Meniskų operacijos - vienos dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų pasaulyje! Šios operacijos buvo pradėtos taikyti dar 1885 metais. Gydytojas Thomas Annandale susiuvo menisko plyšimą pacientui, kuris jautė kelio strigimą ir skausmą. Vyriškis po šios operacijos pasijuto geriau ir džiaugėsi, kad kelio skausmas liko praeityje.
Tačiau po kelerių metų tas pats gydytojas sugalvojo, kad meniskai yra visų kelio skausmų šaltinis, todėl neverta jų siūti, o reikia pašalinti pilnai! Nuo tada, apie 80 metų vyravo idėja, kad meniskai neturi jokios funkcijos ir yra beverčiai. Kuo daugiau menisko buvo pašalinama, tuo geriau. Iš pirmo žvilgsnio atrodė normalu - nėra meniskų, nėra ir meniskų plyšimų, nėra ir problemų. Tačiau!
Pradėjus atlikti retrospektyvinius mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad praėjus 10-20 metų po pilno menisko pašalinimo, žmonių kelio sąnarių būklė buvo daug BLOGESNĖ. Kad būtų lengviau įsivaizduoti - 6 kartus dažniau juos kankino osteoartritas (kelio susidevėjimas), jie kur kas dažniau jautė didesnį skausmą ir turėjo suprastėjusią kelio funkciją. Tyrėjai nustatė - MENISKAI PADEDA APSAUGOTI KELIO SĄNARĮ NUO SUSIDEVĖJIMO!
Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Pasikeitė gydymo būdai ir suvokimas apie meniskų plyšimus. Dabar taikoma nemažai skirtingų konservatyvių gydymo būdų, taip pat pasikeitė ir operacijų technikos. Pradėtos naudoti dalinės meniskų pašalinimo ar meniskų siuvimo operacijos. Ne visais atvejais meniskų plyšimai operuojami, dažnai bandoma gydytis konservatyviai.
Meniskai - tai svarbios kelio sąnario struktūros. Populiariai tariant, meniskai dažnai lyginami su automobilio amortizatoriais, sugeriančiais smūgius riedant keliu. Taip ir meniskai sugeria kelio sąnariui tenkančią apkrovą ir saugo kelį nuo greito nusidėvėjimo.
Kelio sąnaryje, tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio krumplių, yra du pusmėnulio formos meniskai sudaryti iš vandens ir I tipo kremzlinio audinio. Vidinis meniskas dengia 60 proc. blauzdikaulio vidinės dalies ir primena U formą, o išorinė kelio dalyje esantis meniskas primena C raidę ir dengia apie 80 proc.
Kraujotaka ir inervacija yra vieni iš svarbiausių faktorių lemiančių gijimą. Deja, net 2/3 menisko neturi kraujotakos ir inervacijos. Todėl ir atsirado meniskų zonų pavadinimai: raudona (yra kraujotaka), raudona-balta (pereinamoji zona) ir balta (nėra kraujotakos).
Jeigu menisko plyšimą pasirenkama gydyti chirurginiu būdu, ar meniską bus galima išsaugoti ir susiųsti, ar reikės pašalinti, priklauso nuo zonos, kurioje jis plyšo. Plyšus meniskui raudonojoje zonoje, jį galima susiųti.
Pagrindinės meniskų funkcijos
Meniskai turi keturias pagrindines funkcijas:
- Sugerti kelio sąnariui tenkančias apkrovas.
- Sukurti sąlygas, leidžiančias tolygiai perskirstyti apkrovas.
- Kartu su raiščiais suteikti stabilumo ir užtikrinti normalią kelio sąnario funkciją.
- Apsaugoti kelio sąnarį nuo hiperekstencijos.
5 požymiai, kad galite turėti menisko plyšimą
Rizikos faktoriai ir simptomai
Kas gi turi didesnę riziką patirti menisko traumą? Šioje vietoje reikėtų atskirti meniskų plyšimus į trauminius ir degeneracinius, kuriuos detaliai aptarsiu vėliau. Dažniausiai žmonės skundžiasi kelio skausmu vidinėje ar išorinėje kelio dalyje, ties sąnario linija, kuris atsirado savaime.
Dažniausiai pasitaiko menisko plyšimai, kurie smarkiai sutrikdo kelio sąnario funkciją. Dažniausiai tokia trauma įvyksta nuo sulenkto kelio staiga pereinant prie ištiesto ir atvirkščiai, pavyzdžiui, atliekant sukamuosius judesius, gilaus įtūpsto metu, atsispiriant ar nepatogiai nusileidus po šuolio.
Manoma, kad atplyšusi menisko dalis įstringa tarp sąnarinių paviršių ir sutrikdo normalų judesį. Dažnai žmonės mini, kad užsiimdami kažkokia veikla, kurios metu reikėjo pritūpti ar pasukti kelį tam tikru kampu pajaučia, kad nebegali ištiesti kojos. Jaučiamas skausmas ir atrodo lyg kažkas kelio sąnaryje užstrigo. Dažniausiai iki pilno ištiesimo trūksta 10-15˚. Neretai praėjus dienai kitai, atsipalaidavus, išgirsta sutraškėjimą. Skausmas dingsta ir koją pavyksta ištiesti be skausmo. O kartais kelis lieka užstrigęs.
Pasak kineziterapeutės, apie galimai įvykusį menisko plyšimą signalizuoja girdimas trakštelėjimas, stiprus aštrus kelio sąnario skausmas, kurį gali lydėti arba ne patinimas. Skausmas jaučiamas lipant laiptais, ypač žemyn, tupint, klūpint. Jei plyšusi menisko dalis įstringa tarp šlaunikaulio gumburų, atsiranda vadinamasis kelio sąnario „blokas“, t. y. nebegalima ištiesti kojos per kelio sąnarį.
Trauminiai ir degeneraciniai meniskų plyšimai
Į meniskų plyšimus galime žiūrėti iš kelių skirtingų perspektyvų. Dauguma žmonių meniskų plyšimus įsivaizduoja kaip ūmų pažeidimą. Pritūpėte giliai ir pajutote stiprų skausmą. Bėgote, staigiai pakeitėte kryptį ir dėl stipraus skausmo suklupote. Šokote į viršų ir blogai nusileidote. Didelė ir nekontroliuojama jėga pažeidė meniską. Taip, ūmios traumos metu kelio sąnaryje dažniausiai yra traumuojami meniskai, raiščiai ar sąnario kremzlė. Atplyšusi menisko dalis užstringa ir sukelia kelio užstrigimą. Jeigu kartu su meniskais plyšta priekinis kryžminis raištis ar pažeidžiama kremzlė, padidėja ankstyvo kelio sąnario susidevėjimo tikimybė.
Degeneraciniai arba lėtiniai meniskų plyšimai, šiuos žodžius naudosiu kaip sinonimus, įvyksta palaipsniui. Atliekant daugybę įvairių judesių atsiranda maži įplyšimai, jų skaičius didėja. Dažnai degeneraciniai meniskų plyšimai būna nebylūs, nesukelia skausmo ar kitų simptomų. Tyrimai rodo, kad besimptomių lėtinių plyšimų yra kas daugiau nei prieš tai buvo manyta. Nemažai žmonių turi degeneracinius pakitimus ir nejaučia jokio skausmo ar apribojimo.
Meniskų plyšimų tipai
Priklausomai nuo situacijos, meniskų plyšimai turi skirtingą tipą, formą ir dydį. Gali būti daliniai arba pilni meniskų plyšimai, stabilūs ir nestabilūs:
- Išilginis (angl. vertical longitudinal) menisko plyšimas - meniskas plyšta išilgai pagal skaidulas. Progresuodamas gali virsti kibiro rankenos (angl. bucket handle) plyšimu. Kibiro rankenos plyšimas vienas iš daugiausiai galinčių sukelti problemų menisko plyšimų.
- Horizontalus (angl. horizontal) plyšimas padalina meniską į viršutinę ir apatinę dalį. Žmogus turėdamas tokį plyšimo tipą gali nejausti jokių simptomų. Pažeidimo vietoje gali formuotis cistos. Progresuodamas plyšimas gali virsti liežuvėlio tipo plyšimu (angl. flap tear). Liežuvėlio tipo plyšimas - vienas iš nestabilaus plyšimo tipų, kuris gali sukelti mechaninius simptomus - kelio strigimą, amplitudės sumažėjimą.
- Vertikalus (angl. vertical) - meniskas plyšta statmenai į menisko skaidulas. Kartais tokio tipo plyšimai didėdami gali tapti papūgos snapo (angl. parrot beak) plyšimu.
- Kompleksinis-degeneracinis (complex) - kelių formų meniskų plyšimai, atsiranda palaipsniui.
Literatūroje galima rasti skirtingus vardus aukščiau paminėtiems pavadinimams.
Diagnostika
Dažnai įtariant menisko plyšimą ir kreipiantis pagalbos yra paskiriamas rentgeno tyrimas, kuris lengvai prieinamas ir pigus. Nors šio tyrimo metu matosi tik kaulai, o meniskų plyšimų pastebėti neįmanoma ir daryti apie juos stiprių išvadų negalima.
Kitas būdas, kuris dažnai nuvertinamas, tačiau lengvai prieinamas, pigus ir jo metu galima tiesiogiai matyti meniskus, aplink juos esančias cistas - tai echoskopija.
O šioje srityje, auksiniu standartu laikomas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris skirtas įvertinti minkštiesiems audiniams. Tai puikus būdas įvertinti ne tik meniskų būklę, bet ir raiščių, kremzlinio audinio bei kitoms kelyje esančioms struktūroms.
Gydymo būdai
Meniskų traumoms gydyti naudojami įvairūs būdai. Neoperacinis gydymo būdas turėtų būti naudojamas gydyti degeneraciniams ir lėtiniams plyšimams, o chirurginis būdas - esant mechaniniams simptomams, ūmių meniskų plyšimo atveju arba kai simptomai nepagerėja pritaikius konservatyvų gydymą.
Neoperacinio gydymo pamatas - kineziterapija, kurią puikiai papildo fizioterapija, vaistai, injekcijos ir kiti panašūs būdai, galintys sumažinti simptomus. Kalbant apie meniskų gydymo būdus, daugiausiai tyrimų atlikta apie kineziterapijos taikymą degeneracinių meniskų plyšimo atveju.
Esant kelio sąnario skausmui rekomenduojama riboti veiklas, kurios sukelia simptomus. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad reikia nustoti judėti. Rekomenduojama išlikti kiek įmanoma aktyvesniam, neiššaukiant papildomų simptomų. Naudojama daug skirtingų pratimų: su savo kūno svoriu, su elastinėmis gumomis, kamuoliais, diržais, treniruokliais. Yra labai daug ir skirtingų pratimų. Tačiau svarbu atsirinkti tuos, kurie būtų pritaikyti pagal Jus ir pagal Jūsų problemą individualiai. Dar vienas svarbus principas - pratimai turi būti atliekami taisyklingai.
Chirurginis gydymas
Naudojamos skirtingos chirurginės technikos gydant meniskų pažeidimus. Meniską galima pašalinti iki stabilaus krašto išsaugant kiek įmanoma daugiau menisko arba susiūti.
Menisko dalinis pašalinimas, dar kitaip menisko rezekcija, naudojama esant nestabiliam menisko plyšimui baltojoje zonoje. Menisko rezekcijos metu gydytojas pašalina tik atplyšusia menisko dalį ir stengiasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau sveiko menisko. Dažnai po operacijos jaučiamas staigus pagerėjimas ir lyginant su susiuvimu, mažėja pakartotinės operacijos tikimybė.
Menisko susiuvimas yra sunkesnė operacija lyginant su rezekcija. Tačiau meniskų plyšimus esančius raudonojoje zonoje galima susiūti. Susiuvimas apsaugo kelio sąnarį nuo kelio degeneracijos ir padeda išlaikyti kelio stabilumą. Yra tikimybė, kad meniskai nesugis ir reikės pakartoti operaciją. Tai priklauso nuo gydytojo įgūdžių, menisko plyšimo tipo, paciento amžiaus, aktyvumo lygio ir reabilitacijos po operacijos.
Po paprastos menisko rezekcijos dažniausiai po kelių savaičių žmogus gali grįžti į darbą, o pilnai turėtų atsistatyti per 4-8 savaites.
Reabilitacija po operacijos
Po vienokios ar kitokios menisko operacijos rekomenduojama kineziterapija, kuri padeda sumažinti skausmą, tinimą, atstatyti pilną judesių amplitudę ir pagerinti kelio funkciją. Po menisko rezekcijos operacijos reabilitacija yra kur kas greitesnė ir lengvesnė. Nereikia nerimauti dėl susiūto menisko. Viską galima pradėti atlikti greičiau ir su mažiau ribojimų. Dažniausiai po operacijos leidžiama judėti ir atlikti pirmuosius kineziterapijos pratimus. Po menisko susiuvimo atsistatymas vyksta lėčiau. Dažniausiai po operacijos galima priminti koją.
Reabilitacijos intensyvumas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos ir dydžio. Dažniausiai, jeigu chirurgas meniską susiūna viena arba keliomis siūlėmis, ribojamas tik kelio lenkimas didesnis nei 90˚ maždaug 6 savaičių laikotarpiu. O jeigu operacija yra sudėtingesnė, meniskui susiūti prireikia daugiau siūlių, griežčiau ribojamas kelio lenkimas ir didinamas palaipsniui pagal nurodytas operavusio gydytojo rekomendacijas.
Pirmasis reabilitacijos tikslas atstatyti tiesimo amplitudę, o tik ją atstačius skirti daugiau dėmesio lenkimui. Atsiradus pakankamai judesių amplitudei didesnis dėmesys skiriamas jėgai. Pratimai pradedami atlikti uždaroje kinetinėje grandinėje (pritūpimai, įtūpstai, dubens kėlimas ir kt.) ir palaipsniui pereinant prie atviros kinetinės grandinės pratimų (blauzdų tiesimo, lenkimo ir kt.). Atsistačius operuotos kojos jėgai, pradedami atlikti pratimai gerinantys pusiausvyrą ir propriocepciją.
CPM (pasyvaus lankstymo įrenginio) naudojimas pradedamas jau iš karto po menisko susiuvimo operacijos, jis padeda išvengti kelio sąnario sustingimo ir padeda išvengti kitų su operacija susijusių komplikacijų.
Susiūti meniskai sugyja maždaug per 6-12 savaičių. Atstačius kelio judesių amplitudę (maždaug per 2-4 savaites), jei sąnarys netinsta, pradedama atstatinėti raumenų jėga ir maždaug po 3-5 mėnesių įvertinama kelio sąnario būklė ir sprendžiama apie tolimesnį grįžimą į įprastą sportinę veiklą.
Svarbu atsiminti
Plyšus meniskui labai svarbu atsirinkti tinkamą gydymo būdą. Svarbu atsižvelgti į ligos istoriją, atlikti fizinį ištyrimą bei radiologinius tyrimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad neoperacinis gydymas duoda puikius rezultatus esant degeneraciniams ar lėtiniams meniskų plyšimams. Dalinė meniskų rezekcija atliekama esant nestabiliam menisko plyšimui baltojoje zonoje bei kankinant mechaniniams simptomams. Menisko susiuvimo operacija atliekama raudonojoje zonoje ir rodo puikius ilgalaikius rezultatus. Po operacijos svarbu nepamiršti, kad esate TIK PUSIAUKELĖJE.
Taip pat, pajutus vieną iš šių simptomų rekomenduojama registruotis gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai (su šeimos gydytojo siuntimu). Specialistas atliks apžiūrą, įvertins kelio sąnario funkcijas, skausmingumo taškus, paskirs rentgeno tyrimus. Kilus įtarimui, kad gali būti plyšęs meniskas, pacientas siunčiamas magnetinio rezonanso tyrimui (MRT).
Didžiosiose Lietuvos ligoninėse artroskopinių kelio operacijų pacientai priversti laukti iki dviejų metų, rajoninėse ligoninėse paslaugos laukimo laikas - tik dvi savaites ar trumpiau.
Atrodo, netrukus istorijon nueis ir vienas iš labiausiai įprastų sužaloto menisko gydymo būdų - menisko šalinimas. Jų pasekmė - kelio artrozė (susidėvėjimas, kremzlių sunykimas). Todėl sužalotą meniską reikia atnaujinti, susiūti, o ne pašalinti. Žinoma, ne kiekvieną sužalotą meniską galima rekonstruoti. Ypač tai sudėtinga, jei trauma jau gana sena ir sužalotas meniskas apnykęs, susidėvėjęs.