Kokainas - stiprus stimuliatorius, greitai išpopuliarėjęs šešėlinėje rinkoje dėl patogaus vartojimo, lyginant su kitomis nervų sistemą stimuliuojančiomis medžiagomis. Kokainas (C17H21NO4) - alkaloidas, išgaunamas iš tikrojo kokainmedžio lapų. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą, mažina apetitą, sukelia džiaugsmo ir padidėjusios energijos jausmą. Dėl šio poveikio kokainas dažnai naudojamas kaip narkotinė medžiaga.
Šiame straipsnyje aptarsime kokaino istoriją, vartojimo būdus, poveikį organizmui ir socialines pasekmes. Taip pat panagrinėsime priklausomybės gydymo galimybes ir žalos mažinimo strategijas.
Kokainmedžio lapai
Kokaino istorija ir paplitimas
Kokainmedis yra vienas seniausių kultūrinių augalų Pietų Amerikoje. Botanikai mano, kad jo auginimas galėjo prasidėti Amazonės atogrąžų miškuose ir išplisti į Andų kalnus. Kadangi vartotojai pajuto jaudinantį pojūtį ir energijos padidėjimą, vietiniai gyventojai kokos lapus kramtė šimtmečius. Kokainmedis buvo įtrauktas į inkų kultūrines ir religines ceremonijas.
Vokiečių chemikas Albertas Niemanas (angl. Albert Niemann) 1860 m. išskyrė kokainą iš kokainmedžio lapų. 1863-1868 m. prancūzų chemikas Anžas Fransua Marianis (angl. Ange-François Mariani) sukūrė toniką iš Bordo vyno ir kokainmedžio lapų. Jis pavadino jį Vin Mariani (liet. Marianio vynas). Po daugiau nei dviejų dešimtmečių austrų oftalmologas Karlas Koleris eksperimentavo su kokainu kaip chirurginiu anestetiku, nes kataraktos operacija paprastai buvo atliekama be anestezijos.
Jungtinių Amerikos Valstijų Narkotikų kontrolės administracija (angl. Drug Enforcement Administration, DEA) kokainą įtraukė į II kontroliuojamų medžiagų sąrašą. Į šią kategoriją įeina vaistai, kurie pripažinti medicininiais tikslais, tačiau taip pat kelia didelę piktnaudžiavimo riziką. Nors būta tam tikrų skirtumų, kokaino kvota per pastarąjį dešimtmetį niekada neviršijo 290 kilogramų per metus.
Šiais laikais kokainas ir jo produktai vis dar yra populiarūs vietiniai anestetikai ausų, nosies ir gerklės operacijoms, taip pat naudojami preparatuose, skirtuose skausmui malšinti nepagydomų ligų atveju. Nors kokainas yra plačiai žinomas kaip narkotikas, galintis sukelti priklausomybę, šis narkotikas taip pat turi ilgą ir išskirtinę istoriją kaip vaistas ir vietinis anestetikas.
JAV Narkotikų kontrolės administracijos duomenimis, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje nelegalaus kokaino kaina nukrito net 80%, nes JAV rinką užplūdo narkotinės medžiagos perteklius. Krekas išgaunamas ištirpinant kokaino miltelius vandens ir amoniako mišinyje ir virinant, kol susidarys kieta medžiaga. Suskaidyta į mažesnius gabalėlius, vadinamus „akmenukais“ (angl. rocks), ši kieta forma gali būti rūkoma. Kreko rūkymas sukelia trumpą, intensyvų apsvaigimą, todėl medžiaga sukelia didesnę priklausomybę nei kokaino milteliai.
Pablo Eskobaras - Kolumbijos nusikaltėlis, kuris, būdamas Medeljino kartelio vadovas, buvo įtakingiausias narkotikų prekeivis pasaulyje devintame ir dešimtame dešimtmečiuose. Aštuntojo dešimtmečio viduryje jis padėjo įkurti nusikalstamą organizaciją, kuri vėliau tapo žinoma kaip Medeljino kartelis. Devintojo dešimtmečio viduryje Eskobaro kartelis uždirbo 420 mln. JAV dolerių per savaitę, o tai sudaro beveik 22 mlrd. JAV dolerių per metus.
Kokaino vartojimo būdai ir poveikis
Šiuo narkotiku galima svaigintis ne tik jį uostant, bet ir rūkant, geriant, tepant kokaino pastos ant dantenų, švirkščiant į veną. Lietuvoje galima nelegaliai įsigyti kokaino, kurio grynumas siekia apie 70-80 procentų, o likusią dalį sudaro įvairūs priedai, tarkim, talkas. Prie kokaino priprantama psichologiškai. Po pirmos dozės palaima trunka apie 20-30 minučių. Siekiama, kad ši būsena truktų kuo ilgiau.
Paprastai kokainas uostomas, kartais švirkščiamas. Poveikis pavartojus: padidėja energingumas, budrumas, sumažėja miego, maitinimosi poreikiai, nejaučiamas nuovargis. Poveikis panašus į amfetamino, bet yra daug stipresnis ir trumpesnis (trunka apie 30 - 60 minučių).
Kodėl kokainas yra toks neįtikėtinai pavojingas
Kokaino žala organizmui
Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pavyzdžiui, apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Abstinencijos sindromas - alkis, nuovargis, depresija, sutrikęs miegas, irzlumas, nerimas. Krekas, kita populiari kokaino forma, randama krištolinės uolienos pavidalu ir dažniausiai rūkoma. Tai gali pakenkti plaučiams.
Vartojant kokainą įsišvirkščiant į veną, padidėja rizika užsikrėsti ligomis, paprastai susijusiomis su dalijimosi adatomis, tokiomis kaip hepatitas C ir ŽIV. Vidiniai pažeidimai taip pat galimi ilgai vartojant kokainą. Smegenys taip pat labai jautrios kokaino poveikiui. Smegenų kraujagyslių išsiplėtimas ir kraujavimas iš smegenų yra kai kurios neurologinės problemos, kylančios dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo. Parkinsono liga, būklė, paveikianti judėjimą ir galinti sukelti drebulį, taip pat gali būti kokaino vartojimo pasekmė.
Laikui bėgant kokaino vartojimas gali turėti neigiamą poveikį pagrindinėms smegenų funkcijoms, tokioms kaip sprendimų priėmimas, atmintis ir motorinės funkcijos. Nuo didelių kokaino dozių gali kamuoti drebulys, nevalingi judesiai. Tada žmogų apima nerimas, depresija, galvos skausmai. Vartotojas gali nualpti, neretai jį ištinka konvulsijos ar kvėpavimo takų paralyžius. Įtraukiant kokaino į nosies ertmę, rizikuojama pažeisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Tokie negalavimai užklumpa kokainą vartojant apie 3-5 metus. Dar ilgiau vartojant gali iškristi nosies pertvara ir atrofuotis nosies gleivinė.
Perdozavimui būdingi traukuliai, sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas. Pasak Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto (ang. “National Institute of Drug Abuse”), kokaino perdozavimą sukelia žmogus, vartojantis pakankamai narkotikų, kad jis pasiektų toksišką lygį jų sistemoje ir taip sukelia rimtą organizmo reakciją. Kokainas gali apnuodyti sistemą, o toksiškumo lygis nėra visiškai priklausomas nuo dozės.
Ypač pavojinga kokainą maišyti su alkoholiu, amfetaminu, tabletėmis nuo nemigos ar raminamaisiais. Tokiu atveju narkotiko poveikis sustiprėja, o pagunda užgerti kokainą alkoholiu kyla tada, kai žmogus nebegali įsigyti dar vienos dozės. Perdozavus kokaino, ištinka sunki abstinencija, būtinas gydymas. Jis trunka apie savaitę.
Kokaino vartojimo padariniai nėštumo metu
Kokainas prasiskverbia per placentą ir patenka į kūdikį. Besivystančiam kūdikiui ar naujagimiui, kokainą pašalinti iš organizmo reikia ilgiau nei suaugusiam žmogui. Kokaino vartojimas nėštumo metu gali sukelti rimtų problemų kūdikiui prieš ir po gimdymo:
- Placentos atsiskyrimas. Tai rimta būklė, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Placenta aprūpina kūdikį maistu ir deguonimi per virkštelę.
- Išankstinis gimdymas.
- Mažas gimimo svoris.
- Persileidimas.
- Naujagimių abstinencijos sindromas (dar vadinamas NAS). Jei motina nėštumo metu yra priklausoma nuo narkotikų, naujagimis turės šį sindromą. NAS atsitinka, kai kūdikis tampa priklausomas nuo narkotikų prieš gimdymą, o po gimimo jį nutraukia. Simptomai paprastai prasideda netrukus po gimimo ir gali trukti kelias savaites.
Kokaino vartojimo mastai Europoje ir Lietuvoje
Kaip teigiama Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje dėl narkotikų paplitimo Europoje, dabar kokainas Europoje prieinamas dviem pavidalais, iš kurių labiausiai paplitęs - kokaino milteliai (hidrochlorido druska), o mažiau paplitęs yra krekas - rūkomoji („free base“) šio narkotiko forma. Apytikriai apskaičiuota, kad per pastaruosius 12 mėnesių kokainą vartojo maždaug 2,4 mln. jaunų 15-34 m. suaugusiųjų (1,9 % šios amžiaus grupės asmenų).
Ataskaitos rengėjai teigia, kad daugelis kokaino vartotojų šį narkotiką vartoja pramoginiais tikslais, daugiausia savaitgaliais ir per atostogas. Apytikriai apskaičiuota, kad daugiau kaip 88 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos gyventojų nuo 15 iki 64 m. nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Vyrai (54,3 mln.) vartoja narkotikus dažniau nei moterys (34,8 mln.). Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės (51,5 mln. vyrų ir 32,4 mln. moterų), daug mažiau asmenų teigia bent kartą gyvenime vartoję kokainą (11,9 mln. vyrų ir 5,3 mln. moterų).
Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė, teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Lietuvoje yra net 5 kartus mažesnė nei Europos vidurkis: 2012 m. Vakarų ir Vidurio Europa yra antra pagal dydį kokaino vartotojų rinka pasaulyje po Šiaurės Amerikos (remiantis 2021m. duomenimis). 2010-2019 m. pasauliniai paplitimo rodikliai išliko stabilūs ir yra ypač dideli Okeanijoje (ypač Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje), Šiaurės Amerikoje ir Vakarų bei Vidurio Europoje.
Trijose šalyse, kuriose sutelktas kokos auginimas - Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru, kokos lapai vaidina svarbų kultūrinį vaidmenį. Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose (remiantis 2012 m. duomenimis), Prancūzijoje ir Italijoje konfiskuotas kokaino kiekis sudaro 84 % apytikriai apskaičiuoto 2014 m. visų narkotinių medžiagų konfiskuoto kiekio (61,6 tonos). 2014 m. Europos Sąjungoje užregistruota maždaug 78 000 kokaino konfiskavimo atvejų.
Nors Ispanija ir toliau pirmauja kaip šalis, kurioje konfiskuojama daugiausiai kokaino, esama ženklų, kad šiuo metu stengiamasi diversifikuoti kontrabandos kelius į Europą: neseniai pranešta apie šio narkotiko konfiskavimo atvejus rytinės Viduržemio jūros pakrantės, taip pat Baltijos ir Juodosios jūros uostuose.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nuotekų mėginiai rodo, jog kokaino vartojimas Lietuvoje populiarėja nuo 2016 m. Labiausiai kokaino metabolitų koncentracija padidėjo Klaipėdoje (40 %) ir Vilniuje (52 %). Kokaino vartojimas savaitgalį išauga visuose miestuose: Klaipėdoje beveik 51, Vilniuje 49, Kaune - net 78 %, lyginant su kokaino vartojimu darbo dienomis. Lietuvoje, lyginant su kitomis Šiaurės Rytų Europos šalimis, kokaino vartojimas yra ne taip paplitęs.
Priklausomybės gydymas ir pagalba
Dažniausiai jie į ligoninę patenka netekę sąmonės, todėl juos gaivinti tenka toksikologinės reanimacijos skyriuje. Tačiau net atsigavę šie žmonės gali visą gyvenimą likti neįgalūs. Detoksikacija yra sudėtinga. Ištikus abstinencijai, kamuoja ne tik fizinės, bet ir dvasinės kančios. Toks pacientas turi būti stebimas, kad apimtas agresijos nepaspruktų iš ligoninės.
Pagerėjus savijautai, ligonis išleidžiamas į namus. Tokiems žmonėms sveikti toliau turėtų padėti reabilitacijos centrai, priklausomybės ligų specialistai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai. Įtarimą dėl kokaino vartojimo gali kelti pasikeitusi elgsena, nuolatinis mieguistumas, padidėjęs potraukis valgyti saldumynus, varginantis troškulys.
Kad žmogus vartoja kokainą, gali išduoti vyzdžiai. Kol narkotikas veikia nervų sistemą, vyzdžiai būna susitraukę lyg taškeliai, tarsi žmogus bijotų ryškios šviesos, o prasidėjus abstinencijai jie smarkiai išsiplečia. Įtarimus, ar žmogus vartoja kokainą, padeda išsklaidyti šlapimo testas. Nors ši medžiaga greitai pasišalya iš organizmo, šlapime lieka tam tikrų specifinių junginių.
Detoksikacija gali būti reikalinga prieš gydymą, ypač kai vartojamos medžiagos sukelia stiprius abstinencijos simptomus. Pasak psichiatro, stimuliuojančios narkotinės medžiagos vartotojo išoriškai neatskirsi, tačiau šalia esantys žmonės kokaino vartojimą gali įtarti pastebėję nebūdingo aktyvumo ir jį sekančią pasyvumo kaitą.
Narkotikų aptikimo trukmė organizme:
| Narkotikas | Šlapime | Kraujyje | Plaukuose |
|---|---|---|---|
| Alkoholis | iki 48 val. (ar ilgiau - su ETG testais) | nuo 10 iki 12 valandų | iki 90 dienų |
| Amfetaminas | nuo vienos iki trijų dienų | apie 12 valandų | iki 90 dienų |
| Kanapės | nuo septynių iki trisdešimties dienų | apie dvi savaites | iki 90 dienų |
| Kokainas | nuo trijų iki keturių dienų | nuo 1 iki 2 dienų | iki 90 dienų |
| Heroinas | nuo nuo trijų iki keturių dienų | iki 12 valandų | iki 90 dienų |
| Ekstazis | nuo trijų iki keturių dienų | nuo vienos iki dviejų dienų | iki 90 dienų |
| Metamfetaminas | nuo trijų iki šešių dienų | nuo 24 iki 36 valandų | iki 90 dienų |
Kokaino vartojimo pasekmės