Šiuolaikiniame pasaulyje susiduriame su daugybe taisyklių ir standartų, kurie kartais gali būti prieštaringi ir sunkiai įgyvendinami. Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, turintys vidutines ar mažesnes negu vidutines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų. Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, yra būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia ir riboženklių atstatymo paslaugas. Taigi ima suktis patikrų, atstatymų, mokėjimų ratas.
Riboženklių Atstatymo Kainos
Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Firmų skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 Eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą - 50 eurų, jei atkurti reikia daugiau - kaina sutartinė.
Pats žodis riboženklis rodo, kad jis yra ant ribos. Jei jis yra ant dviejų savininkų sklypų ribos, nesvarbu, kuris užsakytų riboženklių atkūrimą, būtų teisingiau, kad mokėtų abu savininkai.
Atsakomybė Už Riboženklių Sunaikinimą Ar Perkėlimą
Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, atkuriant tvarką?
Į šiuos klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistas:
„Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), 8 punkto nuostatomis už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.
Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka.
Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau -NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusižengimo sudėtį pažeidėjui, kuris sutinka su pažeidimu, gali būti surašytas protokolas su pasiūlymu sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje.
Tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t . y. savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija.
Raskite savo apklausos žymeklius: GPS, kompasas, metalo detektorius... Kuris mums pasiteisino?!
Elektroninė Sklypo Byla
Kaip žinia, šiuo metu šalyje apribotas judėjimas bei fizinio susitikimo galimybė. Dauguma mūsų dirbame nuotoliniu būdu. Gerai, kad šiai dienai turime elektroninę bylą, kas leidžia nestabdyti dalies vykdomų darbų. Nepatogu tai, kad dalis elektroninės bylos rengimo proceso vis dar vyksta fizinio pasirašymo būdu.
Kaip numato teisės aktai, mes (matininkai) turime pateikti sklypo planą bei kitus dokumentus pasirašytus savininko fiziniu parašu. VĮ „Registrų centras” deklaruoja esant inovatyviai institucijai. Šiuolaikinė kadastrinių matavimų E-byla pagrinde yra šios organizacijos kūrinys. Įvertinus aukščiau išdėstytą kritikuotina tai, kad vienas iš Įmonės kūrinių kadastro posistėmė „Geomatininkas” nepriima elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų.
Kadastrinių matavimų bylą teikiant pakartotinai derinti, matininkas negali į „Geomatininko“ sistemą įkelti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus el. parašu pasirašyto patikros akto. Šiuo atveju reikalinga „apeiti“ sistemą bei kitos organizacijos sukurtą dokumentą pasirašyti savo elektroniniu parašu bei įkelti į sistemą. Visais įvardintais atvejais dokumentus savo parašu pasirašo matininkas, taip prisiimdamas atsakomybę ir visų dokumentų archyvavimo prievolę. Mūsų vertinimu tai yra perteklinis reikalavimas ir perteklinė našta verslui, kurios būtų galima išvengti „Geomatininkui” priimant el. parašu pasirašytus dokumentus.
Miško Žemės Registravimas
Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. Įregistruotas miško plotas turi reikšmingą įtaką sklypo naudojimo galimybėms bei gali lemti žemės sklypo vystymo galimybes ar jo vertę. Todėl bet kokie inventorizacijos procesai turi būti atlikti teisingai.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos, ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Tai reiškia, kad jei žemės sklype esantis miško plotas ir pavieniai medžiai neatitinka minėtų kriterijų bei minimalaus miško ploto reikalavimo (kai miškas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas apaugęs medžiais), teritorija negali būti laikoma mišku.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nekilnojamojo turto savininkai turi teisę ginti savo interesus ir reikalauti, kad būtų tikslinami klaidingai įregistruoti miško plotai. Valstybinė miškų tarnyba, kaip atsakinga institucija, turi užtikrinti, kad būtų registruota tiksli ir teisinga informacija.
Vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 30 ir 33 p. Teismai yra suformavę praktiką, susijusią su miško žemės registravimu ir žemės savininkų teisių gynimu.
Viena iš tokių bylų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) administracinė byla Nr. eA-490-502/2023. Šioje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ištaisyti 2009-2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas.
Teismas 2023-05-24 nutartyje akcentavo, kad pareiškėjų ginčijamo sprendimo turinys patvirtino, jog Valstybinė miškų tarnyba nevertino kartu su prašymu tikslinti duomenis pateiktų dokumentų, t. y. įrodymų, kad žemės sklype miško nėra.
Apibendrinant, jei miško žemės plotas yra įregistruotas remiantis nepagrįstais ar klaidingais inventorizacijos duomenimis, tai gali lemti neteisėtų administracinių sprendimų panaikinimą. Imantis šių veiksmų, žemės savininkai gali užtikrinti savo teisių apsaugą ir išvengti nesusipratimų, susijusių su žemės sklypo naudojimo galimybėmis. Tai itin svarbu tiek žemės ūkio, tiek statybų ar kitų planuojamų veiklų kontekste.