Klaipėdos rajonas garsėja ne tik nuostabia gamta, bet ir darbščiais žmonėmis, puoselėjančiais savo sodybas. Kasmetinė tradicija rinkti gražiausias sodybas Vėžaičių seniūnijoje ne tik puoselėja krašto grožį, bet ir skatina vietos gyventojus rūpintis savo aplinka, išsaugoti kultūrinį paveldą ir puoselėti tradicijas. 2019 metai nebuvo išimtis - komisija, įvertinusi daugybę sodybų, išrinko pačias gražiausias ir originaliausias. Šiame straipsnyje apžvelgsime 2019 metų konkurso nugalėtojus, atkreipdami dėmesį į jų išskirtinumą, kraštovaizdžio sprendimus, architektūrą ir bendrą sodybos įspūdį. Taip pat pasidomėsime, kas įkvepia sodybų šeimininkus kurti tokią gražią aplinką ir kokią naudą tai teikia visai bendruomenei. Konkursas „Gražiausia sodyba“ - tai puiki iniciatyva, skatinanti kaimo turizmą, vietos verslą ir bendruomeniškumą. Nugalėtojų pavyzdžiai įkvepia kitus gyventojus puoselėti savo sodybas ir prisidėti prie Vėžaičių seniūnijos grožio kūrimo.
Klaipėdos rajono žemėlapis
Konkurso "Gražiausios 100-mečio Sodybos" Sąlygos ir Kriterijai
Dar pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą-apžiūrą „Gražiausios 100-mečio sodybos“, kurią inicijavo vicemerė Rūta Cirtautaitė. Konkurse-apžiūroje galėjo dalyvauti Savivaldybės vienkiemių, kaimų, miestelių, miestų sodybų savininkai, turintys sodybas, kurioms 50 metų ir daugiau. Norą dalyvauti konkurse galėjo išreikšti patys sodybų šeimininkai, dalyvių kandidatūras siūlė ir kaimo bendruomenės, seniūnijos, pavieniai asmenys.
Komisija, vertindama sodybas, atsižvelgė į daugelį kriterijų, kurie apėmė ne tik estetinį vaizdą, bet ir funkcionalumą bei darną su aplinka. Svarbiausi iš jų:
- Kraštovaizdžio sprendimai: kaip sodyba įsilieja į aplinką, ar naudojami vietiniai augalai, kaip sutvarkyta aplinka.
- Architektūra: ar pastatai harmoningi, ar išlaikytas tradicinis stilius, ar naudojamos natūralios medžiagos.
- Aplinkos tvarkingumas: ar sodyba švari, ar prižiūrėti želdynai, ar nėra apleistų kampelių.
- Originalumas: ar sodyboje yra kažkas unikalaus, kas ją išskiria iš kitų, ar šeimininkai įdėjo savo kūrybos.
- Darna su gamta: ar sodyboje naudojami ekologiški sprendimai, ar tausojama aplinka.
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, komisija išrinko nugalėtojus, kurie geriausiai atspindėjo Vėžaičių seniūnijos grožį ir tradicijas.
"Gražiausios 100-mečio Sodybos" Konkurso Nugalėtojai
„Gyventojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse - sulaukėme net 85 sodybų nuotraukų! Rinkdami gražiausias sodybas didelį dėmesį skyrėme kraštovaizdžio kūrimo tradicijų puoselėjimui, t. y. tradiciniams želdynams, dekoratyviniams augalams, taip pat - etnografinių elementų saugojimui sodybose, mažajai architektūrai. Konkurso metu pavyko atrasti sodybas, kurioms jau daugiau nei 200 metų, kurios turi išliekamąją istorinę vertę. Norisi padėkoti seniūnams, kurie padėjo atrasti gražiausias sodybas ir pasveikinti žmones, kurie puoselėja savo namus, jų aplinką. Ypač daug dėmesio šiam konkursui skyrė ir daugiausiai gražiausių sodybų savo seniūnijoje rado Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė bei Vėžaičių seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus“, - teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
2019 metais konkurse „Gražiausia sodyba“ nugalėtojais tapo šios sodybos:
- Pirma vieta: [Sodybos pavadinimas] - už puikiai išlaikytą tradicinę architektūrą ir darną su aplinka.
- Antra vieta: [Sodybos pavadinimas] - už originalius kraštovaizdžio sprendimus ir kūrybiškumą.
- Trečia vieta: [Sodybos pavadinimas] - už nepriekaištingą tvarką ir jaukumą.
Kiekviena iš šių sodybų yra unikali ir verta dėmesio. Toliau apžvelgsime jas detaliau.
Pirma vieta: [Sodybos pavadinimas]
Ši sodyba žavi savo tradicine architektūra ir puikiai įsilieja į aplinką. Mediniai pastatai, apstatyti senoviniais baldais, sukuria jaukią ir autentišką atmosferą. Sodybos šeimininkai didelį dėmesį skiria aplinkos tvarkymui - čia gausu gėlių, dekoratyvinių krūmų ir vaismedžių. Ypatingą įspūdį palieka tradicinis lietuviškas sodas, kuriame auginami senoviniai augalai ir prieskoninės žolelės. Sodybos šeimininkai aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje ir dalijasi savo patirtimi su kitais gyventojais.
Antra vieta: [Sodybos pavadinimas]
Ši sodyba išsiskiria originaliais kraštovaizdžio sprendimais ir kūrybiškumu. Sodybos šeimininkai panaudojo netradicines medžiagas ir sukūrė unikalius dekoratyvinius elementus. Čia galima rasti įvairių skulptūrų, fontanų ir kitų įdomių detalių. Sodyboje taip pat įrengta jauki poilsio zona su lauko židiniu ir terasa. Šeimininkai nuolat ieško naujų idėjų ir tobulina savo sodybą, kad ji būtų dar gražesnė ir jaukesnė.
Trečia vieta: [Sodybos pavadinimas]
Ši sodyba žavi savo nepriekaištinga tvarka ir jaukumu. Kiekvienas kampelis čia apgalvotas ir prižiūrėtas. Sodybos šeimininkai didelį dėmesį skiria detalėms - čia galima rasti įvairių rankdarbių, senovinių daiktų ir kitų mielų smulkmenų. Sodyboje taip pat įrengtas nedidelis daržas, kuriame auginamos ekologiškos daržovės ir prieskoniniai augalai. Šeimininkai mielai priima svečius ir dalijasi savo šiluma bei jaukumu.
Išskirtinė 100-mečio Sodyba - Jono Birškaus Sodyba
Na, o 10-ąją - gražiausią 100-mečio sodyba - puoselėja Inga Reliugaitė ir Rolandas Rimgaila (Klausmylių viensodis, Sendvario seniūnija), kurie savo lėšomis tvarko Jono Birškaus sodybos namą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. pripažintą valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiandien sodyba galima gerėtis dėka jų savininkų. Vos per 3 metus J. Birškaus sodybos savininkai sugebėjo prikelti autentišką statinį naujam gyvenimui - tai nepaprastas darbas, kuris turi didelę išliekamąją vertę“, - teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Jonas Birškus (1870-1959) - žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. Jo sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru. Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės-XX a.
„Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai - privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu. Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien - Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas.
Jono Birškaus sodyba
Sodybos Istorinė Vertė
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir Šakinių kaime esanti sodyba, buvusi Šakinių mokykla. Ant jos esantys žydiški ženklai buvo tikras atradimas paveldosaugininkams ir istorikams. Svarstoma, kad reikėtų atlikti paveldosauginius tyrimus, kurie išaiškintų, kodėl šis pastatas taip pažymėtas, kokios jis istorinės vertės.
„Klaipėdos rajone yra ir daugiau neatrastų gražių, istorinę vertę turinčių sodybų, kurias puoselėja mūsų rajono žmonės. Tačiau ne visos jos dalyvavo konkurse. Klaipėdos rajonas jungia Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą, todėl čia gausu sodybų, kurioms būdingi abiejų etnografinių regionų elementai. Tokie konkursai ne tik paskatina žmones puoselėti aplinką, bet ir padeda istorikams, paveldosaugos specialistams atrasti išskirtines rajono vietas, daugiau sužinoti apie mūsų krašto istorija. Galbūt išskirtinės istorinės sodybos gali būti ir turistų, kuriuos domina ši sritis traukos objektais. Turime džiaugtis ir didžiuotis žmonėmis, kurie puoselėdami savo aplinką ne tik išsaugo mūsų krašto istoriją, bet ir įkvepia aplinkinius gražinti savo namus", - teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
tags: #kas #laimejo #graziausios #aplinkos #sodybos #vezaiciu