Kiek vidutiniškai lietuviai moka už būsto išlaikymą?

Būsto išlaikymas yra reikšminga kiekvienos šeimos biudžeto dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kiek vidutiniškai lietuviai išleidžia būsto išlaikymui, atsižvelgiant į įvairius faktorius.

Būsto išlaidos Baltijos šalių sostinėse

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 eurus), o mažiausiai - Taline (493 eurus).

„Vertinant būtinąsias mėnesio išlaidas, Vilniuje jos buvo 60 eurų mažesnės nei Rygoje ir 32 eurų didesnės nei Taline. Tačiau jei palygintume pajamų dalis, tenkančias maistui, būstui ir transportui, Lietuvoje ji beveik tokia pati, kaip Latvijoje, o Taline beveik dvigubai mažesnė. Be to, visose trijose šalyse maisto kainos šiek tiek didėjo, o Lietuvoje jos kilo daugiausiai, tai yra 6,3 proc.

Nors pagal maisto, būsto išlaikymo ir transporto kainas Rygoje gyventi brangiausia, atmetus šias išlaidas, mažiausiai pajamų kitiems poreikiams tenkinti lieka vilniečiams. Pagrindinė tokio skirtumo priežastis - pajamų lygio skirtumai Baltijos šalių sostinėse. Šeimos vidutinės disponuojamosios pajamos Rygoje yra 1 425 eurai, Vilniuje - 1 299 eurai, o Taline jos siekia 2 053 eurus.

Visų Baltijos šalių sostinėse, kaip ir anksčiau, gyvenančiųjų nuosavame būste didžiausios namų ūkių išlaidos skiriamos maistui, tačiau jų dalis bendrose pajamose po truputį mažėja. Pavyzdžiui, 2014 m. Rygoje gyvenanti šeima per mėnesį maistui skyrė 27 proc. savo pajamų, o šiemet - 22 proc. Panaši situacija ir Estijoje - maistui skiriama pajamų dalis nuo 18 proc. susitraukė iki 15 procentų. Tik Lietuvoje šių išlaidų dalis nepasikeitė ir yra didžiausia.

Remiantis 2016 m. vasarį trijų Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, optimaliam maisto krepšeliui daugiausiai išleidžia Rygoje gyvenanti šeima - 320 eurų. Panašios išlaidos yra Taline (311 eurų) ir Vilniuje (310 eurų). Lyginant su praėjusiais metais, išlaidos maistui padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. Rygoje namų ūkių išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai išaugo 8 eurais, Taline - 12 eurų, o Vilniuje - net 18 eurų.

Nuosavo būsto išlaikymas

Nuosavo būsto išlaikymas, žinoma, yra kur kas pigesnis nei nuomojamo ar už paskolą įsigyto būsto, nes nereikia mokėti nuomos mokesčio ar paskolos grąžinimo įmokų. Keturių asmenų šeima, gyvenanti 70 kv. m. ploto nuosavame bute daugiabučiame name, per mėnesį būstui daugiausiai vidutiniškai išleidžia Taline ‒ 181 eurų arba 9 proc. savo pajamų.

„Pagrindine priežastimi, kodėl šiais metais šiek tiek mažėjo išlaidos būstui, galima įvardinti atpigusį šildymą. Tyrimo laikotarpiu Vilniuje šildymo kaina mažėjo 7 proc., tai yra beveik 6 eurais mažiau per mėnesį.

Lyginant situaciją kaimyninių šalių sostinėse, Rygoje gyvenančios šeimos moka mažiausias kainas už šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o Vilniuje - už būsto priežiūros paslaugas. Šiuo metu Rygos gyventojai moka didžiausią kainą už elektrą. Jie taip pat moka nekilnojamo turto mokesčius, kurių šeimos, gyvenančios Taline ir Vilniuje, nemoka iš viso.

Nuomojamo būsto išlaidos

Tačiau Vilniuje gyvenanti šeima už nuomojamo būsto išlaikymą turi atiduoti beveik pusę šeimos pajamų - net 46 proc., ir tai yra didžiausia dalis visose trijose Baltijos šalyse. Įsigijus būstą Vilniuje skolintomis lėšomis iš banko, šeima kas mėnesį jo išlaikymui turi skirti 33 proc. savo pajamų. Tuo tarpu Rygoje šios dalys mažesnės: nuomojamo būsto išlaikymo dalis sudaro 36 proc. disponuojamųjų mėnesio šeimos pajamų, o turintiems būstą su paskola, jo išlaikymui tenka skirti apie 27 proc.

Komunalinių paslaugų kainos Vilniuje

Galimybių studija parodė, kad Vilniuje už komunalines paslaugas mokama mažiausiai, palyginti su kitais šalies didžiaisiais miestais ir Baltijos šalių sostinėmis. Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai mokėtų mažiau - šios lėšos galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams.

Savivaldybių vaidmuo

Buvo palygintas ir savivaldybių vaidmuo reguliuojant santykius tarp gyventojų ir administratorių. Vilniuje šis vaidmuo didelis, didesnis jis tik Rygoje, kadangi ten visus daugiabučius prižiūri savivaldybės įmonė. Tačiau Taline, Budapešte, Frankfurte savivaldybių reguliavimas kur kas mažesnis. Ten gyventojai ir administratoriai sudaro sutartis ir patys už tai atsako.

Bendrijų steigimas Vilniuje

Vilniaus meras Artūras Zuokas pritarė, kad būtina siekti, jog gyventojai aktyviau dalyvautų valdant jų namą. Anot J.Antanaičio, žmonės supranta namų modernizavimo būtinybę, todėl pastaruoju metu suaktyvėjo gyventojai norintys steigti bendrijas - pernai ir šiemet per mėnesį įsisteigia iki 15 naujų bendrijų. Tačiau kol kas daugiabučių bendrijų Vilniuje yra labai nedaug - tik apie 10 proc.

Taip pajamos pasiskirsto, kai keturių asmenų šeima visose Baltijos šalyse gyvena 70 kv. Talino rodikliai atrodo geresni, kita vertus, ekonomistai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad skirtumas tarp statistikos užfiksuotų pajamų Lietuvoje ir Estijoje susidaro dėl didesnės šešėlinės ekonomikos Lietuvoje. Estų padėtį pagerina ir tai, kad Taline yra nemokamas viešasis transportas.

Optimalaus maisto krepšelio išlaidos

Išlaidos maistui instituto tyrime apskaičiuotos remiantis dietologų sudarytu optimaliu maisto produktų krepšeliu įvertinus šių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Palyginti su praėjusiais metais, visose šalyse pagrindinių maisto prekių kainos ūgtelėjo 3-4%, maždaug tokia dalimi šiemet didesnis ir bendras optimalus maisto prekių krepšelis.

„Labiausiai maisto produktai pabrango Rygoje - apie 4%, tačiau visoje Latvijoje euro įvedimas maisto produktų kainų augimui didelės įtakos neturėjo“, - nurodo p.

Taupymo galimybės

Pasak p. Bložienės, prireikus maisto gyventojai gali įsigyti ir pigiau, o sutaupyti leidžiant pinigų būstui ar transportui gerokai sunkiau. Tai patvirtina ir akcijų metu gyventojų įsigytų prekių kiekiai. Apie vis augančius pardavimus su nuolaida VŽ jau rašė. „Nielsen“ duomenimis, pernai Lietuvoje pardavimai per akcijas sudarė 43,3% visų maisto ir greitai vartojamų prekių pardavimų vertės.

Savo ruožtu išlaidos būstui, neįvertinus savo finansinių galimybių, pasak p. „Svarbu nebijoti priimti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti būstą į mažesnį ar senąjį išnuomoti ir persikelti kitur“, - galimybę mažinti būtinąsias išlaidas mato p. Anot tyrimo, kiek mažesnes išlaidas būsto išlaikymui už nuomininkus patiria tie, kurie įsigijo būstą per banką ir moka paskolą. Visgi pastebima, kad nuo sprendimo nuomą keisti paskola gyventojus labai atbaido pradinis įnašas.

Sąskaitų pasidalijimas

Sąskaitų pasidalijimas - ne visiems laikams Tarkime, prieš trejus metus pora sutarė, kad vienas partneris bus atsakingas už išlaidas maistui, o kitas - už būsto išlaikymą. Tačiau per trejus metus kainos pasikeitė nevienodai. Dėl to vienas partneris gali patirti daug didesnę finansinę naštą negu kitas ir tai gali tapti įtampos ar nesutarimų šaltiniu.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per trejus metus maisto kainos išaugo 37 proc. (lyginant 2021 m. gruodį su 2024 m. gruodžiu), o būsto nuoma pabrango vidutiniškai 22 procentais. Taigi, tam, kuriam teko išlaidos už maistą, tenka ir vis didesnė finansinė našta, ypač, jei atlygis taip sparčiai nekilo.

Būsto paskolos pokyčiai

Didžiausius pokyčius galima matyti būsto paskolų srityje. Pavyzdžiui, jei vertintume 100 tūkst. eurų paskolą su vidutine 1,8 proc. marža, paimtą 30 metų laikotarpiui, sumokėjus 15 tūkst. eurų pradinį įnašą, paskolos įmoka per palūkanų piko laikotarpį buvo padidėjusi 61 proc. - nuo 361 iki 592 eurų per mėnesį. Žinoma, dabar bazinei palūkanų normai mažėjant, mažėja ir paskolos įmoka, bet toks pokytis gali reikšti, kad anksčiau subalansuota poros finansų sistema galėjo tapti nebepakeliama vienam iš partnerių.

Pokalbiai apie finansus

Jei finansų tema poroje yra tabu, tai gali tapti nebylios, bet juntamos įtampos priežastimi. Todėl porai svarbu reguliariai kalbėtis ir įvertinti, ar keičiantis ekonominėms sąlygoms, vis dar yra tinkama mokėti už bendras išlaidas tomis pačiomis proporcijomis, kaip ir anksčiau.

4 žingsniai, kad susitarimai veiktų

Kad susitarimai dėl bendrų poros finansų būtų aiškūs ir sąžiningi, svarbu atvirai pasidalinti informacija ne tik apie bendrų išlaidų pokyčius, bet ir apie pajamas: ar jos augo, ar mažėjo. Kaip apie bendrą biudžetą kalbėtis jautriai ir konstruktyviai?

1. Nustatykite reguliarius susitikimus. Viena didžiausių klaidų - manyti, kad diskusijos apie finansus reikalingos tik išskirtiniais atvejais, t. y., kai įvyksta aiškiai matomų pokyčių: pavyzdžiui, netenkama darbo ar atsiranda naujų būtinųjų išlaidų gimus vaikui, remontuojant namus ar pan. Kad bendri finansai mažiau drumstų tarpusavio santykius, rekomenduojama kalbėtis reguliariai, pavyzdžiui, kiekvienų metų pradžioje ar kas pusmetį. Tai gali būti trumpas pokalbis arba detalesnė analizė, jei finansiniai pokyčiai reikšmingi.
2. Aptarkite, kaip pasikeitė jūsų išlaidos ir pajamos. Trumpai pasidalinkite, ar vis dar gerai finansiškai jaučiatės mokėdami už jums bendru sutarimu priskirtas vienas ar kitas išlaidas. Įvertinkite, kaip jums priskirtų išlaidų suma kito per laikotarpį: didėjo ar mažėjo. Taip pat svarbu ne tik vertinti, kiek kas moka, bet ir atsižvelgti, ar susitarimai vis dar atitinka teisingas proporcijas pagal gaunamą uždarbį. Gal vienas iš partnerių sulaukė paaukštinimo, o kito atlyginimas nepakito, todėl proporcijas, kiek prisidedate prie bendro biudžeto, reikia nustatyti iš naujo.
3. Kalbėkitės apie skaičius, o ne apie kaltinimus. Pinigų tema yra jautri, todėl pokalbis turėtų būti paremtas faktais. Užuot kaltinę vienas kitą, kad vienas apmoka viską, o kitas gyvena laisviau, kalbėkite skaičiais. Jei jaučiate, kad jūsų išlaidos padidėjo tam tikru procentu, jį verta ir įvardyti bei pasidalyti, kad tapo sunku nešti tokią bendrų išlaidų dalį. Juk partneris ar partnerė gali net neįsivaizduoti, kaip keitėsi tos kategorijos prekių ar paslaugų kainos, už kurias jis ar ji nemoka jau daug metų. Todėl ne kaltinimai, o ramus pokalbis gali suteikti aiškumo ir padiktuoti naujus susitarimus.
4. Nusistatykite aiškias ribas ir tikslus. Vienas iš pokalbio apie poros pinigus privalumų yra tas, kad galite kalbėtis ne tik apie išlaidas, bet ir apie ateities svajones, tolimesnius finansinius tikslus, kurių sieksite kartu. Gal, pavyzdžiui, norite sutaupyti pradiniam įnašui už būstą ar planuojate svajonių atostogas? O gal reikia pradėti kaupti pinigus augantiems vaikams ir jų poreikiams? Kiekvienas partneris turi jaustis įsitraukęs ir suprasti, kaip jo finansiniai sprendimai prisideda prie bendrų tikslų. Reguliariai aptardami finansus parodote rūpestį savo šeimos gerove, pagarbą ir pasitikėjimą vienas kitu. Kintant ekonominei situacijai, svarbu, kad abu partneriai jaustųsi teisingai prisidedantys prie bendrų išlaidų, o finansiniai sprendimai būtų priimami kartu. Tad nebijokite pradėti tokio pokalbio, net jei iš pradžių jis atrodo nepatogus. Juk tai galiausiai yra bendros jūsų ateities planas.

tags: #kiek #lietuviai #vidutiniskai #sumoka #busto #mokesciu