Nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydymo įstaigas arba praleidžia darbo dienas, tačiau dar dažniau bandome šią problemą spręsti patys, namų sąlygomis. Nors lengvas diskomfortas dažnai praeina savaime, neteisingi veiksmai pirmosiomis dienomis gali ne tik pailginti gijimo procesą, bet ir paversti ūmų skausmą lėtine problema.
Šiame straipsnyje aptarsime kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkciją, jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus, taip pat atsakysime į klausimą, kiek laiko trunka nugaros užsirakinimas ir ką daryti, kad palengvinti skausmą.
Kryžkaulinio Klubakaulio Sąnario (KKS) Disfunkcija
Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija yra būklė, atsirandanti dėl vieno arba abiejų KKS sąnarių judėjimo sutrikimo. Paprastai kryžkaulio sąnariai turi labai mažą judesių amplitudę, užtikrinančią stabilumą, pavyzdžiui, ėjimo metu. KKS hipermobilumas apibūdina per didelę judesio amplitudę, dėl kurios gali atsirasti apatinės nugaros dalies ir klubo sąnario nestabilumas bei skausmas, kuris gali būti lokalus arba plisti į apatinę galūnę. Dirglus KKS gali sukelti uždegimą, vadinamą sakroilitu. Du įdubimai žmogaus apatinėje nugaros dalyje yra tiesiai virš kryžkaulio - klubakaulio sąnarių.
Sakroilitas gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, kuris gali būti jaučiamas abiejose nugaros pusėse, per sėdmenis, klubus, šlaunis ir užpakalines kojų dalis - panašus į išvaržos sukeliamą skausmą. Dažniausiai skausmas neplinta žemiau kelio, taip galima atskirti ar tai KKS sąnario problema ar tarpslankstelinio disko išvaržos. KKS skausmas gali būti nedidelio intensyvumo arba labai intensyvus bei ūmus, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: trauma ar ilgaikė statinė padėtis.
Skausmas gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikrose padėtyse ar dėl tam tikros veiklos. Gyjimas gali užtrukti nuo 1 savaitės iki 3-4 mėnesiu.
KKS disfunkcijos priežastys:
- Nėštumas: ruošiantis gimdymui, raiščiai tempiasi, kad dubuo galėtų išsiplėsti.
- Degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artritas, gali sukelti KKS funkcijos pablogėjimą.
- Kaip ir kituose kūno sąnariuose, kryžkauliniuose klubakaulų sąnariuose yra kremzlės ir skystis, kad būtų lengviau judėti.
- Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, sukelianti uždegimą tarp slankstelių ir facetinių sąnarių bei tarp stuburo ir dubens.
- Kryžkauliniai klubakaulių sąnariai gali patirti papildomą apkrovą tais atvejais, jei buvo atliktas apatinės stuburo dalies operacija.
Klubo sąnario endoprotezavimas
KKS disfunkcijos gydymas:
- Sumažinti uždegimą priešuždeginimiais vaistais, poilsiu, elektrostimuliacija.
- Pagerinti KKS funkciją ir juosmens - dubens stabilumą bei juos supančių raumenų jėgą, kad kryžkaulis taip pat būtų stabilus ir pakankamai mobilus.
Pratimai yra labai svarbi programos dalis gydant KKS skausmą, o juosmens/dubens stabilumo palaikymas bei atkūrimas yra labai veiksmingas. Tai labai svarbu vaikščiojant, bėgiojant bei atliekant kitus įvairius funkcinius judesius, kuriuose dalyvauja rankos bei kojos, nes esant tinkamam juosmens/dubens stabilumui liemuo taip pat išlieka stabilus bei funkcionalus. Vienas iš juosmens/dubens stabilizavimo pratimų - „Lenta“, dar kitaip vadinama „Planku“.
Liemuo yra tarsi dėžutės struktūros, kurią sudaro priekiniai ir šoniniai pilvo raumenys, nugaros ir sėdmenų raumenys, diafragma yra “dėžutės” viršus, o dubens dugno bei klubų sąnarius stabilizuojantys raumenys yra “dėžutės” apačia.
Pilvo raumenys:
- Skersaruožiai pilvo raumenys.
- Išoriniai įstrižai pilvo raumenys: dalyvauja rotaciniuose judesiuose.
Kuomet ketiname paimti sunkų daiktą, centrinė nervų sistema aktyvuoja skersaruožius pilvo ir multifidinius raumenis dar prieš paimant sunkų daiktą į rankas. Žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmo dėl sutrikusios propriorecepcijos, pirminė reikiamų raumenų aktyvacija sutrinka, todėl atsiranda kompensaciniai mechanizmai toms pačioms paviršinėms raumenų grupėms.
Ką Daryti, Kai "Surakina" Nugarą?
Gydytojai neurologai ir kineziterapeutai pastebi, kad pacientai į kabinetą neretai atvyksta jau „pasigydę“ patys, tačiau jų taikyti metodai situaciją tik pablogino. Viena labiausiai įsišaknijusių klaidų, kurią įvardija specialistai, yra įsitikinimas, kad skaudančią nugarą reikia „ilsinti“ gulint lovoje tol, kol skausmas visiškai praeis. Kai mes visiškai nustojame judėti, mūsų raumenys pradeda silpnėti stebėtinai greitai - atrofija gali prasidėti jau po 24-48 valandų nejudrumo. Silpni raumenys negali tinkamai prilaikyti stuburo, todėl krūvis tarpslanksteliniams diskams ir sąnariams tik didėja.
Gydytojų rekomendacijos:
- Išlaikykite tiek aktyvumo, kiek leidžia skausmas. Tai nereiškia, kad turite bėgti maratoną ar kilnoti svorius. Kalbama apie lengvą vaikščiojimą, lėtą judėjimą po namus ir pozicijos keitimą. Judėjimas skatina sąnarių tepimą ir medžiagų apykaitą pažeistuose audiniuose.
- Daugelis žmonių, pajutę skausmą, intuityviai griebiasi karštos pūslės ar eina į karštą vonią, tikėdamiesi, kad tai atpalaiduos raumenis. Ūmus skausmas (trauma, staigus „surakinimas“): Pirmąsias 48-72 valandas paprastai vyksta uždegiminis procesas. Audiniai būna patinę, paraudę (net jei to nematyti išorėje). Dedant karštį, kraujagyslės plečiasi, todėl patinimas ir uždegimas tik didėja. Neteisingas šių terapijų taikymas yra viena dažniausių klaidų gydantis namuose.
- Skausmą malšinantys vaistai yra dažniausias pasirinkimas, tačiau gydytojai įspėja apie keletą esminių klaidų. Pirmoji - tai vaistų vartojimas „pagal poreikį“, kai laukiama, kol skausmas taps nepakeliamas. Antroji klaida - netinkamas vaistų derinimas arba viršijimas. Taip pat svarbu paminėti raumenis atpalaiduojančius vaistus (miorelaksantus). Jie dažnai yra būtini, kai nugarą „surakina“ raumenų spazmas, tačiau daugelis bando gydytis tik paprastais analgetikais (kaip ibuprofenas), kurie spazmo tiesiogiai neveikia.
- Internete gausu vaizdo įrašų su pavadinimais „Pratimai nugaros skausmui panaikinti per 5 minutes“. Gydytojai griežtai įspėja: joks pratimas neturi kelti skausmo. Neteisingi pratimai gali pastūmėti tarpslankstelinį diską dar labiau, paverčiant nedidelį išvaržos išsigaubimą rimta problema, reikalaujančia operacijos.
- Gydant nugarą namuose, dažnai pamirštama aplinka, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko - lova ir darbo vieta. Sėdėjimas yra didžiausia apkrova juosmeniui. Jei dirbate namuose ir skauda nugarą, stenkitės dirbti stovėdami (jei įmanoma) arba darykite pertraukas kas 20 minučių.
- Kitas kritinis momentas - miegojimas ant pilvo. Jei skauda nugarą, pabandykite miegoti ant šono, tarp kelių įsidėję pagalvę. Tai išlygina dubens padėtį ir nuima įtampą nuo juosmens.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors dauguma nugaros skausmų yra mechaninės kilmės ir nepavojingi gyvybei, egzistuoja „raudonosios vėliavos“, kurias ignoruoja savarankiškai besigydantys pacientai. Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai: Negalėjimas pasišlapinti arba atvirkščiai - nelaikymas. Pasireiškė tokie simptomai? Tuomet jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (D.U.K.)
Kiek laiko trunka ūmus nugaros skausmas?
Ūmus nugaros skausmas paprastai trunka nuo kelių dienų iki 4-6 savaičių. Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, jis laikomas lėtiniu.
Ar šildantys tepalai padeda esant nugaros skausmui?
Šildantys tepalai su kapsaicinu ar bičių nuodais veikia dirgindami odos receptorius ir taip „atitraukia“ dėmesį nuo gilesnio skausmo, be to, gerina kraujotaką. Ūmiu periodu stiprus, gilus masažas yra nerekomenduojamas. Uždegimo apimti raumenys į masažą gali sureaguoti dar didesniu spazmu - tai apsauginė organizmo reakcija.
Ar visada reikia atlikti MRT tyrimą esant nugaros skausmui?
Daugeliu atvejų - ne. Gydytojai pabrėžia, kad MRT tyrimas dažnai parodo pakitimus (išvaržas, ataugas), kurie žmogui net nekelia skausmo, tačiau sukelia nereikalingą stresą ir baimę judėti („nocebo“ efektas).
Nugaros Skausmo Prevencija
Sėkmingas nugaros skausmo valdymas namuose prasideda ne tada, kai jau skauda, o tada, kai jaučiamės gerai. Didžiausia klaida po pasveikimo - grįžimas prie senų įpročių, kurie ir sukėlė problemą. Stuburas mėgsta judesio įvairovę. Ilgalaikė nugaros sveikata remiasi į tris stulpus: ergonomiką, reguliarų fizinį aktyvumą (ypač giluminių raumenų stiprinimą) ir streso valdymą.
Taip, stresas vaidina didžiulį vaidmenį nugaros skausmams, nes lėtinė įtampa verčia mus nesąmoningai įtempti pečių juostos ir juosmens raumenis. Todėl gydytojai vis dažniau rekomenduoja ne tik mankštą, bet ir psichohigienos priemones - meditaciją, kvėpavimo pratimus ar tiesiog pasivaikščiojimus gamtoje.
