Šiame straipsnyje nagrinėsime žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) restruktūrizavimo ir bankroto bylas, remiantis Panevėžio apygardos teismo nutartimi.
Bylos esmė
Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjami ŽŪB „Agromodera“ pirmininko M. R. prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir UAB Teisės ir kreditų valdymo departamento pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei.
Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, jog reikalinga iškelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti M. T.. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. bendrovės pajininkai M. R. ir L. A. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovės veikla- ekspedicijos paslaugos- krovinių gabenimas su samdomu transportu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais.
2019 m. liepos 16 d. priimtas ieškovo Teisės ir kreditų valdymo departamento, perėmusio 2019-03-19 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neįvykdytas reikalavimo teises iš UAB „Justapa“, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Agromodera“, kuri nesumoka 10 801,91 Eur skolos. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje ieškovo pusėje įstojo D. L. ir UAB „Regvalda“.
Bylos dėl restruktūrizavimo ir dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „Agromodera“ sujungtos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.
Bendrovės veikla ir finansinė padėtis
Bendrovė įkurta 2015 m., 2018 m. gavo 286 292 EUR pardavimo pajamų, o 2019 metų pirmąjį pusmetį-103 800 Eur pajamų. Pareiškimo pateikimo dienai bendrovėje dirbo 2 darbuotojai: pirmininkas M. R. ir Č. M.-logistikos vadybininkas. Bendrovė einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui stengiasi atlikti laiku. Pareiškimo pateikimo dienai bendrovė įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi.
Pagal 2019 m. liepos 30 d. sudaryto balanso duomenis bendrovės turto vertė 239128 EUR, o įsiskolinimai (mokėtinos sumos sudaro 258647 EUR , iš kurių pradelstos sumos sudaro 249898 U. P. sumos viršija viso į balansą įrašyto turto vertę . Tvirtina, kad iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę - komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o svarbiausia- išvengti bankroto.
Įmonė turi aiškų ir konkretų planą kaip vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, turi reikiamus žmogiškuosius išteklius, atitinkamą patirtį logistikos srityje, kas yra nurodyta restruktūrizavimo metmenyse. Įsiskolinimas kreditoriams bus dengiamas išieškojus skolas iš įmonės skolininkų, kurių yra 99 vnt. ir jų skolos sudaro 211 539 Eur, iš jų tikimasi atgauti apie 150 tūkstančių eurų. Skolas iš debitorių bendrovė ketina susigrąžinti pagal sutartus terminus geranoriškai arba priverstinai (teisminiu keliu). Pareiškėjas ir bendrovė informavo kreditorius apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą.
Finansiniai sunkumai atsirado dėl nepasiteisinusių plėtros planų, pasirinktų nesąžiningų verslo partnerių: partneriai nutraukdavo bendradarbiavimą, nepateikę jokio išankstinio perspėjimo. Dėl to laikinai sutrikdavo finansiniai srautai, būdavo negaunamos pajamos, nes įmonė netekdavo autotransporto priemonių, kuriomis turėjo būti vežami suplanuoti kroviniai.
Sutarčių nesilaikiusios įmonės kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Tokiu būdu įmonei būdavo apribojama lėšų disponavimo teisė, kas apsunkindavo ir sulėtindavo veiklą. Bendrovės restruktūrizacija suteiktų bendrovei galimybę atsitiesti ir per 4 metų laiką likviduoti susidariusias skolas.
Tretieji asmenys ir jų pozicija
Tretysis asmuo D. L. prašo nekelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylos, nes atsakovė ŽŪB “Agromodera“ yra nemoki, jai keltina bankroto byla. Nurodo, kad bendrovė elgiasi nesąžiningai, prisiima įsipareigojimus iš paslaugos tiekėjų geranoriškai, bet jų nesilaiko, laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Jo vertinimu, atsakovė jei ir vykdo veiklą, tai labai epizodiškai, kol turi partnerių pasitikėjimą, nes yra nemoki, tad jai keltina bankroto byla.
Restruktūrizavimo metmenys nekonkretūs, deklaratyvūs, nenumatyta priemonių, kurios galėtų esmingai pakeisti atsakovo veiklos pelningumą.
Teismo pozicija ir sprendimas
Teismas konstatavo, kad bendrovės apskaityto turto vertė 239 128 Eur , iš jų 211 539 Eur gautinos sumos. Bendrovės įsiskolinimai (mokėtinos sumos) pagal 2019 m. liepos 30 d. duomenis sudaro 258 647 Eur. iš kurių pradelstos sumos sudarė 249 898 U. P. sumos viršija viso į balansą įrašyto turto vertę, todėl akivaizdu, kad šiai dienai bendrovė pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus yra aiškiai nemoki.
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas, ŽŪB “ Agromodera“ keliama bankroto byla.
Finansiniai duomenys
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami ŽŪB „Agromodera“ finansiniai duomenys, remiantis 2019 m. liepos 30 d. balansu:
| Rodiklis | Suma (EUR) |
|---|---|
| Apskaityto turto vertė | 239 128 |
| Gautinos sumos | 211 539 |
| Įsiskolinimai (mokėtinos sumos) | 258 647 |
| Pradelstos sumos | 249 898 |
Teisiniai aspektai
ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo).
Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą.
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai.
Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:
- turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius;
- nėra nutraukusi veiklos;
- nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;
- įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;
- nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1dalies 2ir 3punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu:
- nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų;
- buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1punkte nurodyti reikalavimai;
- nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.
Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Pagal ĮBĮ nuostatas, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.
