Išpuoselėta aplinka kelia šypseną, tuo tarpu apleista - verčia nusisukti ar net sukelia pyktį, nukreiptą į teritorijos savininką. Neabejojame, jog Jūs nenorėtumėte atsidurti pastarojo vietoje, ne tik dėl nukreiptų „pykčio strėlių“, bet ir, pavyzdžiui, galimos baudos dėl teritorijos nepriežiūros. Galiausiai, apleistas sklypas kelia pavojų, o apie estetinį vaizdą (tiksliau - jo nebuvimą), ir kalbėti nereikia.
Sodininkų bendrijose dažnai kyla klausimų dėl apleistų sklypų priežiūros ir galimų priemonių, kurių gali imtis bendrija. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su apleistų sklypų priežiūra, bendrijos įgaliojimus ir galimą atsakomybę.
Jei, įvertinus realias galimybes, apleistų sklypų tvarkymas nėra įmanomas savarankiškai dėl laiko, jėgų, reikalingos technikos ar kitų priežasčių, žinokite: šios srities profesionalai visada pasiruošę padėti!
Kodėl svarbu tvarkyti apleistus sklypus?
Daliai žmonių, norinčių gyventi gražesnėje, išpuoselėtoje aplinkoje, toks klausimas nekyla. Tačiau, žinoma, nemažai ir tokių, kuriems, kalbant apie apleistos aplinkos tvarkymo būtinybę, reikia pateikti svaresnių argumentų ar net…parodyti konkretų straipsnį atitinkamame teisės akte, įpareigojantį tai atlikti.
Ir iš tiesų tvarkyti nuosavybės teise priklausančius sklypus, nesvarbu, kalbama apie gyvenamąją ar žemės ūkio paskirtį, savininkus įpareigoja įstatymai, kurių nesilaikant, gresia finansinės sankcijos.
Be to, apleisti sklypai gali tapti erkių, graužikų ar kitų kenkėjų veisimosi vieta, keldami pavojų kaimynystei ir aplinkai. Tvarkingi sklypai ne tik atitinka teisinius reikalavimus, bet ir prisideda prie tvarkingos aplinkos kūrimo, didina nekilnojamojo turto vertę bei prisideda prie bendro teritorijos vaizdo gerinimo.
Finansinės sankcijos už nepriežiūrą
Visų pirma - iki 560 eurų siekianti bauda (konkretus dydis priklauso nuo apleisto sklypo ploto). Jei baudos dydis nepakankamai „motyvuoja“, svarbu žinoti, jog LR žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnis leidžia savivaldybėms padidinti metinį žemės mokesčio tarifą (nuo 0,1% iki 4%).
O, savininkui nedarant atitinkamų išlaidų, tai yra vis vien nesutvarkant apleistos teritorijos, minėtas „scenarijus“, apimantis baudas ir padidėjusį žemės mokestį, kartojasi ir kitais metais, kol problema nėra atitinkamai išsprendžiama.
Kalbant apie apleistų sklypų tvarkymo reikalingumą, svarbu pabrėžti ir tai, jog, kartą kreipęsis į profesionalus, vėliau prižiūrėti aplinką savo jėgomis jau bus kur kas paprasčiau ir, ne mažiau svarbu, pigiau.
Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Sodo bendrijos teisės ir pareigos
Pagal įstatymą, bendrijos narys privalo tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai.
Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkyto išlaidos (šiukšlių išvežimas, šienavimas, šienauti reikėtų iki to laiko, kol piktžolės nesubrandino sėklų, kurios gali būti išnešiotos kaimynams, tai ir yra kriterijus).
Baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, bendrija skirti neturi teisės, nes teisės aktuose nėra numatyta jai tokių įgaliojimų.
Kaip įgyvendinti apleisto sklypo sutvarkymo išlaidų apmokėjimo tvarką?
Nurodyti, kad "Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkyto išlaidos " neužtenka, padiskutuokime, kaip tokią taisyklę įgyvendinti. Jei jau šnekate apie materialinę teisę, pakalbėkim ir apie procesą.
Taisyklėse numatome, kad sodų bendrijos nariui neprižiūrint sklypo (kas laikoma neprižiūrėtu ir kas laikoma prižiūrėtu?), į jį įeiti gali kas? koks asmuo? ir ką gali padaryti? šienauti, ravėti, genėti medžius, kažką kita?
Kas nustato, kokia žala buvo padaryta ir ar ji iš vis buvo padaryta? Kas skelbia konkursą šienavimo paslaugoms atlikti? Na, neprotinga juk būtų samdyti bet ką pasitaikiusį, juk ruošiamasi teismo procesui, kurio metu bus priteisiamos išlaidos.
Piktžolės ir žala kaimynams
Kodėl manote, kad neprižiūrimame sklype auga vien piktžolės ir reikia pjauti kol jos nesubrandino sėklų? Šiaip jau piktžolės plinta ir šaknimis, tai gal galima visą sklypą išarti? O gal kaimyno avietės (kurios šiaip jau greit sulaukėja ir per daug įsikeroja šaknimis kaip piktžolės ir jų taip lengvai neatsikratysi) veržiasi į mano sklypą - gal galiu jas pas kaimyną išpjauti?
Na, pabandykite man sistemiškai įrodyti, kad šiuo atveju tai nebūtų teisės į nuosavybę pažeidimas. Ir prašau pagrįskite, kodėl aš negalėčiau įeiti į prižiūrimą sklypą, jei jo pakraštyje auga piktžolės. Na, tuo pačiu motyvu - man (trečiajam asmeniui) daroma žala, matau kaip iš šalia esančio sklypo pakraščio nenuravėtų pakrūmių į mano skypą keliauja piktžolės. Ar galiu ir į tokį sklypą įeiti, nuravėti ir prisiteisti patirtas išlaidas?
Jūsų pasiūlymai būtų laikomi savivaldžiavimu. Pagal Jūsų pasiūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia.
Analogiškas pvz - automobilis užstatė mano vartus, negaliu iš kiemo išvažiuoti. Ar galiu pats jį nutempti į stovėjimo aikštelę ir prisiteisti išlaidas už nutempimą? Ko gero ne?
Jūs kalbate apie tokius atvejus, kai sklypas tampa šiukšlynu, na bet mano nuomone netvarkinga kaimyno komposto dėžė šalia mano sklypo ribos irgi pažeidžia mano teises. Tai einu, ją sunaikinu ir prisiteisiu išlaidas, nes kaimynas mano teises pažeidė?
Žinot, jūsų pasiūlymai skamba socialiai sveikintinai, tačiau joks teismas tokių išlaidų nepriteistų. Kaip ir baudos.
Neprižiūrimas sklypas ir žala kaimynams bei bendrijai
Mes nekalbame apie komposto dėžę, piktžoles ant ribos ir pan. Tai yra kaimynų tarpusavio santykiai, kuriuos jie sprendžia įvairiai, pvz. papurškia chemijos ir piktžolių per du metrus nuo ribos nėra ir ne tik piktžolių, bet ir bet kokios augmenijos. Be jokių komisijų, teismo ir pan.
Mes kalbame apie apleistus sklypus ir jų daromą žalą kaimynams bei Bendrijai, o taip pat apie taisykles ( susitarimus), kurių net savanoriškai įsipareigojo laikytis Bendrijos narys, jeigu jie nepažeidžia LR teisės aktų.
Manau, kad kaip teisininkas, turėtumėte suvokti, kaip atrodo neprižiūrimas sklypas ir sklypo savininko pareigą jį tinkamai prižiūrėti, kad nebūtų daroma žalos kitiems. Neprižiūrimo sklypo sąvoką galima apibrėžti remiantis aplinkosaugos teisės aktais.
Pasverkime: kas turėtų nusverti: nepažeisti savininko neteisėto intereso neprižiūrėti sklypo ar kaimynų, Bendrijos interesas nepatirti žalos.
Konkretus pavyzdys: Užaugusios tujos sklypo teritorijoje trukdė eismui (matomumui prie posūkio), bendrijos darbininkas jas patrumpino, aišku prieš tai savininkas buvo įspėtas du kartus raštu.
Kaip būtų teisme, sunku pasakyti, tačiau tokių ginčų mano nuomone teismo dauguma atvejų nepasiektų. Kalbama apie priemones, kurių reikia minimaliai sklypui prižiūrėti: šienauti kokius 2 kartus per sezoną. Mažos sumos, savininkai jas dažniausiai susimokėtų.
Atkreipiu dėmesį, kad išsieškoti reiškia nebūtina teisminę tvarką.
Lex: „...nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai“ , Iejimas i sklypa yra galimas ir be savininko zinios, jeigu daroma zala - kas turi žalą įrodyti ir kuriuo metu, kokia procedūra?
„papurškia chemijos ir piktžolių per du metrus nuo ribos nėra ir ne tik piktžolių, bet ir bet kokios augmenijos. Be jokių komisijų, teismo ir pan“ - Ar laikote tai teisėtu dalyku? Jei ne-kaip siūlote elgtis, jei taip atsitiko?
„kaip teisininkas, turėtumėte suvokti, kaip atrodo neprižiūrimas sklypas ir sklypo savininko pareigą jį tinkamai prižiūrėti, kad nebūtų daroma žalos kitiems“.
„Baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, bendrija skirti neturi teisės, nes teisės aktuose nėra numatyta jai tokių įgaliojimų“. - Ar tokio pasakymo užtenka, reikalaujant pakeisti sodo Taisykles?
Ką manote apie pasakymą „Nacionalinė žemės tarnyba galėtų paskirti baudą, ATPK numatyta“ -maniau, kad tuo turėtų užsiimti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai, o ne nac ž.
„Kodėl manote, kad neprižiūrimame sklype auga vien piktžolės ir reikia pjauti kol jos nesubrandino sėklų? “ - o gal žmogus žolininkas ir jam reikia tų sėklų? gal jis laiko bites( tai nedraudžiama) ir jam reikia tų „piktžolių“ žiedų?
„gal galiu jas pas kaimyną išpjauti? “išsieškoti reiškia nebūtinai teisminę tvarką“ - Paaiškinkite, prašau, plačiau, kaip dar?
„apleisti sklypai dažniausia net nėra aptverti ir patekimas į juos nėra ribojamas“ - argi tvoros nebuvimas panaikina nuosavybes neliečiamybę? Argi tvora aplink privačią valdą - privalomas dalykas (na, jei sodo sklype nekasamos vilkduobės ar nestatomi spąstai )?
Pagal Jūsų pasiūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia. Joks teismas piktžolių ravėjimo nepripažintų teisėtu pagrindu įeiti į svetimą sklypą".
Lax rašo:“papurškia chemijos ir piktžolių per du metrus nuo ribos nėra ir ne tik piktžolių, bet ir bet kokios augmenijos. Pagal Jūsų pasiūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia. Tai yra savivaldziavimas. Baudziamojo kodekso 294 straipsnis. Neleidziama paciam atlikti tokiu veiksmu, kuriuos ginant kito asmens teise privalo veikti atitinkamos institucijos. Joks teismas piktžolių ravėjimo nepripažintų teisėtu pagrindu įeiti į svetimą sklypą". Praktikos apie piktzoliu ravejima isimtinai neturiu, taciau apie teiseta pagrinda ieiti i svetima sklypa - sociai.
Lax rašo:“papurškia chemijos ir piktžolių per du metrus nuo ribos nėra ir ne tik piktžolių, bet ir bet kokios augmenijos. Tai yra neteiseta. Butent purskiant chemija padaroma tycine zala tiek nepriziureto savininko sklypui, tiek aplinkiniams (galimai uztersiamas gruntinis vanduo, zeme ir t.t.). Tuo tarpu nepriziuretas sklypas daro netiesiogine zala kaimynams ir tycios cia nera. Ka Lex sneka apie ikiteismine gynyba - tai tik susitarimo reikalas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Pagal teisės analogiją sodo sklypas taip pat yra nuosavas būstas. Ir patekti į jį neleidžiama, netgi jei jis neaptvertas.
Žemės savininkams ar žemės naudotojams, kurie nesirūpina piktžolių naikinimu, augalų kenkėjais ar jų ligomis, gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų - įspėjimais arba piniginėmis baudomis, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Neprižiūrimais žemės plotais rūpinasi Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT). Anksčiau skirtos administracinės baudos nedavė lauktų rezultatų, todėl Žemės ūkio ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) atitinkamų staripsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatytos daug didesnės baudos už neprižiūrimus ir apleistus žemės plotus.
Buvo gautas Vyriausybės pritarimas šiam įstatymo projektui.
Apleistos žemės problematika Lietuvoje
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Apleistų žemių ploto žemėlapis Lietuvoje. Šaltinis: www.geoportal.lt
Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams.
Apleisto sklypo tvarkymo paslaugos
Jei neturite laiko ar galimybių patys tvarkyti apleistą sklypą, galite kreiptis į specialistus. MB „Žemelės Barberis“ siūlo kompleksinį požiūrį į apleistų sklypų tvarkymą.
Mūsų darbai:
- Kompleksinis požiūris į apleistų sklypų tvarkymą.
- Atliekame tiek mechanizuotus, tiek rankinius darbus.
- Darbams atlikti naudojame tik profesionalią įrangą, tokią kaip mulčeriai ir rekultivacinės frezos.
- Atliekų tvarkymas. Apleistuose sklypuose dažnai randama įvairių šiukšlių, kurias surenkame ir tinkamai utilizuojame.
- Prieš pradedant darbus atliekame sklypo vertinimą. Sklypo apžiūros metu įvertiname reljefą, privažiavimo galimybes ir numatome darbų eiliškumą.
- Sklypo paruošimas tolesnei veiklai. Po valymo ir atliekų šalinimo, sklypas bus lygus ir tinkamas naudoti.
- Profesionalumas ir patikimumas. Mūsų komanda sudaryta iš profesionalų, kurie ne tik išmano savo darbą, bet ir atlieka jį atsakingai.
Kiekvienas projektas yra individualus, todėl galutinę darbų kainą nustatome po pirminės apžiūros.
Kainą įtakojantys veiksniai:
- Sklypo dydis.
- Sklypo užterštumas.
- Sklypo reljefas.
Vidutiniškai, apleisto sklypo tvarkymo darbai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, tai priklauso nuo projekto sudėtingumo. Darbų trukmę nustatysime, ir ją suderinsime su jumis, po pirminės apžiūros.
Kaip užsakoma mūsų paslauga?
Užsakyti apleisto sklypo tvarkymo paslaugą MB „Žemelės Barberis“ labai paprasta:
- Susisiekite su mumis.
- Pirminė sklypo apžiūra.
- Gaukite pasiūlymą.
- Darbų atlikimas.
Apleistas sklypas gali atrodyti kaip rimtas iššūkis, tačiau turint aiškų planą, kantrybės ir šiek tiek atkaklumo, jį galima paversti tikru gamtos kampeliu.