Ką privaloma turėti valtyje: Saugumo reikalavimai ir taisyklės Lietuvoje

Aktyvus poilsis ant vandens tampa vis labiau mėgiamas poilsiautojų. Prasidėjus kalendorinei vasarai laukiame karštų dienų, kai galėsime mėgautis poilsiu prie vandens. Viena iš Lietuvos žmonių pamėgtų vasaros pramogų - plaukiojimas valtimis. Tačiau, norint užtikrinti saugų ir malonų laiką ant vandens, svarbu žinoti, ką privaloma turėti valtyje ir kokios taisyklės galioja.

Gelbėjimosi liemenės

Anksčiau gelbėjimosi liemenes visiems žvejams dėvėti buvo privaloma, tačiau, pagal naujus Europos standartus, gelbėjimosi liemenes užtenka turėti valtyje. Taip sako Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus pavaduotojo Domianas Popovas. Laivybos specialistas sako, kad, užtikrinant žvejų saugumą, tikrinama, ar jie valtyje turi gelbėjimosi liemenes.

„Nuo 2010 m. liepos mėn. įsigaliojo Europos vidaus vandenų laivybos taisyklės, kuriose į šį dalyką žiūrima liberaliai, o dėvėti gelbėjimosi liemenę neprivaloma, užtenką ją turėti laive“, - tvirtina D. Popovas.

„Privalomas dėvėjimas nėra įtvirtintas, tad negalime ir bausti. Žmogus pats sprendžia, kada jam apsirengti gelbėjimosi liemenę“, - tikina D. Popovas. Tačiau nelaimės atveju gelbėjimosi liemenė gali išgelbėti gyvybę, todėl siūlome jas dėvėti visada plaukiojant ir ypač tuomet, kai plaukiama greita eiga.

„Dažniausiai nelaimingi atsitikimai valtyje įvyksta tuomet, kai žmonės nedėvi apsauginių liemenių. Dabar liemenės yra lengvos ir patogios, todėl klaidinga manyti, kad jos trukdys plaukti valtimi. Liemenės neturėtų gulėti valties dugne, ypač jei plaukiate su vaikais. Pasak V. Katilienės, kiekvienas valtyje esantis asmuo turi vilkėti tinkamai prigludusią gelbėjimosi liemenę. Jei liemenė per didelė, ji gali nuslysti nuo kūno.

Plaukiojant plaukiojimo priemonėmis, vilkėti gelbėjimo liemenes privaloma:

  • vaikams iki 12 metų - visais atvejais;
  • sustiprėjus vėjui iki 5 balų (5 m/s);
  • esant rūkui arba kai dėl blogo matomumo negalima orientuotis.

Kaip išsirinkti gelbėjimosi liemenę baidarėms ir kanojoms

Valties registracija

Burinės jachtos registruojamos nuo 6 m ilgio, o valtys ir kateriai, kurie yra varomi pakabinamu varikliu, registruojami, kuomet naudojamo pakabinamojo variklio galingumas (elektrinių ir vidaus degimo) viršija 19 kW (25 AG). Registracija taip pat yra privaloma, kai vykdoma komercinė veikla.

Kiti svarbūs aspektai

Vienas iš svarbiausių parametrų renkantis valtį žvejybai yra valties dugno konstrukcija. Nuo šio parametro priklauso laivo stabilumas, gabenimo patogumas ir žvejų saugumas. Žvejybai skirtų valčių dugnas gali būti: minkštas, pripučiamas, arba kietas. Verta žinoti, kad valtyje su minkštu dugnu negalėsite žvejoti stovėdami. Pagrindinis jų privalumas yra lengvumas, kompaktiškumas ir surinkimas. Maksimalus stabilumas užtikrinamas valtyse su kietu dugnu.

Geriausia žvejybai skirta valtis turi būti aprūpinta bent minimaliu įrangos komplektu, kuris reikalingas žvejo patogumui. Visų pirma, komplektacijoje turi būti porą sulankstomų irklų, suoleliai, pompą, transportavimui skirtas krepšys, ir remontui skirtas rinkinys.

Valties spalva

  • Tamsi
  • Šviesi. Tokios valtys per karščius mažiau įkaista.
  • Kamufliažinė.

Pripučiamos valtys

Šiuolaikinės guminės valtys sulaužė stereotipus, kad tik karkasinės konstrukcijos gali būti tvirtos ir patikimos. Aukštos kokybės pripučiamos valtys daugeliu atžvilgių nėra prastesnės už kietašones valtis.

Pripučiamų valčių privalumai

  • Lengvas surinkimas ir transportavimas, kompaktiški matmenys.
  • Patogu naudoti, galimybė nusileisti nuo sausos platformos.
  • Nereikia registruoti transporto priemonės.
  • Ilgas tarnavimo laikas.
  • Prieinamos kainos.

Saugos taisyklės

Svarbu laikytis saugaus eksploatavimo, naudojimo ir elgesio taisyklių, kad būtų užtikrintas saugumas plaukiojant valtimi. Štai keletas svarbiausių taisyklių:

  1. Naudojant plaukiojimo priemones draudžiama teršti vandenį, ardyti krantus, gadinti hidrotechninius statinius.
  2. Arčiau kaip 50 m nuo vandens telkinių ir juose esančių salų krantų, paplūdimių ir maudyklų teritorijų savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti tik lėta eiga.
  3. Plaukiojimo priemonėmis draudžiama įplaukti į maudyklų teritorijas.
  4. Tėvai yra pilnai atsakingi už nepilnamečių vaikų elgesį ir saugumą.
  5. Bendras plaukiančiųjų svoris (valties apkrova) negali viršyti 200 Kg. Valtyje gali plaukti ne daugiau nei 2 žmonės (išskyrus atvejus kai plaukiama tryse su vienu vaiku iki 4 metų amžiaus, jeigu neviršijama valties maksimali apkrova).
  6. Plaukiojimo priemonių naudotojams draudžiama:
    • Plaukti apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų, plaukiojimo priemonėje vežti neblaivius asmenis, alkoholį ar kitas draudžiamas medžiagas.
    • Rūkyti valtyje arba naudoti šilumos šaltinius, kurie gali sukeltį ugnį ar kaitrą.
    • Maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant.
    • Bandyti įlipti į valtį iš vandens, esant didesniam nei 50 cm vandens gyliui.
    • Bandyti įsiūbuoti valtį, sudarant galimybę apsiversti.
    • Stovėti plaukiojimo priemonėje.
    • Naudoti valtį avint avalynę.
    • Tempti valtį sekluma, krantu.
    • Ant valties korpuso dėti aštrius daiktus galinčius ją subraižyti (subraižymas laikomas turto sugadinimu).
    • Plukdyti gyvūnus.
    • Perleisti valtį ar kitą turtą tretiesiems asmenims.

Žvejybos taisyklės

Pagal šiuo metu galiojančias mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles galima pagauti ir pasiimti dvi lydekas nuo 50 cm iki 80 cm. Lydekas kurios yra didesnės nei 80 cm reikia iš karto paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Skrituliai atviro vandens sezono metu yra draudžiami. Du skritulius galima naudoti gaudant nuo ledo.

Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose vaikai iki 18 metų gali žvejoti be bilieto/leidimo (nemokamai). Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba gali būti papildomų ribojimų žvejojantiems be leidimų. Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas) ir neįgalieji (nedarbingumo lygis nesvarbus, svarbu turėti žvejybos vietoje neįgaliojo pažymėjimą) gali žvejoti be bilieto/leidimo (nemokamai). Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba gali būti papildomų ribojimų žvejojantiems be leidimų. Privačiame vandens telkinyje galima žvejoti tik su savininko(-ų) leidimu ar įsigiję leidimą. Nemokamos žvejybos teisę turintys asmenys (vaikai iki 18 m., pensininkai ir neįgalieji) gali žvejoti nemokamai. Vienu metu galima naudoti 4 meškeres, bet ne daugiau kaip 6 kabliukus. Leidimų/bilietų dubliuoti NEREIKIA.

Vandens telkinyje radus tinklą ar kitą nelegalios žvejybos įrankį - labai svarbu savarankiškai jo neištraukinėti. Jei turite galimybę - nustatykite tinklo koordinates (tam, kad GA lengviau jį surastų). Parduoti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais yra draudžiama.

Utenos regiono specifinės plaukiojimo sąlygos

Utenos aplinkos apsaugos departamentas paaiškina, į ką turi atkreipti dėmesį valčių savininkai, nusprendę plaukioti Utenos regione.

Plaukiojimo priemonės skirstomos į:

  • Nesavaeigė plaukiojimo priemonė - vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.
  • Savaeigė plaukiojimo priemonė - vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt.

Plaukiojimo priemonių nuleidimas į vandens telkinį arba iškėlimas iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galimas tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).

Kur draudžiama plaukioti?

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

  • mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose;
  • arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;
  • upėse;
  • vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose.

Plaukiojimas vandens telkiniuose, kurie nepatenka į saugomas teritorijas

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:

  • kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):
    • visą navigacijos sezoną - didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;
    • nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose;
  • visą navigacijos sezoną - ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW);
  • nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW);
  • nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos - didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose, kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW);
  • kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)-300 AG (220 kW) - nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.

Plaukiojimas vandens telkiniuose, kurie patenka į saugomas teritorijas

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti:

  • kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
  • teikiant viešąsias paslaugas, kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai - nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;
  • keturtakčiais varikliais kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW) varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas.
  • kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai ir žvejybos varžybos Nevėžos ežere, Luodžio ežere, Zaraso ežere aplinkosaugos sąlygos priede nustatytomis sąlygomis.

Utenos regiono ežerai, kuriuose taikomos specifinės plaukiojimo sąlygos

Nevėžos ež. (Anykščių r. sav.). Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo visą navigacijos sezoną. Nacionalinės sporto (šakos) federacijos apie šių renginių, pratybų datą, laiką ir vietą turi raštu informuoti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.

Alaušo ež. (Utenos r. sav.). Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW). Vandens motociklais plaukioti draudžiama.

Luodžio ež. (Zarasų r. sav.). Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto pratybų, sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, taip pat juridinių asmenų, vykdančių su žvejyba susijusią ekonominę veiklą, organizuojamų žūklės varžybų metu, leidžiama plaukioti:

  • nuo gegužės 15 d. iki birželio 30 d. savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), o organizatoriams, plaukiojimo saugumui užtikrinti - savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 50 AG (37 kW);
  • nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 20 d. savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 75 AG (56 kW).

Sporto pratybų ir renginių, taip pat žvejybos varžybų organizatoriai renginių laiką, vietą, savaeigių plaukiojimo priemonių skaičių ir jų variklių galingumą bei sąlygas turi suderinti su Gražutės RP direkcija ir Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Zaraso ež. (Zarasų r. sav.). Nuo birželio 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), leidžiama plaukioti tik mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų organizuojamų ir vykdomų sporto renginių arba sporto renginių, kurių organizavimą ir įgyvendinimą šios federacijos koordinuoja, metu nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis neribojant bendro variklių galingumo. Nacionalinės sporto (šakos) federacijos apie šių renginių datą, laiką ir vietą turi informuoti Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Zarasų rajono savivaldybės administraciją.

Drūkšių ež. (Zarasų r. sav.). Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas 301 AG (221 kW)-680 AG (500 kW), išskyrus vandens motociklus, ne arčiau kaip 200 m nuo kranto šiaurinėje ežero dalyje nuo Mištautų miško rytinio pakraščio iki Padrūkšės kaimo, vakarinėje ežero dalyje - nuo Ignalinos atominės elektrinės išleidimo kanalo iki Mačionių kaimo. Įplaukti į akvatoriją ir išplaukti iš jos galima tik mažiausiuoju savaeigės priemonės greičiu.

Sankcijos už plaukiojimo sąlygų pažeidimus

Sankcijos už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 (2) straipsnyje:

  • Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų.
  • Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.
  • Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 43 iki 86 eurų.
  • Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų.
  • Plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.
  • Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 115 iki 231 euro.
  • Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų.
  • Tokios pat veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už LR ATPK 56(2) straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 115 iki 231 euro.

Laikantis šių taisyklių ir rekomendacijų, galima užtikrinti saugų ir malonų laiką plaukiojant valtimi Lietuvos vandens telkiniuose.

tags: #kas #turi #buti #valtyje