Nuo kitos savaitės Lietuvos ir visos eurozonos bankai tikrins, ar pervedant pinigus sutampa mokėjimo gavėjų duomenys ir sąskaitos numeris. Lietuvos banko teigimu, tikrinimas užtruks vos kelias sekundes ir apie tai iškart bus informuotas mokėtojas. Galutinį sprendimą, ar pervesti pinigus, jei yra neatitikimų, priims pats mokėtojas.
„Atlikti pinigų pervedimą dabar paprasta, užtenka suvesti sąskaitos numerį. Ką įrašysi į vardą pavardę - nesvarbu. Po savaitės įsigalioja naujos taisyklės visoje eurozonoje - bankai privalės patikrinti, ar sąskaitos numeris sutampa su nurodytu sąskaitos savininku. Nauja tvarka skirta apsaugoti žmones nuo sukčių.
„Žmonės tiesiog gaudavo laiškus. Pasirašo kaip „Lietuvos dujos“ ar kažkas. Ir sako - „jūs turite nedidelę skolą, štai jums sąskaita, prašome pervesti“. Žmogus ima ir perveda, o ten gavėjas joks ne „Lietuvos dujos“, o kažkoks sukčius“, - komentuoja K.
Lietuvos banko duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai prarado daugiau nei 10 milijonų eurų.
„Didžiausios sumos yra investicinio sukčiavimo. „Bradu Pittu apsimetama ar kitais... Moteris ar vyras daro pavedimą, ir su šituo sutikrinimu iššoks informacija, kad čia nėra Bradas Pittas“, - komentuoja E.
„Tokios žinutės atsiradimas sumažina sukčiavimo atvejų ne vienu kitu procentu, o keliomis dešimtimis procentų“, - sako Lietuvos banko valdybos narys E.
„Žmogui saugiau, nes tu tikrai gali žinoti, ar siunti tam asmeniui, kuriam ir nori nusiųsti“, - pažymi Vartotojų aljanso viceprezidentas K.
„Šie pranešimai apie sutikrinimą gavėjo ir jo sąskaitos - jie iššoks tik internetinėje bankininkystėje arba programėlėje“, - atkreipia dėmesį E.
„Bankai nesiųs jokių SMS ar elektroninių laiškų, prašydami pateikti arba patvirtinti duomenis“, - sako E.
„Sąskaitos patikrinimo momentu žinutė turi ateiti tik iš banko, ji negali ateiti iš kažkur“, - akcentuoja K.
Tikrinimas privalomas tik eurozonoje veikiantiems bankams.
Šiuolaikinio meno centro naujienos
Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) yra viena didžiausių šiuolaikinio meno erdvių Baltijos regione, įsikūrusi Vilniaus senamiestyje. Tai vieša įstaiga, įkurta 1992 metais Lietuvos kultūros ministerijos.
ŠMC komanda rudenį pasipildė kuratore-koordinatore Aiste Liuka Jonynaite. „Džiaugiuosi prisijungusi prie ŠMC kuratorinės komandos - turbūt tiek pat, kiek jaučiu didelę atsakomybę prasmingai prisidėti prie šios Lietuvai ir platesniam regionui svarbios meno institucijos. Tikiu, kad mano meno teorijos žinios ir tarptautinė patirtis padės palaikyti ŠMC pulsą ir leis inicijuoti projektus, atspindinčius jaunosios kartos kūrėjų vizijas. Kiek esu užtikrinta savo vertybinėmis ir idėjinėmis kryptimis, tiek esu atvira ir pasiruošusi nuolatiniam pokalbiui su komandos nariais, menininkais ir kitais meno lauko atstovais“, - sveikindamasi rašo Aistė Liuka.
Šiuo metu Šiuolaikiniame meno centre Aistė Liuka Jonynaitė dirba su tarptautiniu, tarpinstitutciniu projektu „Bendradarbiavimo aspektai“, įgyvendinamu su Goethe’s institutu Lietuvoje ir „Akademie der Künste“ Berlyne. Ji užtikrina sklandžią ir tvarią institucijų partnerystę diskursyvaus projekto kontekste.
ŠMC erdvės virs vakarėlio scena, subursiančia muzikos ir performanso meno atlikėjus iš Lietuvos bei užsienio. Tarp jų - pirmą kartą Lietuvoje pasirodys iš Pietų Korėjos kilę meninink* bela ir Berlyne gyvenantis menininkas bei prodiuseris Sin Maldita. Šis renginys aktyvuos Mykolo Valantino parodos „Tėvas“ antrąją fazę.
Šiuolaikinio meno centras Vilniuje
Apie Mykolo Valantino parodą „Tėvas“
„𝑇𝑒̇𝑣𝑎𝑠“ 𝑝𝑟𝑖𝑚𝑒𝑛𝑎 𝑔𝑒𝑟𝑎̨ 𝑓𝑖𝑙𝑚𝑜 𝑠𝑐𝑒𝑛𝑎𝑟𝑖𝑗𝑢̨. 𝐽𝑎𝑚𝑒 𝑎𝑡𝑠𝑖𝑟𝑎𝑛𝑑𝑎 𝑣𝑖𝑒𝑡𝑜𝑠 𝑑𝑟𝑎𝑚𝑎𝑡𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑖 𝑡𝑒̇𝑣𝑜 𝑖𝑟 𝑠𝑢̄𝑛𝑎𝑢𝑠 𝑙𝑖𝑛𝑖𝑗𝑎𝑖: 𝑙𝑎𝑖𝑘𝑢 𝑖𝑟 𝑣𝑖𝑒𝑡𝑜𝑗𝑒 𝑎𝑡𝑠𝑖𝑠𝑘𝑙𝑒𝑖𝑑𝑧̌𝑖𝑎 𝑘𝑒𝑙𝑖 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑜 𝑠𝑖𝑢𝑧̌𝑒𝑡𝑎𝑖-𝑝𝑟𝑖𝑠𝑖𝑚𝑖𝑛𝑖𝑚𝑎𝑖, 𝑎𝑝𝑖𝑝𝑖𝑛𝑑𝑎𝑚𝑖 𝑖𝑟 𝑖̨𝑡𝑟𝑎𝑢𝑘𝑑𝑎𝑚𝑖 𝑏𝑒𝑣𝑒𝑖𝑘 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎̨ 𝑧̌𝑖𝑢̄𝑟𝑜𝑣𝑎̨. 𝑉𝑒𝑖𝑘𝑖𝑎𝑢 𝑡𝑎𝑚𝑝𝑖 𝑑𝑒𝑡𝑒𝑘𝑡𝑦𝑣𝑢, 𝑏𝑎𝑛𝑑𝑎𝑛𝑐̌𝑖𝑢 𝑠𝑢𝑔𝑎𝑢𝑑𝑦𝑡𝑖 𝑣𝑖𝑠𝑎𝑠 𝑢𝑜𝑑𝑒𝑔𝑎𝑠 (𝑘𝑢𝑟𝑖𝑢̨, 𝑡𝑖𝑒𝑠𝑎, 𝑘𝑎𝑖𝑙𝑖𝑛𝑖𝑢̨ 𝑝𝑎𝑣𝑖𝑑𝑎𝑙𝑢 𝑡𝑎𝑖𝑝 𝑝𝑎𝑡 𝑦𝑟𝑎 𝑝𝑎𝑟𝑜𝑑𝑜𝑠 𝑒𝑘𝑠𝑝𝑜𝑧𝑖𝑐𝑖𝑗𝑜𝑗𝑒). 𝑌𝑟𝑎 𝑚𝑒𝑛𝑜 𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑛𝑖𝑢̨, 𝑦𝑟𝑎 𝑝𝑖𝑛𝑖𝑔𝑢̨, 𝑦𝑟𝑎 𝑗𝑢̨ 𝑝𝑎𝑑𝑖𝑟𝑏𝑖𝑛𝑖𝑢̨. 𝑍̌𝑖𝑛𝑜𝑚𝑎, 𝑦𝑟𝑎 𝑖𝑟 𝑎𝑘𝑖𝑛𝑎𝑚𝑎𝑖 𝑔𝑟𝑎𝑧̌𝑖 𝑚𝑜𝑡𝑒𝑟𝑖𝑠. 𝑉𝑖𝑒𝑛𝑜 𝑖𝑠̌ 𝑣𝑒𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑢̨ 𝑝𝑎𝑣𝑖𝑑𝑎𝑙𝑢 𝑑𝑎𝑙𝑦𝑣𝑎𝑢𝑗𝑎 𝑠̌𝑎𝑚𝑎𝑛𝑎𝑠, 𝑦𝑟𝑎 𝑖𝑟 𝑏𝑙𝑜𝑔𝑖𝑒𝑡𝑖𝑠 - 𝑘𝑙𝑎𝑠𝑡𝑜𝑐̌𝑖𝑢̨ 𝑘𝑢̄𝑟𝑒̇𝑗𝑎𝑠. 𝑉𝑖𝑠𝑘𝑎̨ 𝑠𝑡𝑒𝑏𝑖, 𝑎𝑝𝑟𝑎𝑠̌𝑜 𝑖𝑟 𝑣𝑒𝑑𝑎 𝑡𝑦𝑟𝑎𝑠, 𝑒𝑚𝑝𝑎𝑡𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑠, 𝑘𝑖𝑒𝑘 𝑖̨𝑚𝑎𝑛𝑜𝑚𝑎 𝑎𝑡𝑠𝑖𝑒𝑡𝑎𝑠 𝑘𝑢𝑟𝑎𝑡𝑜𝑟𝑖𝑎𝑢𝑠 𝑧̌𝑣𝑖𝑙𝑔𝑠𝑛𝑖𝑠 - 𝑜 𝑔𝑎𝑙 𝑛𝑒𝑡 𝑖𝑟 𝑗𝑜 𝑝𝑖𝑟𝑠̌𝑡𝑎𝑠: 𝑡𝑎𝑚 𝑡𝑖𝑘𝑟𝑖 𝑝𝑎𝑟𝑎𝑠̌𝑐̌𝑖𝑢̨ 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑜 𝑏𝑢̄𝑑𝑢𝑖 𝑏𝑢̄𝑑𝑖𝑛𝑔𝑖 𝑑𝑎𝑙𝑦𝑘𝑎𝑖 𝑒𝑠𝑡𝑒𝑡𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑖, 𝑏𝑒𝑣𝑒𝑖𝑘 𝑠𝑡𝑒𝑟𝑖𝑙𝑖𝑎𝑖, 𝑠𝑢𝑏𝑡𝑖𝑙𝑖𝑎𝑖 𝑠𝑢𝑑𝑒̇𝑙𝑖𝑜𝑡𝑖 𝑖𝑟 𝑠𝑢𝑣𝑎𝑙𝑑𝑦𝑡𝑖 𝑆̌𝑖𝑢𝑜𝑙𝑎𝑖𝑘𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑚𝑒𝑛𝑜 𝑐𝑒𝑛𝑡𝑟𝑜 𝑒𝑘𝑠𝑝𝑜𝑧𝑖𝑐𝑖𝑛𝑒̇𝑗𝑒 𝑒𝑟𝑑𝑣𝑒̇𝑗𝑒“ - apie Mykolo Valantino personalinę parodą „Tėvas“ rašo Viktorija Mištautaitė portale Artnews.lt.
Klaipėdos naujienos: ginčas dėl pastato Naujojo Uosto g. 5
Klaipėdos miesto savivaldybė teisme pasiekė, kad paveldosaugininkai iš naujo spręstų, ar iš tiesų yra vertingas pastatas Naujojo Uosto g. 5, kuriame veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto direkcija. Pirmieji užmojai jį griauti kilo dar šio amžiaus pradžioje - 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas.
Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.
Pastato griovimo idėją 2017-ųjų pabaigoje priminė Saugaus eismo komisija - esą pastatas trukdo saugiam eismui ir vienintelė išeitis yra jį nugriauti.
Nors prieš tokius užmojus sukilo dalis klaipėdiečių, Savivaldybės administracija pernai kovą panoro pradėti pastato Naujoji Uosto g. 5 paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras.
Tačiau sprendimo projektas taip ir nepasiekė miesto Tarybos - galbūt dėl to, kad kai kurie politikai išreiškė norą, kad pagaliau būtų galutinai išaiškinta, ar šis pastatas saugotinas, ar ne, nes pernai sausį Kultūros paveldo departamento (KPD) I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai.
Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė teisinės apsaugos. Jos 2015 m. rugsėjo 25 d. posėdžio nutarime rašoma, kad „pastato Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdoje vertinimo paveldosaugos aspektu medžiaga papildyta pakankamai. Papildyti istoriniai tyrimai išryškino objekto istorinę - visuomeninę vertę. Tačiau dar kartą konstatuotas faktas, kad praplatinus Naująją Uosto gatvę, pastatas stovi gatvės juostoje, dalis pastato išlindusi į važiuojamąją gatvės dalį, todėl paliekamas ankstesnis tarybos sprendimas - nesuteikti pastatui Uosto g. 5 teisinės apsaugos.
„Šis pastatas žymi XIX - XX a. urbanistine struktūrą: kelių gatvių sankryžą, muitinės su muitinės parku - sodu ir darbų uosto kompleksus. Ji atpažįstama nuo 1880 m., nors atskiri elementai (pvz. parkas, kai kurių posesijų ribos ir pan.) atsirado dar anksčiau. Pastatas yra jūrinio kultūros paveldo reliktas. 1858-1866 m. posesiją su namu valdė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl Kerkau jūrų transporto kompanija. 1898 - 1909 m. jame veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Čia įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba priiminėjo svarbiausius Lietuvos Respublikos tapsmą jūrine valstybe įtvirtinančius praktinius sprendimus. Joje dirbo iškilios Lietuvos asmenybės - kap. L. Stulpinas, inž. R. Visockas, inž. V. Simoliūnas ir kt. Tai sustiprina pastato memorialinę vertę. Pastate liko autentiškų elementų ir dekoro detalių. Taip pat yra karinio paveldo: Antrojo pasaulinio karo metu rūsys paverstas slėptuve su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų“, - rašte dėstė D.
Kartu jis siūlė platinant gatvę sumažinti šaligatvio dalį rytinėje pusėje, nuardžius vėlyvojo sovietmečio užstatymą - tvoras, garažus buvusio teismo ir kalėjimo (Jūros g. 5) komplekso prieigose ir ten įrengiant šaligatvį, o pėsčiųjų ir dviratininkų eismui padaryti pralaidą mūrinėje tvoroje prie pastato Naujoji Uosto g. 5.
Pirmosios lietuviškos uosto direkcijos pastatą siekiantys išsaugoti klaipėdiečiai kaip pavydį rodo sovietmečiu statytą taip pat praktiškai ant gatvės stovintį pastatą Pilies g. 6, kurio ne tik, kad dėl to nesiruošiama griauti, bet jis ir sėkmingai eksploatuojamas - čia dabar veikia muzikinis klubas „Jazzpilis”.
Į Savivaldybę dėl pastato išsaugojimo buvo kreipęsis ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj, taip pat siūlantis dviračių taką tiesti nugriaunant šalia esančią tvorą.
Tada mero svetainėje surengtoje investuotojų pristatymo spaudos konferencijoje Martinas Gusiatinas davė suprasti, kad jam nesuprantamas noras išsaugoti pasatą Naujoji uosto g.
Patikslindamas poziciją dėl pastato „Stemma group” atstovas Nerijus Tilindis tada teigė, kad dėl jo turi būti bendras sutarimas tiek institucijų, tiek miesto.
Vilniaus vystymo kompanija: naujienos ir projektai
Vilniaus vystymo kompanija kuria šiuolaikinio Vilniaus veidą. Būdama viena iš pagrindinių sostinės viešųjų infrastruktūros projektų įgyvendintojų, įmonė nuosekliai siekia aukščiausių standartų nekilnojamojo turto projektavimo, vystymo ir administravimo srityje.
Įmonė teikia Vilniaus miesto teritorijų planavimo, savivaldybei priklausančių viešosios paskirties objektų projektavimo ir statybos valdymo bei priežiūros paslaugas, administruoja Vilniaus miesto ugdymo įstaigų pastatus bei rūpinasi Vilniaus miesto nekilnojamuoju turtu.
Šiandien ant Tauro kalno Vilniaus vystymo kompanija stato Nacionalinę koncertų salę - Tautos namus. Tai atsakomybė ir įsipareigojimas ne tik miestui, bet ir valstybei.
Rugsėjį įkasėme kapsulę, o vakar iškėlėme vainiką! Daugybę metų Lietuvoje nejaustas šaltis nesustabdė mūsų statybų tempo. Priešingai - dar kartą įrodėme, kad stipri komanda, aiškūs procesai ir profesionalus projektų valdymas leidžia užtikrinti stabilų statybų tempą net sudėtingomis oro sąlygomis. Vos per 5 mėnesius Žemynos g.
Minėdami šį pasiekimą, vaišinome visą komandą, dirbančią prie šio projekto. Susirinkusius vaišinome kazane gamintu plovu ir karšta arbata. Šventę kartu kūrė vicemerė Donalda Meiželytė, Infes generalinis direktorius Arvydas Markevičius bei mūsų kolega, statybos valdymo skyriaus vadovas Darius Meilius.
Nacionalinės koncertų salės statybos aikštelėje iškeltas vainikas
Jau išrinkome rangovą, kuris įrengs naują, išskirtinės tematikos viešąją erdvę Tarandėje. Viešosios erdvės projektas - puikus pavyzdys, kaip dirbame su sudėtingomis, iki šiol nenaudotomis teritorijomis: šlaitinis reljefas, miškinga aplinka tapo ne kliūtimi, o projektavimo atspirties tašku.
Penkerius metus veikianti Pilaitės gimnazija ir prieš metus atidarytas lopšelis-darželis „Vydūnėlis“ tapo pirmosiomis viešojo sektoriaus ugdymo įstaigomis Baltijos šalyse, gavusiosiomis „BREEAM In-Use“ sertifikatus.
Gavome statybų leidimą „Vyturio“ pradinės mokyklos (Taikos g. 189) rekonstrukcijai. Numatoma, jog po rekonstrukcijos mokyklos plotas išaugs daugiau nei dvigubai, pastatas atitiks A++ energinio naudingumo klasę. Pastate bus įrengta sporto salė, bendros renginių erdvės, naujos klasės ir priedanga.
Tai rekordinė švietimo infrastruktūros plėtra sostinėje, kuriai galimybę suteikia pirmas toks finansavimo modelis Baltijos regione, kai miestas kartu su tarptautiniais bankais investuoja į ateitį.
Mūsų skelbtame Markučių lopšelio-darželio rekonstrukcijos architektūriniame konkurse laimėtojais tapo Processoffice su idėja, kurios kodinis pavadinimas „Markutis“. Iš kitų ji išsiskyrė pagarba Markučių dvaro kontekstui, medinių konstrukcijų architektūra, prastumtais korpusais ir jaukiomis, vaikams bei bendruomenei skirtomis lauko erdvėmis. Numatoma, kad atnaujintą darželį lankys 320 vaikų, jame bus 17 grupių.
Erdvės sintaksės metodas: mokslininkų įžvalgos
KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija.
„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, - aiškina K.
KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams - siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y. mato) geriausiai.
„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti - arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, - teigia K.
Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. „Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai - ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, - mano K.
K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) - tai tarsi tiksinti bomba. „Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus.
KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės - Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar - M.
„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški - pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, - teigia K.
Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės - gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis - jose gali judėti kaip nori.
Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus.
KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė.
„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, - mano K.
Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms.
KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais.
Sukčiai internete: kaip apsisaugoti?
EIKA Group: plėtra ir investicijos
EIKA Group, įkurta 1993 m., sukaupė didelę patirtį nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo srityje. Įmonės istorija prasidėjo nuo renovacijos darbų, mažmeninės prekybos statybinėmis medžiagomis, individualių namų ir pirmųjų kotedžų statybos Lietuvoje. Galiausiai ji išaugo į verslo dangoraižių ir ištisų gyvenamųjų rajonų plėtrą.
2026 m. EIKA Group investicijas didins 55 %. Bendrai į projektus Lietuvoje ir užsienyje bendrovė investuos per 115 mln. eurų: iš jų 70 mln. eurų Lietuvoje, daugiausia į būsto projektus, ir 45 mln.
„Auganti būsto paklausa ir atsigavusi rinka skatina mus ir toliau didinti investicijas šiame segmente - 2026 m. planuojame investicijas čia didinti 20 %. Šiais metais planuojame 4 naujus projektus: Visoriuose, Kalnėnuose, Fabijoniškėse ir Pilaitėje. Rinkai pasiūlysime apie 680 naujų butų.
EIKA Group priklausanti nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė EIKA Development pasirašė statybų valdymo sutartį su Eglės sanatorija, kuria remiantis, įgyvendins didelio masto rekonstrukciją. Įgyvendinus šį ambicingą projektą, sanatorija klientus pasitiks iš esmės atsinaujinusi - bus rekonstruoti esantys ir pastatytas naujas korpusas, atsiras nauji vidaus ir lauko baseinai, o rekonstruoti gyvenamieji kambariai atitiks keturių žvaigždučių komforto lygį. Viso projekto vertė viršija 32 mln.
EIKA Group priklausančiai fondų valdymo įmonei Eika Asset Management (EAM) 2025 m. buvo dar vieni augimo metai - įmonės valdomi investiciniai fondai pritraukė 31,4 mln. eurų nuosavo kapitalo lėšų iš naujų ir esamų investuotojų, fondai demonstravo puikius rezultatus, o nauju proveržiu tapo sėkmingai įgyvendinami projektai užsienyje. Papildomai 4,4 mln. eurų buvo pritraukti naudojant obligacijų instrumentus.
EIKA Group statybų bendrovei EIKA Construction 2025-ieji buvo stabilaus augimo ir mokymosi metai. Bendrovė apyvartą padidino iki 71,2 mln. eurų, o darbuotojų skaičius perkopė 170. Šiemet bendrovė planuoja tolesnę nuoseklią plėtrą - didinti darbuotojų skaičių bei pasirašyti ir įgyvendinti sutarčių už daugiau kaip 100 mln.
Sparčiai augant EIKA Group veiklos apimtims Lietuvoje ir užsienio rinkose, grupė stiprina vadovų komandą. Prie „EIKA Group“ prisijungė ilgametę vadovavimo patirtį turintis Antanas Šegžda, kuris pradėjo eiti operacijų vadovo (COO) pareigas.
tags: #kestutis #naujamiescio #bustas #linkedin