Lietuvos ir Rusijos Teritorijų Istorinis, Ekonominis ir Politinis Palyginimas

Pirmosios istorinės žinios apie baltų ir rusų genčių santykius siekia 1038 ir 1040 metus, kai Kijevo kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis vykdė ekspansiją į jotvingių žemes. Kijevo Rusios valstybingumas skatino baltų genčių politinę vienybę.

Besikurianti Lietuvos valstybė 11-13 a. perėmė kunigaikščio, didžiojo kunigaikščio, bajoro, tijūno, urėdo ir kitas sąvokas. Mindaugas ir vėlesni Lietuvos valdovai pradėjo ekspansiją į rytų slavų vakarines žemes: Juodąją Rusią (Slanimą, Gardiną, Naugarduką), Raudonąją Rusią (Haličo-Voluinės žemę), Baltąją Rusią (Polocką, Vitebską, Mogiliavą). Rusios miestuose įsikūrė ir valdė Gediminaičių dinastijos atstovai. Lietuva į rytus labiausiai plėtėsi didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Vytauto Didžiojo laikais.

1358 metais Algirdas iškėlė tikslą prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) prijungti visas kitas rytų slavų žemes. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, savo dukterį Sofiją ištekinęs už Maskvos valdovo Vasilijaus I, kurį laiką darė tiesioginę įtaką Maskvos politikai. Šios žemės teikė Lietuvai ekonominės naudos, leido aprūpinti kariuomenę ir atsispirti Vokiečių ordino ekspansijai iš vakarų, apsaugojo nuo klajoklių antpuolių rytuose ir vėliau nuo turkų pietuose. Svarbūs buvo ir prekybiniai ryšiai. Slavų kanceliarinė kalba anksčiau negu lotynų tapo oficialia LDK kalba; tai turėjo pozityvios reikšmės ir pačioms rusų žemėms: po LDK pergalių prieš Aukso ordą atsikratyta mongolų-totorių jungo, baigėsi vietinių rusų kunigaikščių tarpusavio vaidai, pagyvėjo ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su Vakarais.

Prijungtų teritorijų kunigaikščiai netekdavo teisės vykdyti savarankišką užsienio politiką. LDK rusiškų žemių teisinė padėtis priklausė nuo įvairių faktorių - pvz., strateginės svarbos, žemės dydžio. Kad šios žemės nelinktų prie Maskvos, LDK valdovai vietinius didikus keisdavo savo statytiniais, rusų žemes dalijo į smulkesnius teritorinius vienetus, įvairiuose vietose statytiniams suteikdavo valdų, dažnai vietininkus perkeldavo kitur.

14-16 a. LDK teritorijoje susidarė baltarusių ir ukrainiečių tautybės. Lietuvos skverbimasis į slavų žemes turėjo ir neigiamų padarinių - LDK valdantysis elitas slavėjo, asimiliavosi, reikėjo nuolat rūpintis tų teritorijų saugumu ir jam skirti iždo lėšų. Visas rytų slavų žemes suvienyti siekianti stiprėjanti Maskvos didžioji kunigaikštystė priešinosi Gediminaičių įtakai, bandė prijungti LDK rytines teritorijas; tai peraugo į nuolatinį karinį konfliktą dėl įtakos Pskovo, Naugardo, Tverės, Smolensko, Ukrainos žemėse.

Kovos vyko ne tik dėl teritorijų, bet ir ideologinėje plotmėje. Dėl įtakos Rusų Stačiatikių Bažnyčiai Gediminaičiai kurdavo metropolijas LDK teritorijoje - Kijeve, Naugarduke, Haliče ir kitur, Maskva siekė jas panaikinti. Politiniai santykiai visuomet buvo įtempti, bet egzistavo nuolatiniai kultūros ryšiai. Sienos tarp LDK ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės nebuvo nuolatinės; tai lėmė ir permaininga karinė sėkmė, ir tų sričių kunigaikščių laviravimo politika - dėl tam tikrų aplinkybių jie kartu su pavaldiniais ir žemėmis dažnai pereidavo į Lietuvos arba Rusijos pusę. Visa tai kėlė rūpesčių Maskvos didiesiems kunigaikščiams, carams, tapo viena opričninos priežasčių.

15 a. antroje pusėje-16 a. įvyko LDK ir Rusijos santykių lūžis pastarosios naudai. Per 16 a. Livonijos karą į caro Ivano IV Rūsčiojo nemalonę patekę asmenys, tarp jų - kunigaikštis Andrejus Kurbskis, prieglobstį rado Lietuvoje. Rusija, stiprėdama kaip centralizuota despotinė valstybė, perėmė strateginę iniciatyvą, o LDK būdama ATR dalis, jau negalėjo kaip anksčiau nuosekliai vykdyti savarankiškos užsienio politikos.

17 a. pradžioje per Didžiąją suirutę Rusijoje ATR rėmė apsišaukėlius ir padėjo jiems siekti Maskvos sosto, organizavo karo žygį į Maskvą. Tuo metu ATR draskė vidaus prieštaravimai. Valdant carui Aleksejui Michailovičiui Rusijoje buvo parengtas ir 1649 išleistas naujas teisės kodeksas. Daug jo straipsnių perimta iš 1588 Lietuvos Statuto, kuris jau anksčiau Maskvos centrinės valdžios žinyboms (prikazams) buvo pagrindinis teisės šaltinis, daugiausia jo normos dėl atsakomybės už valstybinius ir karo nusikaltimus, nusikaltimus asmeniui ir jo turtui.

17 a. viduryje ATR ir Rusijos nesutarimų objektu tapo Ukraina. Sukilusių prieš ATR B. Chmelnyckio vadovaujamų Ukrainos kazokų 1654 kreipimasis pagalbos į Rusijos carą Rusijai buvo pretekstas atnaujinti agresiją. Per 1654-67 ATR-Rusijos karą rusai pirmą kartą užėmė ir nuniokojo Vilnių, čia atvykęs caras pasiskelbė Lietuvos valdovu ir suskubo ideologiškai tai pagrįsti - Vilnių pavadino savo protėvių senąja sostine. Rusijai nepavyko išlaikyti užimtų pozicijų.

Silpnėjanti ATR 18 a. faktiškai negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos, Rusija ATR viduje siekė sukurti sau palankią politinę grupuotę. Valdant Petrui I ir Rusijai kariaujant su Švedija ATR įsitraukė į Šiaurės karą. Iš karo neturėjusi jokios naudos ATR tapo ir iki padalijimų liko Rusijos protektoratu. 18 a. Rusija ir kitos didžiosios valstybės - Prūsija, Austrija - nuolat mėgino pasidalyti įtakos sferas ATR teritorijoje, galiausiai 18 a. pabaigoje tai lemė Abiejų Tautų Respublikos padalijimus.

Po 1795 prasidėjo Lietuvos integravimas į Rusijos imperiją, kolonizavimas. Imperijos tikslas buvo Lietuvą nutautinti, mažinti Katalikų Bažnyčios vaidmenį, panaikinti Lietuvos teisinę ir švietimo sistemą. 1801 Lietuva padalyta į gubernijas, jos suskirstytos į apskritis (Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795-1915)). Rusijos valdymas skirstytinas į trys etapus (1795-1831, 1831-63, 1863-1918).

1795-1831 - LDK pareigūnai buvo keičiami valdininkais rusais. Kurį laiką dar veikė LDK teisė, Vilniaus universitetas, bajorai išsaugojo savarankiškumą. Vėliau kultūros ir švietimo politika griežtėjo - apribota universiteto autonomija, kanceliarinė lenkų kalba pakeista rusų kalba. Po 1830-1831 sukilimo Rusijos imperijos administracija ėmėsi plataus masto represijų. 1832 uždarytas Vilniaus universitetas (atkurtas tik 1919), 1840 panaikintas Lietuvos Statutas. Nuo 19 a. 5 dešimtmečio oficialiai nustotas vartoti Lietuvos vardas, jos teritorija pavadinta Šiaurės vakarų kraštu. Lietuvos gyventojai buvo tremiami, kalinami, imami rekrutai. Rusijos valdžia visaip siekė skaldyti Lietuvos visuomenę, platinti stačiatikybę.

Buvo uždaryti katalikų vienuolynai, 1842 iš Vilniaus į Sankt Peterburgą perkelta Dvasinė katalikų akademija. Lietuviai įvairiais būdais priešinosi Rusijos politikai - iki 1863-1864 sukilimo veikė įvairios draugijos, vyko kraštotyros darbai. 1839 S. Konarskio įkurta Demokratų sąjunga, 1846-49 veikė Dalevskių jaunuomenės brolybės sąjunga. Katalikų Bažnyčia t. p. priešinosi rusinimo politikai, vyskupas M. Valančius skelbė politinio pobūdžio brošiūras, rėmė istoriką S. Daukantą, įtikino valdžią steigti lietuviškas parapines mokyklas.

Vis dėlto Rusijos ekonominis atsilikimas, 1856 pralaimėtas Krymo karas silpnino imperiją, lėmė režimo liberalėjimą, baudžiavinės sistemos reformas ir socialinius sukrėtimus. Sukilimo malšinimas, per sukilimą ir jam pasibaigus generalgubernatoriaus M. Muravjovo taikytos žiaurios represijos pažeidė lietuvių tautinius, dvasinius interesus. LDK bajorijos sluoksnis neteko turėtos visuomeninės padėties, buvo iš dalies fiziškai sunaikintas. Represijos taikytos ir dvasininkijai. Panaikinant baudžiavą siekta atitraukti valstiečius nuo sukilimo, dvarininkus parodyti kaip jų priešus.

1864 įvestas lietuviškas raštas kirilikos rašmenimis, uždrausta knygas spausdinti lotyniškais rašmenimis (lietuvių spaudos draudimas). Per pradžios mokyklas planuota nutautinti lietuvius, išugdyti prorusišką inteligentijos sluoksnį. Valdžia sąmoningai silpnino Katalikų Bažnyčią ir finansiškai rėmė stačiatikius. Kolonizacinė politika įgavo platesnį mastą. Buvo konfiskuojamos žemės, ištisi kaimai perkeliami į Rusijos gilumą. Jų žemėje įkurdintiems rusų kolonistams teiktos lengvatos įsigyjant žemės. Naujakuriai sunkiai integravosi, po kurio laiko jų skaičius sumažėjo.

Po 1863-1864 sukilimo pradėjo plačiau reikštis inteligentija, valstiečiai. Po 1863 veikė slaptos, pačių valstiečių organizuotos daraktorinės mokyklos, kur buvo mokoma lietuviškai. Lietuviškos knygos iš Tilžės, Ragainės gabentos į Rusijos imperijos okupuotą Lietuvą. P. Vileišis ir Sankt Peterburgo universiteto studentai lietuvių spaudą stengėsi atkurti legaliomis priemonėmis. 19 a. buvo palyginti ramesnis nei ankstesni laikotarpiai, nes nebuvo didikų vidaus kovų. Panaikinus baudžiavą sparčiau plėtojosi žemės ūkis (caro administracija nebuvo suinteresuota miestų ir pramonės raida Lietuvoje).

20 a. pradžioje Rusijoje kilus revoliuciniam judėjimui ir pralaimėjus karą su Japonija imperijos valdžia panaikino lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, leido steigti lietuviškas mokyklas, kurti kultūros ir mokslo organizacijas, politines partijas. 1905 12 04-05 buvo sušauktas Didysis Vilniaus seimas. 1918 08 29 dekretu Sovietų Rusija anuliavo Rusijos imperijos įvykdytus ATR padalijimus ir atsisakė pretenzijų į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas, bet to nevykdė. Vokietijos kariuomenei traukiantis iš Lietuvos į jos teritoriją įžengė Sovietų Rusijos daliniai (18 000-23 000 žmonių).

1919 01 08 Vilniuje pradėjo veikti Sovietų Rusijos remiama marionetinė V. Kapsuko vadovaujama Laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė. Pradėti pertvarkymai pagal sovietinį modelį, vykdyta turto nacionalizacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo burti savanorių būrius, jos kariuomenė 1919 02 07-09 laimėjo mūšius ties Kėdainiais, vėliau išstūmė Sovietų Rusijos kariuomenę iš Ukmergės, Panevėžio, 1919 08 25 laimėjo mūšį prie Zarasų ir ją nustūmė už Dauguvos.

1920 07 12 pasirašyta Lietuvos-Sovietų Rusijos taika. Nepajėgdama tęsti karo, Sovietų Rusija buvo priversta pripažinti buvusių Rusijos imperijos vakarinių teritorijų atsiskyrimą, bet tikėjosi vėliau jas susigrąžinti ir sovietizuoti.

1990 06 Rusijos I liaudies suvažiavimui RSFSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku išrinkus B. Jelciną ir priėmus Rusijos suverenumo deklaraciją (ji skelbė RSFSR Konstitucijos viršenybę sąjunginių įstatymų atžvilgiu) prasidėjo atviras RSFSR ir SSRS vadovybių konfliktas. B. Jelcino vadovaujama RSFSR vadovybė palaikė Baltijos tautų, tarp jų ir 1990 03 11 atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos, nepriklausomybės siekius. B. Jelcinas parėmė Lietuvą per SSRS Sausio tryliktosios agresiją, 1991 03 14 Taline kreipimesi į Baltijos valstybių rusakalbius gyventojus ir kariškius ragino juos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų prieš vietos valdžią. Rusijos demokratinė visuomenė rengė demonstracijas Lietuvai palaikyti.

1991 07 29 pasirašyta Lietuvos Respublikos ir RSFSR bendradarbiavimo sutartis. RSFSR 1991 08 29 pripažinus Lietuvą de jure, buvo labai svarbu išvesti okupacinę sovietų kariuomenę (Lietuvos tauta to pareikalavo 1992 referendumu). 1991 10 09 su RSFSR užmegzti diplomatiniai santykiai. Lietuva griežtai pasmerkė 2022 02 24 Rusijos pradėtą karinę invaziją į Ukrainą. 2022 04 04 Lietuvos Vyriausybės sprendimu pažemintas šalių diplomatinio atstovavimo lygis - iš Lietuvos išsiųstas Rusijos ambasadorius, grįžo Lietuvos ambasadorius Rusijoje E. Bajarūnas (šalims atstovauja reikalų patikėtiniai), uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje.

2020 prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos sudarė 6,46 mlrd. eurų. Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už 3,83 mlrd. eurų (1 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Rusijos už 2,63 mlrd. eurų (3 vieta pagal importą). Rusija iš Lietuvos daugiausia importuoja mašinas ir mechaninius įrenginius, jų dalis (27 %), Lietuva iš Rusijos - mineralinį kurą, alyvas ir jų produktus (65 %). Rusijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 279,2, Lietuvos į Rusijos ūkį - 168,26 mln. eurų.

Rusijos muitinės tarnybos duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos įvežta prekių už 1 mlrd. USD. Daugiausia eksportavome į Kaliningrado sritį - 35,3% viso Rusijos importo iš Lietuvos. Anot „Verslios Lietuvos“, šiuos duomenis reikėtų interpretuoti atsargiai - jie nesutaps su Lietuvos statistikos departamento pateikiamais eksporto duomenimis dėl importo ir eksporto apskaitos niuansų, taip pat vertėms nustatyti naudojamų skirtingų valiutų ir specifinių skirtingų šalių tarnybų statistikos rinkimo bei apdorojimo procedūrų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, remiantis Rusijos muitinės duomenimis, iš Lietuvos buvo importuota prekių už 104 mln. USD - 55,4% mažiau nei tuo pačiu metu pernai, kai dar nebuvo paskelbtas Rusijos draudimas importuoti maisto produktus iš ES, JAV ir kitų šalių.

Dėl embargo labiausiai pagal vertę smuko Lietuvos pardavimai Maskvos mieste - 45,7 mln. USD, arba 66,7%. Taip pat Sankt Peterburgo mieste - 21,9 mln. USD, arba 80,2%, ir Maskvos srityje - 20,3 mln. Pavyzdžiui, pernai pirmąjį ketvirtį maisto produktai sudarė apie 58% viso Maskvos miesto ir Maskvos srities importo iš Lietuvos vertės, apie 53% Sankt Peterburgo miesto importo vertės.

„Rusijoje dirbame su didmeninėmis prekybos bendrovėmis, prekybos tinklais, maisto gamintojais, logistikos bendrovėmis - su įmonėmis, kurios gamina, veža ir paskirsto maisto produktus Rusijoje. Dalyvaujame konkursuose su partneriais iš Vokietijos, Švedijos ir nepatiriame problemų dėl kokių nors politinių motyvų. „Rusijos verslas kurį laiką stebėjo, kur nusiris rublis, paskolos verslui kainavo per 20% metinių palūkanų, todėl natūralu, kad visi laukė. Dabar, atrodo, Rusijos bendrovės susitaikė su padėtimi ir bando daryti verslą atsispirdamos nuo esamos situacijos“, - kalba p. Tai lėmė staigus elektros mašinų ir įrenginių pardavimo šuolis iki 117,8 mln. USD pernai trečiąjį ketvirtį. Didžiausios įtakos tokiam augimui turėjo nuo 54.000 USD iki 109,7 mln.

Anot „Verslios Lietuvos“, geografinis šios Rusijos dalies artumas yra vienas veiksnių, lemiančių didesnę prekybos apimtį. Tiesa, pirmąjį šių metų ketvirtį Kaliningrado srities importas iš Lietuvos mažėjo 29,3 mln. USD, arba 52,9%, ir sudarė 25,8 mln. „Kaliningrade yra PET gamykla, bet turime ilgamečių klientų, kurie perka iš mūsų, nors tai jiems brangiau kainuoja. Juos tenkina mūsų produkcijos kokybė, aptarnavimas, stabilumas. Klientai susimoka, patys prekes pasiima ir išsiveža. „Nežinau, kaip yra dėl kitų plastikų, bet, kalbant apie PET granules, Kaliningradas jas perka iš vietos gamintojų arba Azijos. Jeigu, be mūsų nuolatinių klientų, iš mūsų užsako kitos įmonės, vadinasi, reikia labai greitai - nėra laiko laukti kelių mėnesių, kol krovinys atvyks iš Azijos“, - aiškina p.

Straipsnis liepos 17 d.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13-15 amžiuje

Pagrindinių Lietuvos ir Rusijos duomenų palyginimas

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai Lietuvos ir Rusijos makroekonomikos rodikliai:

Šie duomenys leidžia palyginti abiejų šalių ekonominę situaciją.

tags: #kiek #lietuvu #reik #suskaiciuot #kad #butu