Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra reikšminga institucija, turinti didelį turtą. Šio turto valdymas yra svarbus ne tik Bažnyčios veiklai užtikrinti, bet ir visuomenės pasitikėjimui stiprinti. Straipsnyje aptariami Katalikų Bažnyčios turto valdymo principai Lietuvoje, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, teisinį reguliavimą ir šiuolaikinius iššūkius.
Religinė priklausomybė Lietuvoje 2021 m.
Istorinis kontekstas
Vilniaus vyskupija, kuriai XVIII a. antrojoje pusėje priklausė Ukmergės dekanatas, buvo įsteigta Vladislovo Jogailos iniciatyva. XVI a. pabaigoje Vilniaus vyskupija savo plotu (226 000 km²) buvo didžiausia ne tik tuometinėje Lenkijos-Lietuvos Respublikoje, bet, kaip manoma, ir visoje Europoje. Tuomet vyskupiją sudarė 259 parapijos, suskirstytos į penkis dekanatus. 1767 m. vyskupijai priklausė 26 dekanatai. Apie 1772 m. vyskupijai priklausė 429 parapijos, kurių vidutinis plotas buvo 527 km². Iš viso vyskupijoje buvo 110 miestų, medinių bažnyčių - 405, vienuoliai valdė 81 parapiją.
XVIII a. antrojoje pusėje Ukmergės dekanatas priklausė Vilniaus vyskupijai, kurios steigimas sietinas su naujos katedros statybomis. Vilniaus katedra funduota ir pastatyta krikštijimo misijos metu, Vladislovo Jogailos iniciatyva. Šv. Sosto oficialiai įsteigta 1388 m.
Ukmergės dekanato parapijų padėtis 1784 m.
Ukmergės dekanatas buvo vienas iš dvidešimt šešių dekanatų, kuris XVIII a. antrojoje pusėje priklausė Vilniaus vyskupijai. Siekiant geriau suprasti bei atskleisti Ukmergės dekanato parapijų padėtį XVIII a. antrojoje pusėje buvo bandoma išsiaiškinti dekanato formavimosi ypatumus, atsekti pirmąsias ir ankstesnes fundacijas, jų steigėjus. Tai padėjo atskleisti ir intensyviausius (XV a. antra pusė - XVI a. pirma pusė, XVIII a.) bei pasyviausius (XVI a. antroji pusė, XVIII a.) dekanato plėtros laikotarpius.
Po bažnyčių fizinės būklės aptarimo paaiškėjo, kad 72% Ukmergės dekanato bažnyčių buvo medinės. Be to, detalizavus vyraujančius šventųjų kultus bažnyčių tituluose paaiškėjo, kad labiausiai paplitę buvo Trejybės ir Mergelės kultai. Kunigų ir parapijiečių santykiai galėjo būti vertinami pagal religinį mokymą parapijose, kuris anksčiau buvo vykdomas pagal pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į tai, ką parapijiečiai turėjo. Didesnėse parapijose religinis mokymas anksčiau buvo skleidžiamas per patronuojančias bažnyčias ar koplyčias. Kunigai puoselėjo ne tik religinį mokymą, švietėjišką ar rūpestingą veiklą, bet ir brolių, vienuolynų bei parapijų mokyklų veikla daug prisidėjo. Dekanate buvo 19 brolių ir 6 vienuolynai, kuriuose rezidavo keturių regulų vienuoliai: Pijorai, Karmelitai, Atgailos kanauninkai ir Bernardinai. Apie 50% Ukmergės dekanato parapijų turėjo parapijų mokyklas.
Šiuo laikotarpiu dvasininkų plėtojamos sielovados, švietimo bei karitatyvinės veiklos prisidėjo ir brolijos, vienuolijos, parapinės mokyklos veikla. Brolijų dekanate buvo devyniolika, vienuolynų - šeši. Juose rezidavo keturių regulų vadovaujami vienuoliai: pijorai, karmelitai, atgailos kanauninkai, bernardinai. Parapines mokyklas turėjo apie 50 % Ukmergės dekanato parapijų.
Ryškiausi rūpestingos veiklos atspindžiai buvo pastebėti parapijų prieglaudose, kuriose gyvendavo vietiniai ligoniai, neturtingieji, elgetos, vargonininkas, zakristijonas. XVIII a. antroje pusėje Ukmergės dekanato parapijų padėtis ūkiniu - ekonominiu aspektu nebuvo vienoda. Šėtos parapija turėjo didžiausią beneficiją (daugiau nei 100 tarnybų). Kitų parapijų beneficijos buvo ženkiai mažesnės.
Vis dėlto, norint užpildyti XVIII a. antrosios pusės Lenkijos-Lietuvos valstybės istorijos puslapius, reikia nuodugnių Vilniaus vyskupijos tyrimų. Kadangi Ukmergės dekanatas nagrinėjamu laikotarpiu priklausė minėtai vyskupijai, tad viltasi, kad šis darbas bent menka dalele prisidės prie Vilniaus vyskupijos tyrimų.
Teisinis reguliavimas
Juridinio asmens teisinis statusas yra svarbus aspektas, reglamentuojantis Bažnyčios veiklą. Lietuvoje, priėmus naująjį Civilinį kodeksą (2000 m.), pirmą kartą buvo įtvirtintas religinės bendruomenės (bendrijos) statusas kaip juridinio asmens. Tai atvėrė naujas galimybes religinėms organizacijoms veikti teisiniame lauke.
Nors juridinio asmens turto atskirumas nėra laikomas pirminiu juridinio asmens požymiu, manoma, kad jis vis dėlto turėtų tokiu būti pripažįstamas. Jeigu pagal pateiktą juridinio asmens apibrėžimą naujajame CK juridinis asmuo gali būti atsakovu teisme, jis privalo turėti ir atskirą turtą arba atskirai apskaitomą turtą, kad galėtų savarankiškai atsakyti pagal savo prievoles. Be to, sistemiškai aiškinant naująjį CK taip pat galima teigti, kad turtas yra būtinas juridinio asmens požymis, nes šio kodekso 2.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise.
Šiuolaikiniai iššūkiai ir principai
Šiandien Katalikų Bažnyčia Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su turto valdymu. Vienas jų - užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę. Bažnyčios turtas turi būti valdomas efektyviai ir atsakingai, laikantis teisinių ir etinių normų. Taip pat svarbu, kad Bažnyčia aktyviai dalyvautų socialinėje veikloje, remtų vargstančius ir skatintų bendruomenės gerovę.
LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, Bažnyčios atstovai užkirto kelią didesniam nevyriausybinio sektoriaus skaidrinimui, pretenduodami į nevyriausybininkams skiriamas lėšas, bet siekdami išlaikyti privilegiją neviešinti savo finansų. Turima informacija rodo, kad dvasininkų bendruomenė aktyviai užsiima verslais - nuo viešbučių ir laidojimo namų iki statybos įmonių, vėjo jėgainių ir net bendro verslo su prieštaringai vertinamu verslininku.
Kasmet Europos Sąjungos, valstybinės institucijos bei savivaldybės skelbia konkursus įvairioms socialinėms paslaugoms teikti, pilietiškumui skatinti, vykdyti neformalų ugdymą ir t. t. Lietuvoje skelbiamuose konkursuose dažnai numatoma, kad dalyvauti gali ne tik NVO, bet ir religinės bendruomenės.
Skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimas
NVO atstovai siekė, kad gauti nevyriausybininkų statusą galėtų tik tos organizacijos, kurios atitinka visus reikalavimus. Vienas jų - teikti Registrų centrui metines veiklos ir finansines ataskaitas. Tačiau, anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, dėl LVK darytos įtakos Bažnyčiai buvo suteikta galimybė registruotis kaip NVO. Tiek viešai, tiek uždaruose susitikimuose su politikais LVK atstovai kartojo, kad reikalavimas teikti ataskaitas yra perteklinis.
LRT šaltiniai sako, kad ilgai rengti ir diskutuoti NVO įstatymo pakeitimai dar 2018 m. pabaigoje turėjo keliauti į Seimą. Tačiau dokumentas padėtas į stalčių iki 2019 m.
Politikas neslepia girdėjęs ir LVK nuomonę NVO klausimu. Apie Bažnyčios atstovų norą daryti įtaką politiniams sprendimams žiniasklaidoje jau kalbėta svarstant dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Tada politikai sakė sulaukę LVK atstovų skambučių, raginančių balsuoti taip, kaip nori Bažnyčia.
Katalikų Bažnyčiai priklausantiems juridiniams asmenims galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, dėl ataskaitų teikimo. Teisės aktai nustato, kad juridiniai asmenys, kurie per ataskaitinius metus negauna pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, yra atleidžiami nuo finansinių ataskaitų teikimo. Jei religinės bendruomenės gauna pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, jos ataskaitas teikia teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat religinės bendruomenės teikia ataskaitas už gautą projektinį finansavimą.
Bažnyčios verslai ir nekilnojamasis turtas
Į Bažnyčią atkeliauja ne tik tikinčiųjų aukos ir valstybės skiriama dotacija. Kasmet per ministerijas, įvairius fondus ir programas ateina tikslinės lėšos. Be to, prieš kelerius metus vz.lt atlikta analizė parodė, kad Katalikų Bažnyčia yra didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja Lietuvoje. Tai ne tik maldos namai ar seminarijos, bet ir didžiuliai žemės plotai, pastatai didžiųjų miestų senamiesčiuose.
Kaišiadorių arkivyskupija buvusiose seminarijos patalpose Birštone įkūrė viešbutį „Domus“, kurį valdo VšĮ „Birštono tulpė“. Toks pat viešbutis, tik valdomas Ekonomo tarnybos, veikia Kaune, prie Rotušės. Žiniasklaida jau rašė apie Kauno arkivyskupijai priklausančiame žemės sklype, Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, dygstantį pramogų kompleksą ar tos pačios Kauno arkivyskupijos įsteigtą kredito uniją.
Vilkaviškio vyskupijai valstybė kaip restituciją po Nepriklausomybės atkūrimo perdavė valdyti pakavimo įmonės AB „Fasa“ ir siuvimo AB „Žemkalnija“ akcijų paketus.
Kaišiadorių vyskupijos įsteigta UAB „Dalis gero“ pastatė pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje. Pasak A. Bernatonio, jau dvi vėjo jėgaines valdanti įmonė padeda išsilaikyti vyskupijai.
Tačiau verslo imasi ir didžiosios arkivyskupijos. Vilniaus arkivyskupijai priklauso ir UAB Restauracijos ir statybos trestas. Tačiau didžiausias komercines pajamas Vilniaus arkivyskupija gauna iš patalpų nuomos. Vien iš to VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba pernai uždirbo beveik 3 mln. eurų.
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos aspektus, susijusius su Katalikų Bažnyčios turtu ir veikla Lietuvoje:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Nekilnojamasis turtas | Didžiausia valdytoja Lietuvoje, įskaitant maldos namus, seminarijas, žemės plotus ir pastatus |
| Verslai | Viešbučiai, laidojimo namai, statybos įmonės, vėjo jėgainės, kredito unijos |
| Pajamos | Tikinčiųjų aukos, valstybės dotacijos, tikslinės lėšos per ministerijas ir fondus, pajamos iš nuomos |
| Skaidrumas | Dalyvavimas NVO veikloje, finansinių ataskaitų teikimas (kai gaunama pajamų iš ūkinės komercinės veiklos) |
Sinodalumas ir Bažnyčios atsinaujinimas
Popiežius Pranciškus kviečia Bažnyčią vėl atrasti savo giliai sinodinę prigimtį, apimančią nuolankų bendrą įsiklausymą į tai, kaip Dievas kviečia mus būti Bažnyčia trečiajame tūkstantmetyje. Šis sinodinis procesas nelaikytinas sunkia našta, konkuruosiančia su vietine pastoracija. Priešingai, tai proga skatinti kiekvienos vietinės Bažnyčios sinodinį bei pastoracinį atsivertimą, kad ji vaisingiau misionieriautų.
Dabartiniame sinodiniame procese, kurio imamės, vadovaujamasi pagrindiniu klausimu: kaip šis „keliavimas drauge“ šiandien įvairiais lygmenimis (nuo vietinio iki visuotinio) sudaro sąlygas Bažnyčiai skelbti Evangeliją pagal jai patikėtą misiją; kokius žingsnius Dvasia kviečia mus žengti, idant augtume kaip sinodinė Bažnyčia?
Atsižvelgiant į tai, šio Sinodo tikslas - kaip visai Dievo tautai įsiklausyti į tai, ką Šventoji Dvasia sako Bažnyčiai. Tai darome drauge įsiklausydami į Dievo žodį Rašte ir Bažnyčios gyvojoje tradicijoje, tada įsiklausydami vienas į kitą ir ypač į marginalizuotuosius, kad atpažintume laiko ženklus. Tiesą sakant, visu sinodiniu procesu siekiama skatinti gyvą įžvelgimo, dalyvavimo ir bendros atsakomybės patirtį, įvairias dovanas sujungiant Bažnyčios misijos pasaulyje labui.
Sinodalumas yra būdas, leidžiantis Bažnyčiai vaisingiau atlikti savo evangelizacinę misiją pasaulyje, kaip raugui tarnaujant Dievo karalystės atėjimui.
50 METŲ PO LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS PASIRODYMO: PAMOKOS IR PERSPEKTYVOS
Popiežius Pranciškus ragina Bažnyčią atsinaujinti ir įsiklausyti į Dievo tautą.