Lietuvos prezidento rinkimai visada kelia didelį susidomėjimą, o klausimas, kiek kandidatų pateks į antrąjį turą, yra vienas svarbiausių. Remiantis Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymu, į antrąjį prezidento rinkimų turą patenka du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų pirmajame ture.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vyko pastarieji prezidento rinkimai, kokie buvo kandidatų rezultatai ir kokios politologų įžvalgos apie galimus scenarijus.
2024 m. Prezidento rinkimų rezultatai
2024 m. Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvavo aštuoni kandidatai. Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, kurie ir pateko į antrąjį turą.
Suskaičiavus visų apylinkių rezultatus paaiškėjo, kad už G.Nausėdą balsus atidavė 74,43 proc. rinkėjų, o už I.Šimonytę balsavo 24,06 proc. rinkėjų.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimus antrajame ture G. Nausėda laimėjo ryškius skirtumu - sulaukė apie 75 proc. Jo varžovė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kelta premjerė Ingrida Šimonytė gavo beveik 24 proc.
Šalčininkų rajone absoliuti dauguma - 90 proc. Antrajame ture nuo šio rajono rinkėjų nedaug atsiliko Kalvarijos savivaldybės gyventojai - už dabartinį prezidentą ten balsavo 89 proc. Bene daugiausia - 98 proc. - rinkėjų paramos G. Nemažoje dalyje apylinkių įvairiuose regionuose jį palaikė per 90 proc. Pirminiais VRK duomenimis, už dabartinį šalies vadovą antrajame ture balsavo beveik 75 proc.
Lietuvos prezidentu antrai kadencijai išrinktas Gitanas Nausėda, antrajame ture įveikęs premjerę Ingridą Šimonytę.
15min, remdamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikiamais duomenimis, skelbia, kaip balsavo visos 60 savivaldybių.
Rinkimų rezultatai pirmajame ture:
- Gitanas Nausėda - 44,54 proc.
- Ingrida Šimonytė - 19,94 proc.
- Ignas Vėgėlė - 12,47 proc.
- Remigijus Žemaitaitis - 9,35 proc.
- Eduardas Vaitkus - 7,38 proc.
- Dainius Žalimas - 3,57 proc.
- Andrius Mazuronis - 1,39 proc.
- Giedrimas Jeglinskas - 1,36 proc.
Pirmadienį, 6 val. ryto, suskaičiavus rezultatus iš visų 1895 apylinkių, paaiškėjo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 44,54 proc. ir 19,94 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs I. Vėgėlė, laikytas vienu iš labiausiai galimų G. Nausėdos varžovų antrajame prezidento rinkimų ture. Jam atiteko 12,47 proc. rinkėjų balsų. Tad šiemet pasikartojo praėjusių 2019 metų prezidento rinkimų scenarijus, kai į antrąjį rinkimų turą irgi iškopė G. Nausėda ir I. Šimonytė. Tiesa, tuo metu pirmojo turo rinkimų rezultatai I. Šimonytei buvo šiek tiek palankesni nei G. Nausėdai.
Rinkėjų aktyvumas:
- 2024 m. prezidento rinkimų pirmame ture dalyvavo 56,45 proc. rinkėjų.
- 2019 m. prezidento rinkimų pirmame ture dalyvavo 57,37 proc. rinkėjų.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Tai - didžiausias rinkėjų aktyvumas per Prezidento rinkimus per daugiau negu du dešimtmečius.
Gana aktyvūs rinkėjai buvo ir 2019 metų pirmojo turo metu, kuomet balsavo 57,37 proc.
Tais metais, kaip ir šiemet, daugiausia balsų surinko ir į antrąjį turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 30,94 ir 31,31 proc. balsų, o trečias liko Saulius Skvernelis, gavęs 19,58 proc. balsų.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, G.Nausėda surinko apie 75 proc.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G.Nausėda surinko 75,55 proc.
Apibendrinant, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patenka du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų pirmajame ture. 2024 m. šie kandidatai buvo Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Rinkimų rezultatai parodė didelį rinkėjų aktyvumą ir aiškų lyderį.
Politologų įžvalgos
Pasak politologų, egzistuoja kelios tokio didžiulio rinkėjų aktyvumo priežastys.
„Manau, yra šioks toks kartų efektas. Nors jaunimas vis tiek pasyviausiai (iš visų amžiaus grupių rinkėjų) balsuoja, bet jauni žmonės per rinkimus dabar linkę aktyviau balsuoti rinkimuose nei prieš trisdešimt metų“, - portalui Delfi sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Taip pat politologas mano, kad į rinkimus žmones galėjo pritraukti ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. Šią galimą rinkėjų aktyvumo priežastį nurodė ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas.
Dar viena galima priežastis, anot M. Jastramskio, kad dėl pandemijos Lietuvoje jau kurį laiką nebuvo tokių rinkimų, - rinkimai į Seimą vyko karantino sąlygomis. Savivaldos rinkimai yra lokalūs.
„Juo labiau prezidento rinkimai įdomūs tuo, kad renkame valstybės vadovą ir balsuojame už asmenį“, - pastebėjo M. Jastramskis.
I. Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kad rinkėjus galėjo paskatinti ir tai, jog kampanijai einant į pabaigą išryškėjo vertybiniai skirtumai, tarp kandidatų įvyko poliarizacija.
„Iki debatų kalbėjome, kad kampanija buvo gana nuobodi, o dabar matyti, kad yra iš ko rinktis“, - sakė I. Kalpokas.
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė specialioje Delfi rinkimams skirtoje laidoje „Prezidento rinkimai 2024“ sakė, kad jai kilo klausimas, kas taip sugebėjo savo rinkėjus mobilizuoti.
Politologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiek tiek keičiasi mūsų rinkėjų struktūra.
„Rinkėjų skaičius, palyginti su 2019-2020 m., gerokai sumažėjęs - apie 80 tūkst. su viršumi rinkėjų dabar yra mažiau. Tai reiškia, kad šiek tiek pasikeitusi struktūra“, - kalbėjo politologė.
Ji svarstė, kad net ir oras galėjo padėti, jis buvo idealus dalyvauti rinkimuose, nes „piknikui per šalta, bet lietus dar nelyja“.
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė teigia, kad pirmajame prezidento rinkimų ture netrūko staigmenų. Vieną jų - kandidato Remigijaus Žemaitaičio surinkti balsai.
„Neįvertinome to, kad Igno Vėgėlės balsus pasiims R. Žemaitaitis. Tam elektoratui, į kurį taikėsi I. Vėgėlė, artimesnis galėjo būti R. Žemaitaitis su savo retorika ir komunikacija. Ir netgi jo pripažinimas kaip sulaužiusio priesaiką ir šiurkščiai pažeidusio Konstituciją nedarė jokios įtakos. Ir panašu, kad I.
Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė išskyrė tris priežastis, kodėl prezidento rinkimų pirmame ture rinkėjai balsavo aktyviausiai nuo 1997-ųjų.
„Lyg ir tikimybė didžiausia, ir pagal apklausas atrodo, kad dabartinis prezidentas bus perrinktas ir laimės. Vis dėlto, tikimybė yra tokia, kad išrinks ne pirmajame ture. Konkurencijos visgi jam yra.
| Kandidatas | Surinkti balsai (proc.) |
|---|---|
| Gitanas Nausėda | 44,54 |
| Ingrida Šimonytė | 19,94 |
| Ignas Vėgėlė | 12,47 |
Informacija apie 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimus ir referendumą
I. Šimonytės komentarai
I. Šimonytė sako patekusi į antrą turą.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape ir jis, manau, kad yra pasiektas“, - žurnalistams Vilniuje sakė I. Žurnalistų paklausta apie E. Vaitkaus rezultatą, I.
„Dėl R. Žemaitaičio: jis visada manė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo yra gera jo reklama.
G. Nausėdos komentarai
G. Nausėda sako esantis pasiruošęs antrajam turui, kuriame susirungs su I.
„Žmonės įvertins mano 5 metų darbus, įvertins jos 4 metų darbus“, - žurnalistams rinkimų štabe sakė šalies vadovas, pridurdamas, kad, kitaip nei I.
G. Nausėda skelbia laimėjęs pirmąjį turą, mano, kad antrajame kovos su I. Šimonyte.
G. Nausėda sako neabejojantis, kad surinks daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą, o antrajame, jeigu tokio prireiks, tikisi kovos su premjere I.
„Aš ne politologas, noriu palikti šį procesą komentuoti politologams. Svarbu, kad turbūt šiandien nebekyla abejonių, kad pirmąjį ratą aš laimiu, pažiūrėsime, kaip ten su tuo antruoju turu, bus, nebus. Man tai neturi didelės reikšmės, esu pasirengęs dalyvauti toliau ir eiti iki galo“, - žurnalistams sekmadienį sakė G. Antra rikiuojasi I.
„Manau, kad taip ir išliks. Didžiųjų miestų rinkėjai labiau atiduos savo balsus už konservatorių kandidatę“, - teigė G.
Kiti kandidatai
I. Vėgėlė kol kas nepripažįsta pralaimėjimo rinkimuose. I.
„Viskas aišku jau šiandien - mes turėsime rezultatą tokį, koks visiems yra akivaizdus. Dėl to tai yra status quo išlaikymas. Mano buvimas antrame ture būtų sudrebinęs sistemą, nepaisant to, ar laimėčiau, ar ne“, - LRT televizijai sakė I.
R. Žemaitaičio teigimu, antrame ture jis balsuos prieš I. Anot jo, jeigu I.