Anketavimas - tai pirminės informacijos rinkimo metodas, naudojamas sociologiniams tyrimams atlikti ir yra vienas iš apklausos būdų. Anketavimo procedūra atliekama naudojant anketas. Anketa - tai tam tikra forma, kurioje logine ir nuoseklia tvarka išdėstyti klausimai, skirti informacijai surinkti.
Vis tiktai pernelyg dažnas anketavimo naudojimas gali klaidingai rodyti, kad šis tyrimo metodas yra paprastas, tačiau tai nėra visai tiesa. Prieš sudarant apklausos anketą reikia gerai pagalvoti, kokius duomenis nori surinkti ir kaip tuos duomenis analizuosi.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turėtų atrodyti anketos pavyzdys, į ką atkreipti dėmesį ir kaip užtikrinti kokybišką informacijos surinkimą.
Anketos sudarymo principai
Anketa sudaroma remiantis teorinėmis žiniomis, tiriamojo darbo patirtimi ir kitais metodais sukaupta medžiaga. Svarbi anketos apimtis - klausiamasis neturi varginti pernelyg didelis anketos klausimų skaičius. Kuo trumpesnė anketa - tuo geriau.
Pagrindiniai reikalavimai klausimams
- Klausimai turi būti trumpi ir aiškūs.
- Klausimai turi būti objektyvūs.
- Klausimai turi būti suformuluoti taip, kad atlikus anketinę apklausą ir gavus jos atsakymus, galima būtų patikrinti iškeltas hipotezes.
Klausimai anketoje turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių. Svarbiausi klausimai turėtų būti anketos viduryje, nes tuomet respondento susikaupimas būna didžiausias, o į pabaigą ir susikaupimas, ir dėmesys silpnėja.
Tiksliai apibrėžk savo tiriamųjų populiaciją, nes nuo to priklausys ir tavo klausimai.
Klausimų tipai ir jų funkcijos
Anketos klausimai klasifikuojami pagal turinį ir funkcijas. Mažiausias anketos elementas yra klausimas, todėl vertėtų išnagrinėti galimas klausimų rūšis, jų ypatumus.
Funkciniai klausimai
- Klausimai-filtrai: pateikiami, kai informacija gaunama ne iš visos tyrimų aibės, bet iš tam tikros jos dalies respondentų.
- Kontroliniai klausimai: padeda išsiaiškinti, ar atsakymai neprieštarauja vieni kitiems. Reikia naudoti kontrolinius klausimus - tą patį klausimą pateikti du kartus, tik kitaip jį suformulavus ir įterpus kitoje vietoje.
- Kontaktiniai klausimai: padeda užmegzti ryšį su respondentu.
- Turinio klausimai: pateikiami apie žinias, nuostatas, motyvus.
Pagal atsakymo pobūdį
- Atviri klausimai: neturi galimų atsakymų variantų, atsakymą turi parašyti pats apklausiamasis.
- Uždari klausimai: yra tokie, kuriuose pateikiami visi galimi atsakymų į klausimą variantai.
- Mišrūs klausimai: kai pateikiamas galimų atsakymų sąrašas, be to, respondentas šį sąrašą gali papildyti savo atsakymo variantu.
Pagal formuluotę
- Tiesioginiai klausimai: yra labai konkretūs. Jie naudojami, kai reikia sužinoti iš respondento duomenis, kurie psichologiškai yra neutralūs ir apklausiamiesiems atžvilgiu teigiami.
- Netiesioginiai klausimai: naudojami, kai tikimasi, kad atsakymai nebus pakankamai patikimi, nes jie reikalauja iš respondento kritiško savęs vertinimo.
- Tikslinamieji klausimai: skirti jau žinomiems faktams sutikrinti ir paprastai yra užduodami vidaus audito pabaigoje.
- Vertinamieji klausimai: klausimai, kuriais siekiama gauti papildomos, paprastai techninės informacijos ir tuo būdu išplėsti vidaus auditoriaus žinias apie specifinius procesus.
Klausimų skirstymas pagal atsakymų pasirinkimo variantus
- Dichotominiai klausimai: tai dvigubo pasirinkimo klausimai. Čia galimi atsakymų variantai tik du: ,,taip" arba ,,ne".
- Multichatominiai klausimai: tokie, kur apklausiamojo prašoma pasirinkti atsakymą iš daugiau nei dviejų variantų.
- Laipsniuoti atsakymų klausimai: tokie, kuriuose pasirenkami atsakymai sudėlioti taip, kad leistų atskleisti atsakymo įtampą.
Duomenų analizė ir reprezentatyvumas
Analizuojant apklausos duomenis reikia atkreipti dėmesį į atsakymų pasiskirstymą. Jei visi repondentų atsakymai yra beveik vienodi, iš apklausos gausi nedaug informacijos.
Atliekant anketavimą, svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo reprezentatyvumą. Tyrimo reprezentatyvumas - būdingas nagrinėjamos generalinės visumos (aibės) atspindys atrinktuose objektuose. Reprezentatyvumo rodiklio reikia tyrimams todėl, kad dažnai neįmanoma tirti visumos.
Skalės duomenims grupuoti
- Nominalioji skalė: tai objektyvus duomenų apie respondentą nustatymas.
- Ranginė skalė: yra bene dažniausiai naudojamas duomenų grupavimo būdas. Čia tvarka (arba nuo geriausio iki blogiausio varianto).
- Nuostatų skalė: Dažniausiai ši skalė žinoma Likerto skalės vardu. Jos esmė ta, kad surašomi teiginiai ir respondento prašoma kiekvienam teiginiui pasirinkti po vieną atsakymo variantą.
- Intervalinė skalė: Šis skaitmeninis išraiškas.
Respondents atrankos metodas, kuris pagrįstas tikimybių teorija, gali duoti reprezentatyvius statistinius duomenis. Jo esmė ta, kad visų tiriamųjų galimybės patekti į atranką yra vienodos.
Praktiniai patarimai
- Prieš paleidžiant apklausą ją patestuoti su keliais žmonėmis. Reiktų jų paklausti, kaip jie suprato klausimus, ar jiems nekilo neaiškumų.
- Apklausos pradžioje nedėk demografinių klausimų (amžius, lytis, pajamos ir t.t.), nes respondentui tai nuobodu. Paklausk ką nors intriguojančio, kad respondentas susidomėtų ir norėtų iki galo užpildyti visą anketą.
- Reikėtų vengti atvirų klausimų, nes juos sunku analizuoti.
- Internete reikėtų vengti didelių klausimų blokų, kur prašoma nuo 1 iki 10 sužymėti savo vertinimus daugeliu kriterijų.
- Jei būtinai norima, kad respondentas pagalvotų geriau ir išreikštų savo (kad ir silpną) preferenciją, reikia prašyti rinktis iš lyginio skaičiaus kategorijų.
- Apklausos testavimo metu reikia stebėti, ar daug kas renkasi variantą “kita” ir pagal tai pakoreguoti atsakymų variantus.
Apklausiant telefonu respondentai ima dairytis į laikrodį po 10-15 minučių, o internete jie dažniausiai pasiruošę paskirti tik keletą minučių. Reikėtų vengti atvirų klausimų, nes juos sunku analizuoti.
Jeigu vertinimo skalė susideda iš nelyginio skaičiaus kategorijų („įvertinkite nuo vieno iki penkių“), tingus respondentas žymiai lengviau pasirinks neutralią vidurinę reikšmę. Jei būtinai norima, kad respondentas pagalvotų geriau ir išreikštų savo (kad ir silpną) preferenciją, reikia prašyti rinktis iš lyginio skaičiaus kategorijų („nuo vieno iki keturių“ arba „nuo vieno iki dešimt“).
Ar leisti rinktis kategoriją „kita“ paliekant vietos įrašyti savo variantą? Dažniausiai taip, bet reikia palikti vietos tik vienam ar dviem žodžiams, kad nebūtų daug vietos plėstis (kiek vietos paliksi, tiek kas nors ir prirašys, o po to tai sukels problemų duomenis analizuojant ir kategorizuojant). Apklausos testavimo metu reikia stebėti, ar daug kas renkasi variantą “kita” ir pagal tai pakoreguoti atsakymų variantus.
Apklausa turėtų būtų kuo trumpesnė, bet jei apklausinėji žmones asmeniškai gyvame susitikime, ji gali trukti ir pusvalandį ar valandą.
Visai ne pro šalį būtų iš anksto susidaryti sąrašą grafikų, kuriuos norėsi nupiešti ir nuspręsti, kokias regresijas skaičiuosi. Anketa žymiai sutrumpės, kai tikrai žinosi kokių tiksliai duomenų reikia, o ir klausimai bus žymiai tikslesni: gal iš tiesų reikia sužinoti, kaip klientai vertina restorano maisto kokybę, o ne tai, ar jiems tiesiog patiko jame apsilankyti.
Geriausia prieš paleidžiant apklausą ją patestuoti su keliais žmonėmis. Reiktų jų paklausti, kaip jie suprato klausimus, ar jiems nekilo neaiškumų. Kiek užtruko laiko užpildyti anketą?
Anketavimo tipai
Anketavimas būna individualus ir grupinis. Individualus anketavimas atliekamas darbo, mokymosi, gyvenamojoje ar kitoje vietoje. Grupinis anketavimas atliekamas respondentų darbo, mokymosi, poilsio ir kitose vietose. Anketa pateikiama grupei žmonių (paprastai 15-20), esančių vienoje vietoje tuo pat metu. Esant būtinybei apklausėjas konsultuoja respondentus.
Taip pat egzistuoja ir kiti anketavimo tipai:
- Apklausos, atliekamos parduotuvėse.
- Telefoninės apklausos.
- Apklausos paštu.
- Internetinės apklausos.
Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią metodą, atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir išteklius.
Išvados
Tinkamai sudaryta anketa yra esminis elementas sėkmingam sociologiniam tyrimui. Svarbu atsižvelgti į klausimų formuluotę, jų tipą, anketos apimtį ir reprezentatyvumą. Taip pat būtina testuoti anketą prieš pradedant apklausą ir atsižvelgti į respondentų atsakymų analizę.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums sudaryti kokybiškas anketas ir gauti patikimus tyrimo rezultatus.