos darbų defektus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo pastatyti kavinę-viešbutį. Teismo ekspertizė nustatė, kad rangovas nekokybiškai atliko perdangos ir stogo konstrukcijų apšiltinimą, panaudojo netinkamos kokybės mineralinę vatą, sluoksniai nepersidengia, neįrengė garo izoliacijos ant perdangos, stogas peršąla ir virtuvės zonoje susidarantis šalčio tiltelis gadina gipskartonio plokščių apdailą, atsiradę trūkių sienų sandūroje.
Užsakovas nepasamdė techninio prižiūrėtojo, todėl teismai mažino rangovo atsakomybę 10 procentų. Šis dydis nežymiai skyrėsi nuo iki tol teismų praktikoje suformuoto 15 proc. Dėl atsakomybės dalies, tenkančios techniniam prižiūrėtojui, teismai sprendė ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016. Statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas pastatys rąstinį namą. Užsakovas pareiškė pretenziją dėl netinkamos pastatyto pastato kokybės. Faktą, kad pastatas pastatytas su defektais, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė.
Teismai nepripažino užsakovo atsakomybės dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros, jeigu užsakovas tinkamai paskyrė techninį prižiūrėtoją. Užsakovo atsakomybė už netinkamai vykdytą techninę priežiūrą neatsiranda net ir tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas nusamdytas pagal darbo sutartį, t. y. jis yra užsakovo darbuotojas. Tokiu atveju atsakomybėn gali būti traukiamas tik savarankiškas statybos dalyvis - techninis prižiūrėtojas. Atsakomybės dydis dėl techninės priežiūros nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismų praktikoje svyruoja 10-15 procentų.
Rizikos vadovams
Tikimybė „paslysti“ didėja. Anot „Sorainen“ partnerės Indrės Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos. Ji, ieškovo teigimu, verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandėrių. Kitoje byloje įmonė vadovo reikalavo atlyginti bendrovei Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln.
„Verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi. Šiandien akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims tikrai verta atkreipti į dėmesį - juolab, kad reguliavimas šiose srityse yra pakankamai naujas, o teismų praktika dar nebūtinai pilnai susiformavusi ir aiški“, - pažymi I.
Tvarumo reikalavimai
Tuo tarpu „Sorainen“ partneris, advokatas Tomas Kontautas teigia, kad vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Ekspertas pažymi, kad tvarumo sąvoką šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl.).
„Pastaruoju metu Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliaują ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis“, - pažymi T.
„Sorainen“ teisės firmos partneris pažymi, kad 2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė - 20 mln.
„Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali būti sietini su vadovo atsakomybe“, - pažymi T.
Teisininko teigimu, augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių - pavyzdžiui, reputacijos krizę ar sunkumus pritraukiant kapitalą.
Kibernetinės grėsmės
Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Anot I. Pelėdaitės, skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
„Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą“, - pažymi I.
Anot teisininkės, nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dirbtinis intelektas
Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. I. Pelėdaitės teigimu, nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių.
„Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimti jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Vėlgi - šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo“, - sako I.
Smurto prevencija
Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Anot I. Pelėdaitės, Lietuvoje 2022 m.
„Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija. Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, nusimatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių“, - pažymi I.
Tarptautinės sankcijos
Galiausiai, T. Kontauto teigimu, šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikoms tarptautinės sankcijos.
„Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Žinoma, Lietuvos verslui yra aktualiausios dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti tam prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga. Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas, kai tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo“, - teigia T.
„Sorainen“ ekspertų teigimu, akivaizdu, kad iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Ir nors geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse, tačiau vien to gali nepakakti. Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais.
Siekiant užtikrinti skaidresnį ir kokybiškesnį statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į visus atsakomybės aspektus. Profesionalus darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas užtikrina, kad statybos vyktų sklandžiai, laikantis visų normų ir standartų.