Kas Nustato Mirusiojo Turtą: Paveldėjimo Tvarka Lietuvoje

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikėjas - asmuo, po kurio mirties atsiranda palikimas. Palikėjas gali būti tik fizinis asmuo. Įpėdinis - asmuo, kuris paveldi mirusiojo turtą.

Paveldėjimo dalykas - palikimas - mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimas - tai paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui - palikėjui. Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris gali būti nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis. Yra išimtis - kai asmuo dingo be žinios, tokiomis aplinkybėmis, palikėjo mirties diena yra teismo sprendime nurodyta, jei teismas tokią dieną nurodė.

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise.

Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas. Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.

Kas yra teisėtas įpėdinis pagal paveldėjimo įstatymus? – Jūsų pilietinių teisių vadovas

Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.

Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka.

Pirmos Eilės Įpėdiniai

Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą.

Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.

Antros Eilės Įpėdiniai

Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.).

Trečios Eilės Įpėdiniai

Trečios eilės įpėdiniai nenurodyti.

Ketvirtos Eilės Įpėdiniai

Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.

Penktos Eilės Įpėdiniai

Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).

Šeštos Eilės Įpėdiniai

Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.

Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.

Jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais.

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Paveldėjimas Pagal Testamentą

Testamentas yra vienašalis asmenis teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kuriame išreiškiama tik testatoriaus valia. Taigi testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, jis negali būti sudaromas per atstovą. Testamentu testatorius laisva valia numato, kokį ir kam turtą jis nori palikti po savo mirties.

Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.

Testamento Formos

  • Asmeninis testamentas. Tai testatoriaus ranka surašytas ir pasirašytas testamentas, kuriame nurodytas testamentą surašiusio asmens vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo ir diena) ir vieta, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Jis gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamente turi būti surašyta, kam ir kokį turtą palieka jo sudarytojas. Asmeninį testamentą užklijuotame voke pats testatorius gali perduoti saugoti notarui. Testatorius bet kada pats ar per specialiai įgaliotą atstovą gali atsiimti testamentą. Asmeninio testamento neperdavus saugoti, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus įpėdiniai turi jį pateikti teismui patvirtinti (tokiu atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas), todėl išlieka rizika, kad įpėdiniams neradus asmeninio, neperduoto notarui saugoti testamento, įpėdiniai jo neras ir paskutinė testatoriaus valia liks neįgyvendinta. Taip pat net ir perdavus asmeninį testamentą saugoti išlieka rizika, kad testamentas surašytas netinkamai, nes kvalifikuoti teisininkai negali patikrinti jo turinio ir formos, todėl po sudarytojo mirties jis gali būti pripažintas negaliojančiu. Faktai apie notarui perduotą saugoti ar atsiimtą iš saugojimo asmeninį testamentą registruojami Testamentų registre.
  • Oficialusis testamentas. Tai testamentas, kuris yra sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Vienas egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas saugomas testamentą patvirtinusio notaro archyve. Informacija apie testamento sudarymo faktą ir turinį iki testatoriaus mirties nėra skelbiama. Testatorius turi teisę bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytą testamentą ir sudaryti naują. Faktai apie sudarytą, panaikintą ar pakeistą testamentą registruojami Testamentų registre.
  • Bendrasis sutuoktinių testamentas. Šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys. Bendrasis sutuoktinių testamentas turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, šiam įpėdiniui gali būti paliekamas ne tik visas pergyvenusio sutuoktinio turtas, bet ir konkretūs daiktai. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno sutuoktinio valia, notarui patvirtinus pareiškimą apie testamento panaikinimą. Sutuoktinio sudaryti testamentai (asmeniniai ir oficialieji) neatšaukus bendrojo sutuoktinio testamento negalioja. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas ieškinys (prašymas) nutraukti santuoką. Faktai apie sudarytą, panaikintą ar pakeistą testamentą registruojami Testamentų registre.

Testamento Turinys

  • Paliekamas turtas ir įpėdiniai. Visą arba dalį turimo turto testamento sudarytojas gali palikti vienam ar keliems asmenims. Jie gali būti tiek giminaičiai, tiek bet kurie kiti asmenys. Turtą taip pat galima palikti valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams. Testamento sudarytojas (-ai) gali nurodyti kitą (-us) įpėdinį (-ius), kurie paveldėtų, jei pirmasis nurodytas įpėdinis mirtų iki testatoriaus mirties ar atsisakytų palikimo. Testamente galima įrašyti, kas iš galimų įpėdinių pagal giminystės liniją negali pretenduoti į paliekamą turtą. Taip iš nurodytų galimų įpėdinių atimama paveldėjimo teisė. Testamente nenurodžius, kokiomis dalimis paliekamas turtas, jis dalijamas lygiomis dalimis visiems į testamentą įrašytiems įpėdiniams. Testatoriaus turto dalis, kuri nenurodyta testamente, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.
  • Papildomos sąlygos ir įpareigojimai. Testamente taip pat galima nurodyti prievoles ar įsipareigojimus, kuriuos turės įvykdyti turtą paveldintys asmenys. Paminėtina, kad neteisėtos sąlygos ir sąlygos, prieštaraujančios visuomenės papročiams ar pažeidžiančios geros moralės reikalavimus, negalioja.
  • Testamento vykdytojas. Testatorius testamentu taip pat gali paskirti testamento vykdytoją, kuriuo gali būti įpėdinis ar bet kuris kitas asmuo, išskyrus tą, kuris testamente pasirašo už testatorių. Paskirtas asmuo turi sutikti su testamento vykdytojo pareigomis ir paprastai jo sutikimas išreiškiamas testamente, kuriame jis ir pasirašo.

Palikimo Priėmimas ir Atsisakymas

Kad paveldėjimo procesas įvyktų ir mirusio fizinio asmens turtas bei pareigos pereitų jo įpėdiniams, pastarieji turi priimti palikimą. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų.

Palikimo Priėmimo Būdai

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą, dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

  • paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Dažniausiai palikimas yra priimamas įpėdiniui kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, dėl šio fakto nustatymo įpėdinis dar turi kreiptis į teismą bei įrodyti šį faktą. Labai svarbu, kad įpėdinis bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių veiksmų atliktų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi praleidus šį terminą yra prarandama palikimo priėmimo teisė. Nebent įpėdinis teisme įrodo, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą pradelstą įstatymu numatytą terminą įpėdiniui atnaujinti.

Terminas

Paprastai palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Įpėdinis (tiek testamentinis, tiek įstatyminis) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo paduodamas pareiškimą notarui. Neleidžiama palikimą priimti / atsisakyti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdiniams nepriėmus palikimo, paveldimas turtas pereina valstybei.

Notaras, Kuriam Pateikiamas Pareiškimas

Pareiškimas apie palikimo priėmimą/atisakymą paduodamas notarui, kuriam Notarų rūmų prezidiumo nutarimu yra priskirta paveldėjimo atvejais aptarnauti teritoriją, kurioje buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta. Informaciją apie notarų veiklos teritorijas turto paveldėjimo atvejams galima rasti Notarų rūmų internetinės svetainės www.notarurumai.lt skiltyje „Notarai“ ir eNotaras informacinės sistemos išoriniame portale www.enotaras.lt paspaudus aktyvią nuorodą „Notarai ir notarų biurai“.

Išimtiniais atvejais, įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą / atsisakymą gali pateikti ir bet kuriam kitam Lietuvos Respublikoje dirbančiam notarui. Tokiu atveju jo pareiškimas yra persiunčiamas notarui, kuriam priskirta aptarnauti teritoriją paveldėjimo atvejais. Faktai apie palikimo priėmimą / atsisakymą yra registruojami Testamentų registre.

Atsakomybė Už Palikėjo Skolas

Įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą - tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu.

Priėmus palikimą pagal apyrašą, notaras išduoda vykdomąjį pavedimą, kuris ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti pateiktas vykdyti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Dažnai palikėjo įsipareigojimai įpėdiniui nėra žinomi, todėl įstatymas suteikia teisę įpėdiniui palikimą priimti pagal turto apyrašą.

Paveldimo Turto Mokestis

Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų. Jei pagal įstatymą įpėdinis turi pareigą mokėti paveldimo turto mokestį, ši pareiga turi būti įvykdoma prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, o mokesčio dydį teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja paveldėjimo bylą vedantis notaras.

Paveldėjimo Teisės Liudijimas ir Įpėdinių Santykiai

Įpėdiniai, priėmę palikimą, paveldimo turto savininkais yra laikomi jau nuo palikimo atsiradimo, tačiau kiekvienas įpėdinis, kuris priėmė palikimą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą - dokumentą, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Šis dokumentas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikėjo mirties dienos.

Įgyvendinat „vieno langelio“ principą, notaras, įpėdiniams paveldint nekilnojamuosius daiktus, tiesiogiai perduoda prašymus Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti atsiradusias įpėdinių daiktines teises.

Paveldėjimo Teisių Perleidimas ir Turto Pasidalijimas

Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdiniai vienas kitam ar tretiesiems asmenims gali perleisti visas savo paveldėjimo teises arba idealiąją jų dalį. Galima tiek dovanoti, tiek parduoti paveldėjimo teises. Paveldėjimo teisių įgijėjas perima įpėdinio teises ir pareigas įsigytų teisių dalyje.

Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Įpėdiniai, siekdami užtikrinti efektyvesnį paveldėto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, bendru susitarimu gali pasidalyti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus sudaroma notarinės formos sutartis, kuri įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Įpėdiniams nesusitarus dėl paveldėto turto pasidalijimo, paveldėtą turtą pagal kiekvieno iš įpėdinių ieškinį padalija teismas.

Tarptautinis Paveldėjimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją ir Daniją) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra susiję su tarptautiniu elementu, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse ir pan.

Pagrindinis Paveldėjimo reglamento tikslas nustatyti, kad esant tarptautiniam elementui, keliose valstybėse nebūtų tvarkomos skirtingos paveldėjimo bylos, o viena paveldėjimo byla būtų vedama valstybėje, kurioje buvo įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta mirties dieną. Pavyzdžiui, jei Lietuvos Respublikos pilietis iki mirties 10 metų gyveno Ispanijoje, įprastine jo gyvenamąja vieta mirties dieną būtų laikoma Ispanija ir joje įpėdiniai turėtų kreiptis dėl paveldėjimo procedūrų įgyvendinimo.

Šiuo atveju Ispanijos notaras būtų kompetentingas išduoti paveldėjimo dokumentus ir į Ispanijoje, ir į Lietuvoje esantį tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį mirusiojo turtą. Jeigu palikimo atsiradimo vieta nėra aiški (pavyzdžiui, asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra vienoje valstybėje, o paveldimas turtas ir įpėdinis kitoje valstybėje), įpėdiniai gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu gali būti išduotas standartizuotas Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuris gali būti naudojamas bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kompetenciją išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimus Lietuvoje turi notarai.

Banko Sąskaitos po Asmens Mirties

Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.

Dabar palikimo priėmimo procedūras palengvina galimybė jas atlikti per nuotolį. Turėdami kvalifikuotą elektroninį parašą, įpėdiniai gali susisiekti su notaru per saugią elektroninę sistemą eNotaras. Jei miręs asmuo buvo sudaręs testamentą, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą konkrečiam įpėdiniui ar įpėdiniams.

Dažniausios Klaidos ir Patarimai

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.

tags: #kas #nustato #mirusiojo #turta