Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad žmonių gyvenimo trukmė neilgėja greičiau nei amžius, nuo kurio galima išeiti į pensiją. Iki 2026 m. vis dar vėlinamas senatvės pensijos amžius.
Pasak ministerijos specialistų EK nurodyta 72 m. darbingo amžiaus riba Lietuvai reiškia tik tai, kad iki tokio amžiaus teoriškai turėtų dirbti žmonės 2040 m., kad senėjimo indeksas išliktų dabartinio lygio, t. y., kad pensijų sistemai tenkanti našta dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus nepadidėtų.
Tačiau iš kur vėliau bus paimta daugiau pinigų didesniam pensijų skaičiui, ministerija arba nežino, arba nesako.
Valstybės kontrolė neseniai paskelbė Pensijų sistemos pokyčių vertinimo ataskaitą. Joje aptariamos ir išankstinės senatvės pensijos, skiriamos, jeigu asmeniui iki pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 m.
Nuo 2021 m. pakeitus išėjimo į išankstinę pensiją sąlygas, taikomas mažesnis pensijos mažinimo dydis - 0,32 proc. (buvo 0,4 proc.), ir ji nemažinama ilgamečiams darbuotojams, kurie išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 m. ir pensijos skyrimo metu buvo įgiję ne mažesnį kaip 40 m. stažą, kuris kasmet didinamas 3 mėn. kol pasieks 42 m.
Išankstinės pensijos gavėjų, ypač pradirbusių per 40 metų, skaičius dėl to keliskart išaugo. Taigi senatvės pensijos įgijusiems mažesnį kaip 40 metų stažą, dar labiau sumažėja, žmonės pasmerkiami skurdui.
Norint spręsti šią problemą esą reikėtų ilginti profesinį gyvenimą, kad 65 m. ir vyresnių asmenų skaičiaus ir 20-64 m. amžiaus asmenų skaičiaus santykis (senatvės indeksas) išliktų toks pats. Pasak EK, norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuva turėtų prailginti darbingą amžių - iki 72 metų.
Atsiųstame komentare ministerijos specialistai primena, kad galimybė gauti išankstines pensijas Lietuvoje atsirado 2004 m.
„Lietuvoje pensijų sistemai ateityje teksiančiam demografiniam spaudimui mažinti yra priimta daug priemonių.
„Sodros“ duomenimis, 2022 m. birželio mėn. išankstines senatvės pensijas gavo 7,2 tūkst. gyventojų. Jų vidutinė išankstinė senatvės pensija sudarė 387,3 euro.
Skaičiuojant išankstinės senatvės pensijos dydį taikomas mažinimas po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Išankstinė pensija nemažinama tiems asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 m. ir kurių stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip:
- 2021 m. - 40 metų;
- 2022 m. - 40 metų 3 mėnesiai;
- 2023 m. - 40 metų 6 mėnesiai;
- 2024 m. - 40 metų 9 mėnesiai;
- 2025 m. - 41 metai;
- 2026 m. - 41 metai 3 mėnesiai;
- 2027 m. - 41 metai 6 mėnesiai;
- 2028 m. - 41 metai 9 mėnesiai;
- 2029 m. - 42 metai;
- 2030 m. - 42 metai 3 mėnesiai;
- 2031 m. ir vėliau - 42 metai 6 mėnesiai.
Šių asmenų senatvės pensija apskaičiuojama jos dydžio nemažinant dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.
Lietuvos demografinio nykimo situacija. Kokios galimybės atgimti?
