Ši tema yra aktuali ir analizuotina, kadangi civilinės apyvartos objektais dažniausiai būna nekilnojamieji daiktai, todėl darbe bus išsamiai aptariami pagrindiniai registrai (Nekilnojamojo turto, Hipotekos ir Juridinių asmenų), kuriuose registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, bei trumpai apžvelgti ir kiti valstybės registrai.
Valstybės registruose kaupiama informacija yra aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Gyventojams ir įmonėms registruose kaupiama informacija apsaugo asmens teisėtus interesus ir užtikrina civilinės apyvartos skaidrumą, nes leidžia identifikuoti turto savininką, turto perleidimo faktus ir perleidėjus, daiktinių teisių suvaržymus ir t. t.
Darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, kurie užtikrina, kuriant stabilumo ir apibrėžtumo atmosferą Lietuvos verslo santykiuose. Viešai prieinama valstybės registrų kaupiama informacija padeda apsaugoti vartotojų civilines teises, padeda kurti palankų investicijų ir prekybos santykių klimatą bei skatina sėkmingą Lietuvos ekonomikos augimą.
Valstybės Registrų Įstatymas ir Jo Svarba
Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymas nustato valstybės registrų steigimo, tvarkymo, naudojimo ir panaikinimo tvarką, taip pat už jų atnaujinimą atsakingų institucijų teises ir pareigas jų vartotojams. Kiekvieno konkretaus registro įstatymas nustato registruojamus daiktus, kiekvieno registro sudėtį, duomenų atnaujinimo ir duomenų, pavyzdžiui, apie juridinius, fizinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, teikimo sąlygas.
LR CK vartojamas terminas viešasis registras, kurio tikslas viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida. Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Įstatymas įtvirtino principinę nuostatą, pagal kurią susijusius registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iš pirminis šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti integruota registrų sistema, kuri leidžia registrams keistis duomenimis tarpusavyje ir nereikalauti iš duomenų teikėjo pakartotinai pateikti duomenis skirtingiems registrams. Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši (išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus).
Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (hipotekos sandoris). Duomenys duomenų gavėjams teikiami duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo visus duomenų bazėje saugomus duomenis arba jų dalį.
Registrų integravimas gerina šalies informacinę infrastruktūrą, užtikrina geresnį valdymą ir keitimąsi duomenimis. Lietuvoje dalį pagrindinių Valstybės registrų tvarko VĮ Registrų centras. Įmonės tvarkomi kadastrai ir registrai yra visiškai integralūs. VĮ Registrų centras yra pasirengęs integruoti dar vieną pagrindinį valstybės registrą, kuris iki šiol yra atskirtas nuo kitų pagrindinių valstybės registrų - Gyventojų registrą.
Notaro Funkcijos ir Teisėtumo Užtikrinimas
Priklausomai nuo valstybėse įtvirtintos teisinės sistemos tradicijos, skiriasi notaro funkcijos, kas kartu lemia ir valstybės registrų vaidmenį šių funkcijų atlikimui. Šiame darbe bus aptariamos notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, lyginant skirtingas teisines sistemas. Šiame skyriuje bus nagrinėjama Lietuvos teisinėje sistemoje veikianti lotynų notariato sistema, kuri savo veiklą pradėjo 1992 m. Lietuvos notariatas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1994 m. vasario 11 d. buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UINL). 2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvos notariatas tapo tikruoju CNUE nariu.
Europos Sąjungos notariatai, išskyrus Portugalijos notariatą, pagal savo etinę ir ūkinę koncepciją veikia kaip laisvosios profesijos atstovai. Šios užtikrinti atitikti aukštiems etikos standartams. Už įstatymus ir kitus teisės aktus pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas ir jam taikoma ne tik drausminė atsakomybė, bet ir baudžiamoji, civilinė atsakomybės.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako ne tik už paties notaro kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir notaro atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės. Išaiškinamas fizinių ir juridinių asmens subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmens ir valstybės teisėtus interesų apsaugą. Taigi lotynų notariato valstybėse notaro įgaliojimai, dalyvauti sudarant sandorius, leidžia kalbėti apie teisminę notaro funkciją, jo skirtį apsaugoti teisėtumą.
Anglosaksų notariato tipo valstybėse notaro patvirtinti dokumentai neturi prima facie galios. Anglosaksų notaras yra eliminuojamas iš dalyvavimo sudarant sandorius ar juos tvirtinant. Pripažįstama, kad lotynų tipo notariato valstybėse notaro veiklos sfera yra kur kas platesnė nei anglosaksų. Notariato įstatymo 26 straipsnis įgalioja notarą ne tik liudyti dokumentų nuorašus ir išrašus bei vertimų tikrumą, priimti jūrinius protestus ir protestuoti vekselius, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės liudijimus, tvirtinti, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti testamentus, priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, tvirtinti juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymų reikalavimams atitikimą bei galimybę registruoti juridinį asmenį ir pan.
Tuo tarpu anglosaksų tipo notariato valstybėse notaras įgaliotas tvirtinti tik juridinius faktus kaip: gimimo ir mirties data, tėvų, vaikų, brolių ar seserų, taip pat sutuoktinio vardus, vedybų ar skyrybų datas. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras užtikrina fizinių ir juridinių asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą. Notaras remiasi ne tik šalių valia, įstatymų normomis, bet ir įvertina visas atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes bei galimus padarinius.
Įstatymai numato, kad svarbiausi ir sudėtingiausi sandoriai turi būti notarinės formos, tai įpareigoja notarą, kad vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmens teisėti interesai apsauga būtų užtikrinta realiai. Notarai atlieka viešo pobūdžio funkcijas, kurios turi teisines pasekmes ne tik notarinio veiksmo šalims, bet ir kitoms teisinėms institucijoms, tretiesiems asmenims ir apskritai visuomenei, bei gina valstybės interesus. LR CK notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dar labiau išsiplėtė. Tai įgyvendinamas vieno langelio principas, suteikiant galimybę gauti visą reikalingą informaciją ir paslaugas vienoje vietoje.
Nuosavybės teisės apsaugos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo notariato institucijos. Išskiriamas notaro, kaip vartotojų teisių apsaugos užtikrintojo, vaidmuo. Notaras vykdo valstybės deleguotas funkcijas, veikdamas valstybės vardu. Apie notarą galima kalbėti, tiek kaip apie duomenų teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris siekdamas užtikrinti valstybės jam paskirtų funkcijų vykdymą, ekonominių santykių vystymąsi bei stabilumą rinkoje, naudoja valstybės registrų duomenis. Pagal Valstybės registrų įstatymą, registro duomenys teikėjas - asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ir dokumentus.
Notaro perduoti duomenys valstybės registrams vienais atvejais atlieka tik informavimo funkciją, o kitais tai yra pagrindas registruoti duomenis ir dokumentus valstybės registruose. Šiamas pranešimas (prašymas) ir elektroninis dokumentas bus pagrindas registruoti nuosavybės teises, juridinius asmenis, hipotekos (įkeitimo) sandorius. Notaro pareiga tikrinti valstybės registrų duomenis, perduoti duomenis valstybės registrams įtvirtinta daugelyje teisės aktų. Notariato įstatymas numato, jog notaras, patvirtinęs perleidimo sandorį per 24 valandas privalo pateikti duomenis apie patvirtintą sutartį viešo registro tvarkytojui. LR CK 5.32 straipsnis numato, kad notaras per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus.
Taip pat Centriniam hipotekos registrui notaras turi perduoti duomenis apie palikimo priėmimo faktą. Šiuos juridinius faktus įregistravus viešajame registre jie tampa prieinami vartotojams ir taip apsaugomos vartotojų teisės. Todėl galima pritarti S. Čaltauskienės (2002) teiginiui, jog „viešasis registras tikslas - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“. Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Valstybės Registrų Duomenų Viešumas ir Tikslai
Kiekvienoje teisinėje valstybėje turi būti saugomos ir užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. Valstybės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą, imasi įvairių teisinių priemonių. Notaro institucija yra viena svarbiausių teisinių institucijų, kurios pagrindinis uždavinys - teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimas. Notaras, atlikdamas valstybės jam pavestas funkcijas, naudoja kitas valstybės sukurtas teisines priemones. Viena iš jų - valstybės registrai, kurių teikiami duomenys padeda notarui tinkamai ir efektyviai įgyvendinti jam pavestus uždavinius, užtikrinant tiek sąžiningų šalių interesus, tiek apskritai sąžiningumo, viešumo principų įgyvendinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Apibendrinant galima teigti, kad valstybės registras - tai teisinis, organizacinis ir informacinis technologijų priemonių sistema, kuri yra vieša, steigiama įstatymų pagrindu, atliekanti informavimo ir registravimo funkcijas. Išskiriama bendriausia sąvoka, valstybės registras, registru, akcentuojant jo steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, tuo tarpu viešasis registras, registru, akcentuojant duomenų viešumą.
Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (pvz.: vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (pvz.: hipotekos sandoris). Toliau daugiausiai bus vartojama valstybės registro kaip viešojo registro sąvoka, pabrėžiant valstybės registrų duomenų viešumą.
Pagrindiniai Valstybės Registrai
Juridinių asmenų registras - vienas iš pagrindinių valstybės registrų, kuris kaupia, saugo, naudoja ir teikia duomenis ir dokumentus apie juridinius asmenis, jų filialus ir atstovybes, užsienio juridinių asmens ir kitų organizacijų filialus ir atstovybes. Juridinių asmenų registro, pradėjusio veikti nuo 2004 m. sausio 1 d., veiklą reglamentuoja Europos Sąjungos (toliau ES) direktyvos, LR CK, Juridinių asmens registro įstatymas, Juridinių asmens registro nuostatai ir kiti teisės aktai.
| Registras | Duomenų viešumas | Tikslas |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto registras | Vieši (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus) | Užtikrinti civilinės apyvartos skaidrumą |
| Hipotekos registras | Vieši | Informuoti apie turto įkeitimus |
| Juridinių asmenų registras | Vieši | Suteikti informaciją apie juridinius asmenis |
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie Notaro Paslaugas
Kokie dokumentai reikalingi norint parašyti įgaliojimą pas notarą, jei esu užsienyje?
Dažniausiai reikalingi asmens tapatybės dokumentai, nuosavybės dokumentai, duomenys iš Registrų centro, sutuoktinio sutikimas (jei taikoma) ir kiti dokumentai, priklausomai nuo konkretaus sandorio. Notaro atlyginimas nustatomas pagal teisės aktus ir priklauso nuo turto vertės. Šalims pageidaujant, tikslus notaro atlyginimo dydis pateikiamas prieš sandorį.
Ar galiu sudaryti sandorį per įgaliotą asmenį?
Taip, sandoris gali būti sudaromas per tinkamai patvirtintą įgaliojimą.
Kokių dokumentų reikia, norint paruošti sutikimą dėl vaiko išvykimo į užsienį?
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.
Ar galiu parašyti testamentą nuotoliniu būdu?
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28(1) straipsnyje nustatyta, kad notarai notarinius veiksmus gali atlikti nuotoliniu būdu. Taip, asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Pirmiausia, reikia prisijungti prie „eNotaras” sistemos. Tai padaryti galima tiesiog nuėjus į šį puslapį bei prisijungus prie šios sistemos per el. valdžios vartus. Jums nereikia iš anksto užsakyti nuotolinės paslaugos. Antra, turite atsisiųsti „iDenfy” programėlę. Atėjus paskirtam nuotolinės paslaugos laikui Jums reikės vėl jungtis prie „eNotaras” sistemos. Toliau spaudžiame „Jungtis į nuotolinį susitikimą”. Paspaudus šią nuorodą, toliau atsiras nuoroda „Nustatyti tapatybę”. Paspaudus „Nustatyti tapatybę”, atsiras 8 skaitmenų kodas. Šį kodą turite įvesti į „iDenfy” programėlę. Sėkmingai patvirtinus tapatybę.
