Sodybos pasirinkimas Lietuvoje: nuo svajonių iki realybės

Daugelis svajoja apie seną kaimo namelį, kuris taptų jaukia sodyba. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pataria atidžiai įvertinti tokio pirkinio privalumus ir trūkumus. LRT.lt kalbinti specialistai siūlo apsvarstyti alternatyvas: įsigyti naują sodybą, kuri bus brangesnė, bet nereikalaus didelių remonto išlaidų, arba tiesiog sodybą išsinuomoti.

Sodybos pirkimas: ar tai visada geriausias sprendimas?

Vilniuje gyvenanti Agnė teigia, kad įsigyti sodybos dabar nesiryžtų: „Vien nuvažiuoti kainuoja. Kaip suskaičiuoti laiką, kurį dirbi? Mūsų atveju būna taip, kad atvažiuojame, dirbame ir išvažiuojame. Ar pirktume tokią sodybą?" Pašnekovė teigia, kad jai įdomu sėti ir auginti gėles, daržoves, o jos vyrui - viską remontuoti.

Virginija, taip pat gyvenanti Vilniuje, pasakoja, kad anksčiau su šeima rinkdavosi sodybą nuomotis. Kadangi sodybą Molėtų rajone nuomodavosi iš pažįstamo, moteris skaičiuoja, kad tai apsimokėjo labiau nei sodybą įsigyti: „Mes nuomodavomės sodybą iš mano grupioko, taip buvo pigiau, nei pirkti ir ją išlaikyti. Jeigu nebūtume turėję sodo, gal būtume svarstę apie pirkimą, bet tai būtų labai svarstytinas klausimas, nes tu realiai įsipareigoji, turėdamas nuosavybę, važiuoti kiekvieną ar kas antrą savaitgalį, tvarkyti, atostogauti ten. Automatiškai išeina taip, kad negali kažko kito daugiau pamatyti.“

Sodybų kainų skirtumai

Sodyba „Papiškių traktas“ ( 64-68 km nuo Vilniaus, Šalčininkų r) nuomai. 1 dalis - lauko apžvalga.

„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigia, kad sodybų kainos gali smarkiai svyruoti. Anot jo, pasitaiko pasiūlymų, kai sodybą galima įsigyti už mažiau nei 10 tūkst. eurų ar daugiau kaip už 1-1,5 mln. eurų. „Kaina labai priklauso nuo lūkesčių: kas turėtų būti šalia, koks vandens telkinys, kiek reikia teniso kortų ir panašių dalykų. Sodybų kaina varijuoja. Tai gali būti senas namukas be vandens telkinio, kai tiesiog norisi atvažiuoti į gamtą ir pabūti toliau nuo didžiųjų šalies miestų, o gali būti tikrai prestižinių sodybų“, - sako Š. Tarutis.

Bendrovės „Capital“ partneris, NT ekspertas Mantas Mikočiūnas sodybas siūlo skirstyti į du tipus: vasarnamius ir sodybas. Pirmieji yra paprastesni, tinkami gyventi tik šiltuoju metų laiku. Jeigu norima sodybos, kurioje poilsiauti būtų galima ir šaltuoju metų laikų, prireiks gerokai didesnės sumos - nuo 100 tūkst. eurų.

Sodybos nuoma: alternatyva pirkimui

Pašnekovė skaičiuoja, kad sodybos nuoma dviejų savaičių atostogoms keturių asmenų šeimai atsieidavo apie 200 eurų, o atostogos su visomis išlaidomis, įskaitant degalus, maistą ir pramogas - iki 1 tūkst. eurų. „Įsigyti būtent tą konkrečią sodybą būtų kainavę 35 tūkst. eurų. Tai realiai ta nuoma būdavo labai maža ir išeidavo, kad atostogos šeimai dviems savaitėms kainuodavo iki 1 tūkst. eurų. Grubiai skaičiuojant, kaip ir išeina, kad už tą sumą taip atostogauti galėtum 35 metus.“ Tačiau, pasak pašnekovės, sodybos nuoma parai kainuotų apie 100 eurų, todėl atostogaujant dvi savaites, vien nuomai reikėtų atseikėti apie 1,5 tūkst. eurų.

Š. Tarutis tvirtina: „Galų gale, net ir skaičiuojant primityviai, kiek metų galėsime nuomotis sodybą už tą sumą, kurią išleistume pirkimui? Gal aplinkybės pasikeis ir vienais metais mes norėsime sodybos prie ežero, o kitais - nuomotis butą prie jūros? Nuomos santykiai neįspraudžia į vieną variantą ir galime rinktis iš skirtingų. Žiūrėdamas iš finansinės pusės, siūlyčiau pagalvoti apie pasirinkimą nuomotis.“

Tačiau pašnekovas priduria, kad derėtų pasvarstyti, kaip stipriai žmogus vertina savo lovą: „Kitas klausimas - kiek žmogus vertina savo lovą? Turėdamas sodybą, aš turiu savo lovą ir vienas joje miegu, žinau, kas ir kur padėta.“

Nuomos ypatumai

M. Mikočiūnas komentuoja: „Tai labiau išimtis iš taisyklės. Reikia tartis individualiai ir labai priklauso, kada tai darysite. Pavasarį, rudenį, netgi birželį neturėtų kilti problemų, bet jeigu žmonės užsiima tuo verslu ir sodybą nuomoja, su jais tikrai bus sudėtinga sutarti tai daryti liepos ar rugpjūčio mėnesį, kai pats pikas, kai didelis užimtumas ir kai jie žino, kad išnuomoję visam mėnesiui praras dalį pinigų, nes visai kitoks įkainis nuomojantis mėnesiui nei nuomojantis padieniui ar savaitgaliui.“ NT ekspertai skaičiuoja, kad šiuolaikinės sodybos su visais patogumais nuoma savaitgaliui šeimai galėtų atsieiti net 200-300 eurų.

Senos sodybos remontas: į ką atkreipti dėmesį?

Paklaustas apie atvejus, kai žmonės įsigyja ar paveldi kaime arba vienkiemyje esantį namą, M. Mikočiūnas pataria pirmiausia pagalvoti, ar sodybą teks remontuoti ir kiek tai galėtų kainuoti. Išlaidos dar labiau išauga, jeigu remonto ar sodybos priežiūros darbams atlikti tenka samdyti specialistus. NT ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažnai prieš įsigyjant sodybą manoma, kad remontas atsieis pigiau, o priežiūros nebus daug, nes tai - ne namai, tik sodyba.

T. S. pateikia pavyzdį: įsigijus naują butą su daline apdaila, reikia baigti daryti apdailą. „Išeina, kad, norint sutvarkyti viena, reikia sutvarkyti dar kelis nesusijusius dalykus. Reikia ne tik padaryti gerai, bet ir pašalinti tai, kas padaryta blogai. Būtent tie šalinimai neretai gali kainuoti gana brangiai. Nėra taip, kad atėjai su plaktuku, išdaužei, o visos šiukšlės išnyko. Daužymas plaktuku irgi ne 15 minučių užtrunka. Be to, kadangi sodyba paprastai būna ne centrinėje miesto dalyje, reikia rasti, kas sutiks važiuoti į tą vietą ir tvarkyti. Kelionės išlaidos gali padidinti ir darbų kainą“, - tvirtina T. S.

Priežiūros išlaidos

M. Mikočiūnas skaičiuoja - norint, kad sodyba pasirūpintų kas nors kitas, per mėnesį tam gali prireikti 100-150 eurų. „Labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti tiems, kurie sodybą vertina kaip poilsio, kurorto bazę, kurie įsivaizduoja, kad nemokėsiu pinigų viešbučiams, nesinuomosiu, kur man viską sutvarko ir paruošia, bet geriau nusipirksiu savo ir turėsiu. Tada reikėtų žinoti, kad išlaikymas, priežiūra, valymas, žolės pjovimas ir visa kita kainuoja. Kiek kainuoja? Manau, 300-400 eurų per sezoną, kad sodyba būtų sutvarkyta, žolė nupjauta, patalynė ir rankšluosčiai išskalbti, viskas paruošta“, - sako M. Mikočiūnas.

Š. Tarutis priduria, kad reikėtų nepamiršti ir sezoninių darbų - baigiantis šiltajam metų laikui, sodybą reikėtų parengti žiemai: užsandarinti langus ir duris, išleisti vandenį iš vamzdžių, kad šie nesprogtų.

Gyvenimo būdas ir sodyba: ar tai suderinama?

NT ekspertai prieš įsigyjant sodybą siūlo pasvarstyti apie savo gyvenimo būdą. „Jeigu bus norima padaryti svajonių sodybą, atostogos taps savaitgalio talka. Pirmą ar antrą mėnesį, kol dar didelis entuziazmas, problemų kilti neturėtų. Bet per porą savaičių svajonių sodybos nesukursi ir kažkuriuo metu tai taps našta, o ne malonumu. Jeigu nesi pasiruošęs tokioms laiko ar darbo sąnaudoms (galų gale atsibos kasti žemę), galbūt reikėtų pagalvoti apie nuomą“, - sako T. S.

Keturios vėjo sodybos ir kitos atostogų vietos Zarasų krašte

Zarasų rajonas garsėja nuostabia gamta ir ežerais, todėl čia gausu sodybų, siūlančių įvairias poilsio galimybes. Štai keletas pavyzdžių:

  • Kaimo turizmo sodyba „Antalieptės marios“ įsikūrusi gražiame gamtos kampelyje, vienkiemyje, netoli Antalieptės marių.
  • Sodyba „AUSLA” įsikūrusi Zarasų rajone, išskirtinėje vietoje, ant ežero kranto. Nuomojama visa sodyba vienai šeimai ar kelių šeimų kompanijai.
  • Sodyba „Brasta“ įsikūrusi Zarasų rajone, vaizdingo ir žuvingo Avilio ežero apsuptyje.
  • Sodyba „Ėglis“ laukia tų, kuriuos apėmė paprasto, nuo gamtos nenutolusio, buvimo ilgesys.
  • Kaimo sodyba ir stovyklavietė „Po žvaigždėtu dangumi“ - tai vienkiemis Zarasų rajone, Sartų regioniniame parke, šalia Zalvės ežero, miško apsuptyje.

Apgyvendinimo galimybės Zarasų krašte

Šiame regione galima rasti įvairių apgyvendinimo variantų, pritaikytų skirtingiems poreikiams:

Apgyvendinimo tipas Kambarių skaičius Vietų skaičius
Namelis 2 8
Namelis 4 22
Vasarnamis 2 6
Namelis 6 20
Poilsio namelis 4 8-10

Sodeliškio dvaro sodyba: gyvasis istorijos muziejus

Biržų rajone Neringa ir Dalius Linkevičiai 1994 metais įkūrė ūkį, kuriame augina grūdines kultūras ir įvairius gyvulius. Šeima savo lėšomis 2011 metasi pastatė vadinamąją Sodeliškio dvaro sodybą, kurią pavadino prieš 3-4 šimtmečius kitoje kelio pusėje stovėjusio dvaro vardu. Anot ūkio šeimininkės Neringos, tai - autentiška Aukštaitijos sodyba.

„Tokioje sodyboje prieš 100 metų gyveno ūkininkas vidutiniokas, turėjęs apie 40-50 hektarų žemės. Į ansamblį įeina klojimas, klėtis, kalvė, pirtelė, rūsys, gyvenamasis namas, tvartas ir šulinys. Visi šie pastatai apstatyti senoviniais daiktais, kuriuos mes patys surinkome“, - pasakojo ji.

Ūkininkai taip pat atstatė ir valdo vienintelį Lietuvoje veikiantį malūną. Šiuo metu ūkininkai greta sodybos baigia įrengti technikos muziejų, kuriame bus apie 300 egzempliorių senovinės technikos.

Sodyboje vykdoma „grūdo kelio“ ekskursija, kurioje rodoma, kaip malami miltai, iš jų kepama duona. Taip pat galima paragauti naminio alaus, kuris sodyboje gaminamas pagal senovines tradicijas.

tags: #keturiu #veju #sodyba