Nuosavas būstas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų ir stabilumo garantas. Tačiau ekonominė realybė, augančios nekilnojamojo turto kainos ir nepakankamos pajamos daliai visuomenės šią svajonę paverčia sunkiai pasiekiama. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir savivaldybių teikiama parama - socialinis būstas. Tai nėra tik stogas virš galvos; tai galimybė mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms gyventi oriai, užsitikrinti bazinį saugumą ir integruotis į visuomenę.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime socialinio būsto sampratą Lietuvoje, jo teikimo sąlygas, iššūkius ir ateities perspektyvas.
Kas yra socialinis būstas?
Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi (per mažas plotas, avarinės būklės ir pan.), ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų. Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.
Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybių turimi butai ir namai. Šie būstai gali būti tiek naujos statybos, tiek senesni, renovuoti ar pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad socialinis būstas nuomojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, o nuomos sutartis paprastai sudaroma neterminuotai, kol nuomininkas atitinka nustatytus reikalavimus.
Be tiesioginės socialinio būsto nuomos, egzistuoja ir kitos paramos formos, pavyzdžiui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tai alternatyva tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto arba kuriems ši paramos forma yra tinkamesnė. Kompensacija leidžia asmenims ar šeimoms nuomotis būstą rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos išlaidų.
Per pandemiją, kai gyvenimai užsisklendė tarp keturių sienų, pajautėme, kad būstai, kuriuose sėdime, turi būti erdvesni ir geresnės kokybės. Vėliau, prasidėjus karui Ukrainoje, išaugusios šildymo ir elektros sąskaitos leido pajusti tikrąją stringančio renovacijos proceso kainą. Nors, anot naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo, Lietuvos gyventojų išlaidos būsto reikmėms yra santykinai mažos, didelė jų dalis gyvena itin prastos kokybės būstuose. Idant Lietuvos būsto rinka taptų sveikesnė, EBPO siūlymu, reikia aktyvesnės būsto politikos, kuri daugiau pinigų ir teisių perleistų savivaldybėms.
Kuo skiriasi socialinis ir savivaldybės būstas?
Dabartinės būsto paramos formos yra aiškiai apibrėžtos įstatyme. Pirmiausia tai - subsidijos būstui įsigyti, taip pat išperkamoji nuoma, kuri gali būti kompensuojama iš valstybės biudžeto. Antra - parama būstui išsinuomoti. Įstatymas taip pat kalba apie atskirus - socialinio ir savivaldybės būsto - tipus. Visuomenę dažnai girdime vartojant municipalinio būsto sąvoką. Jeigu verstume tiesiogiai, tai savivaldybės būstas būtų jo atitikmuo.
Socialinis būstas yra teikiamas asmenims, kurie turi ribotas pajamas ir neturi kito, bent minimalius kokybės reikalavimus atitinkančio, būsto. O savivaldybės būstą kaip formą turime paveldėtą iš 90-ųjų metų, kai vyko būsto privatizacija. Tuomet būstas, kuris nebuvo privatizuotas pagal tuo metu galiojančius įstatymus, buvo suteiktas gyventojams nuomos pagrindais.
Šiandien Vilniuje socialinio būsto fondas yra auginamas, o savivaldybės būsto fondą siekiame šiek tiek mažinti. Tai leidžia ir įstatymas - jis numato galimybę savivaldybės būsto gyventojams pirkti juos už rinkos kainą. Kalbant apie municipalinį būstą, tokios sąvokos įstatyme dabar nėra.
Tačiau, orientuojantis į ateitį, turime įvairių lūkesčių. Akivaizdu, kad tokio fondo atsiradimas būtų dar viena būsto paramos forma vilniečiams. Galbūt tai būtų būstas tokių profesijų atstovams kaip medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, gaisrininkai, policininkai ir panašiai.
Kam priklauso teisė į socialinį būstą?
Teisę į socialinį būstą ar jo nuomos mokesčio dalies kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Norint pretenduoti į šią paramą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje.
- Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
- Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių. Šios ribos periodiškai peržiūrimos ir gali skirtis priklausomai nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos (pvz., didmiesčiuose ribos gali būti šiek tiek aukštesnės).
Svarbu pažymėti, kad sudarant laukiančiųjų eiles, prioritetas teikiamas tam tikroms asmenų grupėms. Įstatymas numato kelis sąrašus, pagal kuriuos skirstomi pareiškėjai:
- Jaunų šeimų sąrašas: Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų amžiaus.
- Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašas.
- Neįgaliųjų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, sąrašas: Asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo, taip pat šeimos, auginančios neįgalius vaikus ar kuriose yra neįgalių šeimos narių.
- Našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų sąrašas: Asmenys iki 36 metų amžiaus, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) iki pilnametystės.
- Bendrasis sąrašas: Visi kiti asmenys ir šeimos, atitinkantys bendruosius kriterijus.
- Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas: Tie, kurie jau gyvena socialiniame būste, bet jis tapo per mažas pasikeitus šeimos sudėčiai arba yra netinkamos būklės.
Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.
Kaip kreiptis dėl socialinio būsto?
Procesas norint gauti socialinį būstą ar jo nuomos kompensaciją prasideda nuo prašymo pateikimo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Paprastai prašymai priimami savivaldybės Socialinės paramos skyriuje arba per elektroninę sistemą www.spis.lt.
Kartu su prašymu reikia pateikti ir tam tikrus dokumentus, patvirtinančius asmens ar šeimos teisę į paramą. Dažniausiai reikalingi dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (visų pilnamečių šeimos narių).
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimai.
- Santuokos, ištuokos ar mirties liudijimai (jei taikoma).
- Neįgalumą ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Našlaičio ar be tėvų globos likusio asmens statusą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (už kalendorinius metus).
- Pažymos apie gautas pajamas (jei savivaldybė neturi galimybės gauti duomenų iš valstybės registrų).
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės reikalavimų.
Pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus, savivaldybės specialistai įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl asmens ar šeimos įrašymo į atitinkamą sąrašą laukti socialinio būsto. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu. Svarbu kasmet iki nustatytos datos (paprastai gegužės 15 d.) pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kad būtų patikslinta, ar asmuo vis dar atitinka reikalavimus paramai gauti. Nepateikus deklaracijų laiku, asmuo gali būti išbrauktas iš eilės.
Socialinio būsto realybė Lietuvoje: iššūkiai ir problemos
Nors socialinio būsto sistema yra gyvybiškai svarbi pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, ji susiduria su nemažai iššūkių:
- Ilgos laukimo eilės: Tai bene didžiausia problema. Daugelyje savivaldybių, ypač didmiesčiuose, socialinio būsto paklausa gerokai viršija pasiūlą. Žmonėms tenka laukti eilėje ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius.
- Nepakankamas finansavimas ir fondų plėtra: Savivaldybėms trūksta lėšų tiek naujų socialinių būstų statybai, tiek esamų remontui ir priežiūrai. Dėl to socialinio būsto fondas plečiasi lėtai, o dalis turimų būstų yra prastos būklės.
- Būsto kokybė ir priežiūra: Nemaža dalis socialinio būsto fondo yra senuose, nerenovuotuose pastatuose, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Gyventojai kartais skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, pelėsiu, netvarkingomis komunikacijomis.
- Regioniniai skirtumai: Situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Vienur socialinio būsto pasiūla didesnė, kitur - minimali. Tai lemia nevienodas galimybes gauti paramą priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
- Biurokratija: Kartais paramos gavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, reikalaujantis daug dokumentų ir laiko.
- Stigmatizacija: Deja, kartais socialiniame būste gyvenantys asmenys susiduria su neigiama visuomenės nuostata ar tam tikra socialine atskirtimi.
Teisė į būstą: tarp rinkos logikos ir žmogaus teisių
Pavyzdžiui, Panevėžio rajone socialinio būsto eilėje laukia 116 žmonių, o sulaukti apsigyvenimo vietos gali tekti laukti iki penkerių metų. Ilgiausia eilė - 13 metų.
Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai - daugiau nei 13 metų. Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų - Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams. Trumpiausiai eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai - jiems tenka laukti apie dvejus metus.
Aiškią didėjimo tendenciją matome būsto nuomos mokesčio kompensacijų teikime. Paslauga populiarėja, nes kompensacija gali naudotis ir asmenys, kurie atitinka šiek tiek aukštesnę pajamų ribą, negu yra nustatyta socialiniam būstui. Štai 2023 metais jau turėjome 6 tūkst. šios paslaugos gavėjų, o per metus paslaugos gavėjų skaičius išaugo beveik tris kartus. Taip pat nuomojame socialinius būstus. 2022 m. turėjome 1606 asmenis, įrašytus į socialinio būsto eilę, o per 2023 m. mums pavyko išnuomoti tik 145 socialinius būstus - ir tai yra vienas didžiausių skaičių per praėjusius trejus metus. Tikėtina, kad daugelis socialinio būsto laukiančių asmenų naudojasi kita paramos forma.
Vienas pagrindinių nuomos kompensacijos pliusų - patogumas. Jūs galite pasirinkti būstą pagal savo poreikius ir galimybes. Vieta, aukštas, gydymo, mokymosi įstaigos ir kiti dalykai - labai svarbu, kad žmogus gali rinktis pagal poreikius. Kitas džiuginantis dalykas - išaugęs oficialių nuomos sutarčių skaičius. Manau, išviešintos sutartys tikrai daro mūsų nuomos rinką skaidresnę. Kitas paslaugos privalumas yra jos greitis: procesas priklauso daugiau ne nuo savivaldybės, o nuo žmogaus.
Kalbant apie integraciją, nuomos kompensacijomis aš tikiu labiau, negu socialiniu būstu. Turime ir tyrimų ir kitų įrodymų, kad visuomenėje vis dar egzistuoja rimta stigma, socialinio būsto nuomininkams klijuojamos įvairios etiketės.
Tyrėjai sutaria, kad būsto pasiūlos didinimas yra kertinė priemonė sprendžiant būsto įperkamumo klausimą. Prisidėdami prie būsto įperkamumo vykdome labai aiškiai savivaldybės pavestas funkcijas. Aišku, svarstome ir kitas alternatyvas, kaip, pavyzdžiui, PPP (viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, public-private partnerships), t. y., bandome prikalbinti NT vystytojus bendradarbiauti su mumis gerinant būsto įperkamumą. Vis dėlto, šiandien susiduriame su tam tikru vystytojų nenoru.
Ar manote, kad socialinio ir savivaldybės būsto Vilniuje yra per mažai? Kokio dydžio būsto fondą valdo VMB? Kalbant statistiškai, atsakymas labai paprastas. Šiandien Vilniaus mieste turime apie 1300 socialinių ir 1900 savivaldybės būstų.
Gyventojams jį paliekant (pvz., gyventojas išsikėlė, mirė ar pan.), kasmet atsilaisvina šiek tiek socialinių būstų, bet vis tiek gerokai mažiau nei yra vilniečių, laukiančių socialinio būsto eilėje. Šiuo metu turime 447 šeimas, kurios būsto laukia per ilgai, tad galima sakyti, kad mums trūksta apie 450 būstų.
Socialinio Būsto Nuomos Mokesčiai
Nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai. Kai tarybos sprendimu perskaičiavus nuomos mokestį jis priartėjo prie rinkos kainos, nuomininkai pasiėmė paskolas ir išsipirko tuos savivaldybės butus. Taip jie išsprendė savo problemą, mokėdami bankui tapo būsto savininkais.
Noriu pabrėžti - socialinio būsto išsipirkti negalima, tai įmanoma tik nuomojant savivaldybės būstą“, - paaiškino P. „Kai sumažėja žmogaus pajamos ar jis gyvena vienas, yra priešpensinio amžiaus, nuomininkas gali kreiptis į savivaldybę ir jam gali būti paskirtas socialinis arba laikinas būstas.
Socialinio būsto ploto normatyvai
Vadovaujantis įstatymais, socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai:
- būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams;
- socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų;
- išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m;
- socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Skolos Už Socialinį Būstą
Už komunalines paslaugas nesusimokančių socialiniame būste gyvenančių asmenų skolos gula ir ant Vilniuje mokesčius mokančių gyventojų pečių. Vilniaus miesto savivaldybė įtraukiama į teisminius ginčus bei po jų verčiama susimokėti už gyventojams patikėtų būstų skolas.
„Teisės aktai ir Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad mokėti privalo turto savininkas. Anot pašnekovo, savivaldybė sumokėjusi skolas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir gali išsireikalauti iš skolininko tuos pinigus, taip pat savivaldybė turi galimybių nuomininkus, nemokančius mokesčių, iškeldinti. „Vilniaus energija“ dėl susidariusių skolų kreipdavosi į teismą, jį laimėdavo ir mes būdavome priversti ne tik sumokėti skolas, bet ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Vien pernai tokių bylų turėjome apie 1200-1500, kiekvieno buto skola siekdavo po 2000-4000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos per metus siekdavo dar apie 600 tūkst. Lt.
Pasak jo, už atsiskaitymą atsakingas vartotojas, tačiau, jei nėra pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad už paslaugos suteikimą atsakingas patalpų savininkas. „Taigi, jei socialinio būsto nuomininkas nesudaro rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikoma, kad sutartis sudaryta su savininku - Vilniaus miesto savivaldybe, ir jai tenka prievolė sumokėti už bute sunaudotą elektros energiją. Atitinkamai vėliau ji turi teisę šių sumų reikalauti iš savo nuomininkų“, - aiškino E. „Kai skola siekia tūkstančius eurų, o gyventojai prioritetą teikia ne pirmos būtinybės išlaidoms, kitos išeities, kaip iškeldinti, nėra. Mes, kaip įstaiga, jokių įgaliojimų keisti didesnį savivaldybės butą į mažesnį neturime. Jei žmogui nuomos mokestis yra pernelyg didelis, jis prašo mažesnio, prašymą svarsto savininkas, tai yra savivaldybė“, - paaiškino P.
Išperkamoji Būsto Nuoma: Alternatyvus Būdas Įsigyti Būstą
Pastaruoju metu išperkamoji nuoma tapo itin aktualiu ir patraukliu būdu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos bankas pažymi, kad Lietuvoje išperkamosios būsto nuomos (angl. rent to buy) paslauga pradėta teikti nuo 2015 m. ir jos pasiūlos asortimentas nuosekliai plečiasi. Išperkamoji būsto nuoma - tai modelis, kai žmogus iš pradžių nuomojasi būstą tam tikrą laikotarpį (paprastai 36 mėnesius), o sumokėtos įmokos vėliau įskaičiuojamos į pradinį įnašą.
Rent2buy modelis yra ypač patrauklus dėl savo lankstumo.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Įprastos Būsto Nuomos ir Išperkamosios Nuomos
Pagrindiniai skirtumai tarp įprastos būsto nuomos ir išperkamosios nuomos, žinomos kaip „Rent 2 buy” arba „išsinuomok ir pirk”, slypi ne tik finansiniuose aspektuose, bet ir sutarties sąlygose bei galutiniame rezultate.
Įprastoje būsto nuomoje nuomininkas moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris užtikrina tik nuomos teisę ir gyvenamosios vietos naudojimą. Tai suteikia nuomininkui laikiną teisę gyventi nuomuojamame būste be ilgalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, išperkamoji būsto nuoma pasižymi tuo, kad dalis mėnesinio mokėjimo eina į nuosavybės kaupimą - tai reiškia, kad nuomininkas gali įsigyti būstą po tam tikro laikotarpio, kai susikaupia pakankamai nuosavybės kapitalo arba pradinio įnašo.
Finansiniu požiūriu, įprasta nuoma yra paprastas mokėjimas už būsto naudojimą, be galimybės ateityje tapti savininku. Nuomos mokestis keliauja tiesiogiai būsto savininkui ar nuomotojui. Sutarties sąlygos taip pat skiriasi. Įprastoje būsto nuomoje sutartis gali būti sudaroma trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu, dažnai su galimybe ją pratęsti. Išperkamojoje nuomoje yra numatytas konkretus laikotarpis, per kurį nuomininkas gali nuspręsti arba įsigyti būstą, arba nutraukti nuomos sutartį.
Galutiniame rezultate, išperkamoji būsto nuoma teikia nuomininkui perspektyvą tapti nekilnojamojo turto savininku, kurio dažnai siekia žmonės, kuriems sunku įgyti nuosavybę tradiciniais būdais. Tai unikali galimybė derinti nuomą ir būsto įsigijimą, suteikianti lanksčius sprendimus tiems, kurie svajoja apie savo būsto turėjimą, tačiau neturi pradiniam įnašui.
Išperkamosios Nuomos Esminiai Aspektai
Pagrindinis skirtumas tarp būsto išperkamosios nuomos ir banko paskolos yra pradinis įnašas ir įsipareigojimai. Jei planuojate iš karto pirkti būstą su paskola, pradinis įnašas paprastai siekia bent 15-20 proc. turto kainos. Naudojantis išperkamosios būsto nuomos modeliu, per 36 mėnesius galima kaupti pradinį įnašą, o per tą laiką jau galima būste įsikurti ir gyventi.
Nuomos laikotarpiu sumokėtų įmokų sumos dalis bus lygi pradiniam įnašui, o likusią sumą galima dengti banko paskola. Jeigu jau turite pakankamai santaupų ir galite sumokėti pradinį įnašą, banko paskola yra racionalus pasirinkimas. Ji leidžia iš karto tapti būsto savininku, o mėnesinės įmokos dažnai būna net mažesnės nei būsto nuomos kaina. Taip pat galima derėtis dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, ilgesnio grąžinimo laikotarpio ar patrauklių fiksuotų palūkanų.
Tiek būsto išperkamoji nuoma, tiek banko paskola yra geri sprendimai, priklausomai nuo individualių finansinių galimybių. Jei neturite pradinio įnašo ir norite pamažu kaupti lėšas, butai su išperkamąja nuoma suteikia galimybę įsigyti būstą be didelio finansinio krūvio iš karto. Tačiau jei turite santaupų ir norite iš karto tapti būsto savininku, paskola iš banko gali būti geresnis sprendimas.
Galimos Rizikos ir Įspėjimai
„Būsto paskola gali būti nesuteikta dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos (Atsakingojo skolinimo nuostatų, kredito įstaigų reguliavimo) ar dėl pasikeitimų vidinių bankų skolinimo taisyklių.
Prieš sudarant sutartį dėl išperkamosios nuomos paslaugos, kliento kreditingumas banke vertinamas tik preliminariai. Pasibaigus nuomos sutarčiai, kredito davėjas gali skolininko finansinę padėtį vertinti griežčiau, todėl galimai reikalautų didesnės pradinio įnašo sumos ar griežčiau vertintų maksimalią pajamų dalį, skiriamą įsipareigojimams vykdyti.
Kliento mokumas, paskolos mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykis bei reikiama minimali pradinio įnašo suma yra preliminariai įvertinami remiantis nuomos sutarties sudarymo metu taikomu reguliavimu ir atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, tačiau kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos priimtų tik pasibaigus nuomos laikotarpiui.
Tad nuomos laikotarpiu taikomos finansavimo sąlygos gali gerokai pasikeisti ir būstą įsigyti klientui gali tapti nebeįmanoma“, - informuoja ekspertai.
Taip pat išperkamosios nuomos paslaugos sutartyje gali būti numatyta ir papildomų sąlygų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Pavyzdžiui, ar paslaugos teikėjas nepasilieka teisės pasibaigus nuomos sutarčiai nuspręsti neparduoti būsto.
Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Tokiu atveju klientas patirtų nuostolių dėl būsto įrengimo kaštų ir vidutiniškai apie 100 eurų didesnių nuomos įmokų nei rinkos kaina.
Svarbu atkreipti dėmesį į projekto problemas ir išsiaiškinti apie visą projektą. Atidžiai išnagrinėkite sutartį, mat ten galima rasti ir tokių punktų, kad du kartus kaimynams iškvietus policiją dėl triukšmo, išperkamosios nuomos sutartis gali vienašališku sprendimu būti nutraukta.
Rekomendacijos: Pasitikrinkite, ar bankas duoda paskolą, nes turite pristatyti garantinį laišką, kad jei būtumėte sukaupę 15 proc.