Įmonių Nuosavybės Tipai Lietuvoje: Apžvalga ir Ypatybės

Įmonių grupavimas leidžia sujungti pagal vieną ar kelis klasifikavimo kriterijus panašias įmones ir tuo būdu palengvinti kai kurių ekonominių organizacinių klausimų sprendimą. Įmonių grupavimas yra labai svarbus statistikoje atliekant ekonominę analizę. Įmonių grupavimas atliekamas pagal įvairius kriterijus.

Galima skirti dalinius - vieno požymio - kriterijus ir kriterijų sistemas, kuriose įmonės grupuojamos pagal visą rodiklių kompleksą. Kiekvieną įmonę galima elementariai apibūdinti pagal vadinamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą ir gaminamos produkcijos technologiją, koncentravimo bei specializavimo lygį ir pan. Sudėtingi kompleksiniai grupavimai leidžia suskirstyti įmones į “Vadovaujančių specialistų, tarnautojų apmokėjimo grupes”, sugrupuoti įmones pagal nuosavybės formas ir pan.

Pagal naudojamos žaliavos pobūdį įmonės skirstomos į gyvybinės ir apdirbamosios pramonės įmones, o pagal gatavos produkcijos paskirtį - į gamybos priemones (A grupė) ir vartojimo reikmenis (B grupė) gaminančias įmones. Pagal naudojamos technologijos panašumą įmonės priskiriamos tam tikrai pramonės šakai.

Yra skiriama: “grynosios pramonės šakos”, kurioms įmonės skiriama tik pagal paskirtį, apdirbimo technologiją; administracinės pramonės šakos, kurioms įmonės priskiriamos administracinio pavaldumo požiūriu. Panaikinus šakines ministerijas, šakinio klasifikavimo vaidmuo sumažėja, tačiau jis reikšmingas statistiškai, Lietuvos Respublikos ūkio planavimui.

Pagal įmonės dydį skiriamos mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės įmonės. Įmonės dydis išreiškiamas jos gamybiniu pajėgumu, įrengimų skaičiumi, pagrindinių fondų ir gamybinių plotų dydžiu, darbuotojų skaičiumi. Juo įmonėje daugiau darbuotojų, staklių ar kitų gamybos priemonių, tuo įmonė yra stambesnė. Tačiau kompleksinė mechanizacija, automatizacija ar robotizacija įgalina ir labai stambiose įmonėse turėti nedaug darbuotojų.

Stambiose įmonėse galima įrengti labai našius spec. technologinius įrenginius, automatines linijas ir pan. Tuo tarpu smulkiose įmonėse to beveik neįmanoma padaryti. Su įmonės dydžiu glaudžiai susiję gamybos specializavimas. Pagal šį požymį skiriamos specializuotos, universalios ir mišrios įmonės. Pagal gamybos apimtį ir specializacijos laipsnį įmone galima skirstyti į masinės, serijinės ir individualios gamybos.

Lietuvoje veikiantys įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualiosios (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos.

Kiekvienas pramonės įmonių tipas yra skirtingas pagal valdymą. Priklausomai nuo įmonės tipo, skiriasi pakopų valdymo skaičius ir dirbančiųjų akcininkų dalyvavimo valdyme lygis. Gana mažai reglamentuotas dirbančiųjų dalyvavimas valdymo individualiuose ir ūkinėse bendrijose, t. y. nedidelėse įmonėse. Čia savininkai atlieka valdymo funkcijas, prireikus samdo nedidelį administracijos aparatą. Todėl šiuo atveju labai svarbu kolektyvinių ir individualių sutarčių sudarymas profsąjungos veiklos klausimas.

Akcinėse bendrovėse ir valstybinėse įmonėse yra numatytas darbuotojų ir akcininkų dalyvavimas valdyme: priimant sprendimus susirinkimuose, turint savo atstovus stebėtojų taryboje. Tačiau priimti įstatymai prioritetą atiduoda kapitalo savininkams. Tik valstybinėse įmonėse, kuriose akcinio kapitalo dydis neviršija 20%, darbuotojai stebėtojų taryboje turi ne mažiau kaip 2/3 atstovų ir gali formuoti direktorių valdybą. Valstybinėje ir valstybinėje akcinėje įmonėse darbuotojų atstovų skaičius sumažintas iki 1/3.

Individuali Įmonė

Individuali įmonė (dar vadinama personalinė įmonė, pavienis savininkas, privati firma) yra paprasčiausia verslo organizavimo forma. Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu.

Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Individuali (personalinė) įmonė dirba savininko naudai, joms nepriklausomos valstybės valdžios ar valstybinių organų užduotys. Pagamintą produkciją realizuoja savo nuožiūra, pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai.

Individuali (personalinė) įmonė yra lanksti ir nesudėtinga verslo organizacija. Savininkas pats perka reikiamas medžiagas, samdo personalą ir įsipareigoja apmokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso savininkui ir jis su niekuo nesidalina jomis, išskyrus valdžia, renkančią pajamų mokestį už gaunamas grynąsias asmenines įplaukas arba pelną.

Privalumai:

• Paprasta registravimo schema, supaprastinta apskaita ir finansinė atskaitomybė.

Trūkumai:

• Savininkams būdinga neribota atsakomybė už visas verslo skolas.
• Vadovavimo sunkumai.

Individuali įmonė priklauso vienam ar keliems fiziniams asmenims jungtinės nuosavybės teise. Asmuo norintis ste.igti individualią įmonę, atitinkamos savivaldybės rejestro skyriui pateikia pareiškimą įregistruoti įmonę, dokumentą, liudijantį apie žyminio mokesčio sumokėjimą, patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą įmonės veiklai, firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašą.

Tikroji Ūkinė Bendrija

Tikroji ūkinė bendrija tai visiškos teisinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą, į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei - ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Jos turtas neatskirtas nuo narių turto. Tikrojoje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių.

Tikroji ūkinė bendrija turi vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkas. Bendrijos steigimą, likvidavimą ir jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Tipiškoje ūkinėje bendrijoje kiekvienas partneris atlieka tam tikrą dalį darbo, taip pat iš dalies finansuoja verslą. Kiekvienas partneris gauna sutartą dalį pelno, bet taip pat padengia ir dalį susidariusių nuostolių. Juridiškai ir oficialiai įformintas susitarimas dėl tikrosios ūkinės bendrijos įsteigimo atrodo dalykiškiau, apsaugo nuo galimų nesusipratimų.

Privalumai:

• Nesudėtinga registracija.
• Supaprastintos apskaita ir finansinė atskaitomybė.
• Galimybė sutraukti daugiau kapitalo.

Trūkumai:

• Paprastoje tikrojoje ūkinėje bendrijoje jos dalyviai taip pat neribotai atsakingi už firmos įsiskolinimus.
• Tęstinumo problema arba nelankstumas.
• Finansavimo galimybių problema.

Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa „KŪB”.

Komanditinė Ūkinė Bendrija

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą.

Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašus įmoka pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu. Pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas bendrijos buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, be jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tardymo įstaigos. Likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Privalumai:

• Nesudėtinga registracija.
• Supaprastintos apskaita ir finansinė atskaitomybė.
• Galimybė sutraukti daugiau kapitalo.

Trūkumai:

• Paprastoje komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje jos dalyviai taip pat neribotai atsakingi už firmos įsiskolinimus.
• Finansavimo galimybių problema.

Taigi visumoje komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija turi tokius pat privalumus ir trūkumus kaip ir tikroji ūkinė bendrija. Tokios rūšies bendriją vertėtų steigti, jeigu yra tam tikrų visuomeninių organizacijų arba akcinių bendrovių, kurios pasiruošę įnešti savo dalį konkrečiu turtu, pavyzdžiui, suteikia patalpas arba kontoros įrangą. Būdami ribotos atsakomybės nariais (komanditoriais), jie yra biznio dalininkai, tačiau atsako tik už savo įnešto turto dalį.

Akcinė Bendrovė ir Uždaroji Akcinė Bendrovė

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalintas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai.

Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai gali pasirinkti ir kitokią valdymo organų struktūrą - supaprastinti valdymo grandžių skaičių ir pagerinti valdymo operatyvimą. Rekomenduojama tokia įmonių valdymo struktūra: svarbiausias įmonės valdymo organas - visuotinis akcininkų susirinkimas - tiesiogiai renka administracijos vadovą, o tarpiniai valdymo organai - stebėtojų taryba ir valdyba - nesudaromi.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

Apibendrinant, galima teigti, kad kiekviena įmonės forma turi savo privalumų ir trūkumų, todėl renkantis tinkamiausią variantą būtina atsižvelgti į konkrečius verslo tikslus, veiklos pobūdį ir finansines galimybes.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai įmonių tipai ir jų ypatybės:

tags: #kas #yra #imones #nuosavybe