Nuo Naujųjų metų įsigalios dalis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, todėl vairuotojai kviečiami iš anksto pasirengti būsimiems pokyčiams. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius KET pakeitimus ir kelio ženklų reikšmę, įskaitant kelio ženklą "Plyta".
Nauji Kelių Eismo Taisyklių (KET) Pakeitimai
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai. Jais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka. Štai keletas svarbiausių pakeitimų:
- Keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka - bus sudaromas avarinis koridorius.
- Tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose.
- Nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.
- Aiškiau reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka.
- Nustatoma aiškesnė eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
- Daugiau dėmesio skiriama asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismui ir kt.
Avarinio Koridoriaus Sudarymas
Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:
- keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;
- keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi - kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, - trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).
Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.
Draudimas Stovėti Sankirtose
Eismo dalyviai raginami atkreipti dėmesį, kad nuo sausio 1 d. bus draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos - taip siekiama užtikrinti eismo saugumą ir sudaryti galimybę į kiemus ir kitas teritorijas saugiai ir operatyviai patekti gaisrinėms, policijos, greitosios pagalbos automobiliams ar kitam specialiajam transportui.
Dažna situacija, kai šaligatvis ar dviračių takas yra blokuojamas stovinčio automobilio, todėl atsiradusią kliūtį pėstieji priversti apeiti, o dviratininkai apvažiuoti per gatvės važiuojamąją dalį, judėti per žolę ar šaligatvio bortelius, taip pat judėti iš už stovinčios transporto priemonės, o tai mažina dviratininkų ir pėsčiųjų matomumą.
Nuo sausio 1 d. KET papildomos nauju punktu, draudžiančiu sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Vairuotojai turėtų prisiminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Kelio Ženklai: Įspėjamieji Ženklai
Įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotojus apie artėjančius pavojus, kad jie galėtų sumažinti greitį, pakoreguoti eismo juostos padėtį ir pasiruošti posūkiams, susiaurėjimams, slidžioms dangoms, kliūtims, geležinkelio pervažoms, gyvūnų perėjoms ir kt. Lietuvoje - ir visoje Europoje - šie ženklai yra standartizuoti, kad vairuotojai iš karto atpažintų riziką ir laiku reaguotų.
Įspėjamieji ženklai yra išankstiniai pranešimai apie pavojus priekyje. Jų paskirtis yra prevencinė: informuoti vairuotoją anksti - prieš pavojingą tašką - kad turėtų laiko sulėtinti greitį, patikrinti veidrodėlius ir pasirinkti saugesnę trajektoriją.
Lietuva indeksuoja įspėjamuosius ženklus 101-137 ir 150-151 serijose. Paprastai tai yra lygiakraščiai trikampiai su raudonu kraštu, baltu fonu ir juodu simboliu, nurodančiu konkretų pavojų.
Pastatymo atstumas yra labai svarbus: įspėjimas praranda vertę, jei jis yra per arti pavojaus. Kaimo keliuose (už gyvenviečių ribų) įspėjamasis ženklas paprastai statomas maždaug 150-300 m prieš pavojų. Gyvenvietėse atstumas yra trumpesnis - paprastai 50-100 m - kad atitiktų mažesnį greitį ir ribotą erdvę.
Net geriausias ženklas neveiksmingas, jei vairuotojai jo nemato. Augalija, sniegas, rūkas, prastas apšvietimas arba netinkamoje vietoje esanti reklama gali užstoti ženklus. Infrastruktūros valdytojai turėtų užtikrinti, kad ženklai būtų neužstoti, ir naudoti šviesą atspindinčias medžiagas, kad būtų geresnis matomumas naktį.
„Įspėjamieji ženklai nėra puošmena, o laiko kreditai“, - pastebi kelių eismo saugumo ekspertai. „Kiekvienas pravažiuojamas trikampis yra galimybė greitį paversti saugiu atstumu. Naudokite jį prieš pavojų, o ne jam esant.“ Lietuvos keliuose tai reiškia laikytis įprastų 50-100 m atstumų mieste ir 150-300 m atstumų užmiestyje, stebėti papildomas „x m“ arba „zonos“ lenteles ir anksti koreguoti greitį.
Įspėjamieji kelio ženklai Lietuvoje:
| Ženklo numeris | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| 101 | Pavojingas posūkis į dešinę |  |
| 121 | Vaikai |  |
| 127 | Šalutinis kelias iš dešinės |  |
Kelio Ženklas "Rezervuota Stovėjimo Vieta"
Nuo praėjusių metų pabaigos pakeitus Specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašą, žemės sklypų savininkai, turintys teisę į valdomą žemės sklypą, šį ženklą gali įsirengti lengviau.
Tačiau apie tokio kelio ženklo įrengimą būtinai reikia raštu ar elektroninių paštu pranešti savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir Viešosios tvarkos skyriams.
„Tvarkos pakeitimas itin paskatino daugiabučių namų gyventojus tvarkytis aikštelėse prie savo namų, nes gyventojai vis labiau jaučiasi savo kiemo šeimininkai ir noriai kuria sau patogią aplinką, tačiau savivaldybės darbuotojai pastebi, kad įrengtų ženklų mieste daugėja, tačiau ne visi juos įsirengę asmenys apie tai yra pranešę, kaip tai numatyta apraše, todėl dažnai kyla nesusipratimų dėl ženklų teisėtumo ir naudojimo“, - sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėja Palmira Raškauskienė.
Kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“ gali būti statomas tik automobilių aikštelėse su įrengta kelio danga. Ženklą savo lėšomis įsirengę aikštelės naudotojai tampa atsakingi už jo naudojimą, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.
Jos numato, kad tokioje vietoje automobilius paliekančių asmenų automobiliuose matomoje vietoje turi būti palikti specialūs leidimai.
Draudžiamieji Kelio Ženklai
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, - iki gyvenvietės pabaigos.
Siekiant mažinti dažniausiai miestuose įrengtų stovėjimą ribojančių kelio ženklų Nr. 332-335 ir stovėjimą leidžiančių kelio ženklų Nr. 528-532 skaičių, nustatoma, kad:
- galiojimo zoną turės ne tik draudžiamieji kelio ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335, bet ir nurodomieji kelio ženklai Nr. 528-532;
- galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532, o galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 arba draudžiamųjų kelio ženklų Nr.