Blokinė schema (angl. block diagram) - tai grafinė schemos rūšis, naudojama įvairiose inžinerijos, technologijų ir kitose srityse. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas tai yra blokinė schema, kokie jos elementai ir kaip ji naudojama.

Termino Kilmė ir Apibrėžimas
Pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių - „blokas“ ir „diagrama“, todėl vertimas yra tiesioginis ir atitinka terminologiją, naudojamą ir kitose kalbose.
- Blokinis - tai prieveiksmio (arba būdvardžio) „blokas“ formos darinys, kuris yra priesaginis. Lietuvių kalboje priesaga „-inis“ dažnai naudojama siekiant sukurti būdvardžius arba savybines formas, apibūdinančias tam tikrą objektą ar savybę.
- Diagrama - tai žodis, kilęs iš graikų kalbos „διάγραμμα“ (diágramma), reiškiantis „rašytinį ženklą“, „brėžinį“ arba „schemą“. Graikiškas žodis buvo perimtas į lotynų kalbą ir tapo „diagramma“, o vėliau į daugelį Europos kalbų.
„Blokinė diagrama“ arba „blokinis diagrama“ dažniausiai naudojama kaip universalus terminas, apibūdinantis diagramą, sudarytą iš įvairių blokų, kurie yra sujungti linijomis ir rodyklėmis, parodančiomis procesų ar sistemų tarpusavio ryšius.
Blokinis diagrama lietuvių kalboje yra konkretus techninis terminas, dažnai pasitelkiamas moksluose, susijusiuose su sistemų analizė ir modeliavimo metodais, tačiau pačiam žodžiui nėra didelių semantinių variantų.
Blokinės Schemos Elementai
Blokinis diagrama - tai grafinis vaizdas, kuriame naudojami stačiakampiai blokai (kvadratai, stačiakampiai) ir rodyklės, siekiant pavaizduoti sistemos, proceso ar algoritmo struktūrą, veikimo principą ar komponentų sąveiką.
Atskirus algoritmo veiksmus (veiksmų grupes) grafiškai priimta vaizduoti skirtingomis geometrinėmis figūromis vadinamomis blokais. Projektuojant arba analizuojant algoritmo blok-schemą nustatoma sprendimo proceso valdymo perdavimo, iš vieno bloko į kitą, tvarka.
Kiekvienam algoritmui privalu turėti pradžios ir pabaigos blokus. Valdymo procesas prasideda PRADŽIOS bloke, nuosekliai praeina visus algoritmo blokus ir bagiasi PABAIGOS bloke. Priimta tuos blokus vaizduoti tam tikrų matmenų ovalais, su juose įrašytais žodžiais PRADŽIA ir PABAIGA.
Kiekvieną bloką rėminanti linija kairiajame viršutiniame kampe privalo būti trūki, čia įrašomas bloko numeris. Visi blokai numeruojami pradedant pradžios ir baigiant pabaigos bloku. Kadangi PRADŽIOS ir PABAIGOS blokai yra unikalūs, tai jų numeracija nebūtina.
Paprastai sprendimą (algoritmą) sudaro nuosekli veiksmų kompozicija, todėl pageidautina ir blokus numeruoti pagal valdymo perdavimo eigą. Nesudėtingame algoritme, kai jo blokinė schema telpa į vieną lapą, blokus numeruojame sveikais skaičiais. Jeigu algoritmas sudėtingas ir jam pavaizduoti reikia kelių lapų, tai bloko numeracija gali turėti kelias dalis, atskirtas taškais: pvz. -2.12 (lapo numeris.bloko numeris).
Santakos blokus (paprastai tai atitinkamo spindulio apskritimai, kurių viduje nurodytas vardas) įvardinti taip pat galima skaičiais, bet galima ir raidėmis.
Pagrindiniai blokinės schemos elementai:
- Aritmetinių ir loginių veksmų blokas vaizduojamas stačiakampiu, su jame įrašytais aritmetinių (loginių) išraiškų sakiniais.
- Sąlygos tikrinimo blokui vaizduoti naudojama rombo forma, jo viduje įrašoma tikrinama sąlyga.
- Informacijos įvedimo/išvedimo blokui panaudota lygiagretainio forma, kur įvedami/išvedami duomenys užrašomi skliaustuose. Įvedimo bloko kairiojoje pusėje įrašomas požymis IN, išvedimo bloke-požymis OUT.
- Kreipimosi į paprogramę blokas turi stačiakampio su dvigubom šoninėm linijom formą, jame nurodoma, kuriai paprogramei bus perduodamas valdymas.
Visi algoritmo blokai tarpusavyje sujungiami taip vadinamomis valdymo linijomis, kurios gali būti tik vertikalios arba tik horizontalios. Valdymo krypčiai nurodyti valdymo linijos užsibaigia rodyklėmis.
Jeigu valdymas perduodamas į dešinę arba žemyn, linijos gale rodyklės nebūtinos. Išskyrus blokus, kuriuose vienaip ar kitaip tikrinama sąlyga, valdymo linijos į bloką patenka tik iš viršaus, išeina tik iš apačios. Į sąlygos tikrinimo blokus valdymas gali patekti tik iš viršaus, išeiti - tik per šonus.
Valdymo linijos gali sueiti į vieną vietą, ji žymima apskritimu ir vadinama sąntakos bloku. Apskritimo viduje gali būti nurodyta sąntakos žymė. Į sąntaką valdymo linijos gali įėiti ir išėiti iš bet kurios pusės, tačiau keliama sąlyga-įėjimai gali būti keli, išėjimas tik vienas. Kai algoritmo schema gaunasi sudėtinga, neimanoma išvengti valdymo linijų kryžiavimosi, tenka linijas nutraukti. Nutraukimo vietose dedamos ŽYMĖS, rodančios iš kur ateina nutrauktoji linija (iš kurio bloko) ir kur ji nueina toliau (į kurį bloką).
Pavyzdžiai:
- Blokai gali rodyti pagrindinius komponentus: įvesties įrenginiai (klaviatūra, pelė) → centrinis procesorius → atmintis → išvesties įrenginiai (monitorius, spausdintuvas).
- Užsakymo gavimas → Apmokėjimo patikrinimas → Prekių paruošimas → Pristatymas → Užsakymo užbaigimas.
- Pradžia → Įvesti skaičių → Ar skaičius lyginis? (šakinis blokas su "Taip/Ne") → Jei taip: Atspausdinti "Lyginis" → Pabaiga.
Algoritmai ir Blokinės Schemos
ALGORITMU vadinama baigtinė nuoseklių veiksmų seka, kurią procesorius turi atlikti su pradiniais duomenimis, kad gautų uždavinio sprendinį. Reikia priminti, kad kompiuteris pats dar nėra išsprendęs nei vieno uždavinio, o sprendžia uždavinį tik tuomet, kai žmogus sudaro to uždavinio sprendimo ALGORITMĄ ir jį užkoduoja (parašo programą) taip, kad būtų “aišku” kompiuteriui.
Žmogus paprastai k u r i a uždavinio sprendimo algoritmą, o kompiuteris tik v y k d o sukurtą ir patikrintą algoritmą. Kūrimo ir tikrinimo procese naudotina informatyviausia - grafinė algoritmo forma, pvz., algoritmo blokinė schema.
Kaip skaityti elektros schemas | Laidų schemų paaiškinimas | Valdymo skydo laidų schema
Žodinis algoritmo pavyzdys (dviejų sveikų skaičių bendro didžiausio daliklio radimui, naudojant Euklido algoritmą):
- Pradžia
- Užrašyti du sveikus teigiamus skaičius M ir N
- Nustatyti, kuris iš užrašytųjų skaičių yra didesnis. Didesnįjį skaičių pavadinti TURiniu, o mažesnįjį - ATĖminiu
- Rasti TURinio ir ATĖminio skirtumą (SKIR=TUR-ATĖ)
- Patikrinti ar skirtumas nelygus nuliui (SKIR<>0 ?)
- Jeigu TAIP (SKIR<>0), eiti į 6 punktą
- Jeigu NE (SKIR=0), eiti į 11 punktą
- Patikrinti ar gautas SKIRtumas didesnis už buvusį ATĖminį (SKIR>ATĖ ?)
- Jei TAIP, eiti į 7 punktą
- Jei NE, eiti į 8 punktą
- Naujam TURiniui priskirti buvusiojo SKIRtumo reikšmę ir eiti į 9 punktą
- Naujam TURiniui priskirti buvusiojo ATĖminio reikšmę, o naujajam ATĖminiui priskirti buvusio SKIRtumo reikšmę.
- Rasti naują SKIRtumo reikšmę
- Eiti į 5 punktą
- Bendru didžiausiu dalikliu (BDD) pavadinti paskutiniojo skirtumo veiksmo ATĖminį (BDD=ATĖ)
- Atsakymas: Dviejų sveikų skaičių MM= ir N= bendras didžiausias daliklis BDD=
- Pabaiga
Enciklopedinis Kompiuterijos Žodynas
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (sutrumpintai EKŽ) skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei - kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Enciklopediniame kompiuterijos žodyne aprašyti ne tik kompiuterijos, informatikos terminai, bet ir įvairūs kiti žodžiai ar jų junginiai, kurie rodomi kompiuterio ekrane.
Tai komandų, mygtukų pavadinimai, užrašai dialogų languose, trumpi programų pranešimai, nurodymai ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į šį žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik terminai, kurie turėtų būti išreikšti daiktavardžiais.
Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi - gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus.
Enciklopedinio kompiuterijos žodyno raida:
- 2003 metais Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) inicijuojant ir remiant imtas rengti „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, susidedantis iš 2000 kompiuterijos leksinių vienetų aprašų - straipsnių, daugelis su iliustracijomis. Elektroninė versija buvo publikuota „Likit.lt“ svetainėje, organizuotas visuomeninis žodyno svarstymas.
- 2005 metais žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jis buvo išspausdintas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas.
- 2005 metais pradėtas rengti antrasis papildytas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas, toliau finansuojant IVPK.
- 2008 m. žodynas buvo aprobuotas ir išspausdintas jo antrasis leidimas, turintis 4000 leksinių vienetų aprašų (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas.
- 2010-2011 m. metais parengtas trečiasis žodyno leidimas. Peržiūrėti aprašai, išbraukta kelios dešimtys pasenusių straipsnių ir maždaug tiek pat įtraukta naujų, pradėta įgarsinti leksinius vienetus.
- 2012 metais pradėtas rengti ketvirtasis Enciklopedinio kompiuterijos žodyno leidimas.
Ketvirtasis žodyno leidimas parengtas pagal projektą „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“, kuris 2012-04-01-2014-09-30 buvo vykdomas pagal priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (VP2-3.1-IVPK-12-K).