Būsimo Suvalkijos nacionalinio parko teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai sunerimę dėl to, kokie ūkinės veiklos ribojimai bei reikalavimai jų laukia. Aplinkos ministerija mėgina gaivinti Suvalkijos nacionalinio parko kūrimo idėją, kuri pirmą kartą buvo iškelta kone prieš dvidešimtmetį. Kaip pranešime spaudai teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Suvalkija nusipelno turėti savo nacionalinį parką: „Planavimą pradėsime dar šiemet, o ne vėliau kaip 2024 m. po viso mokslinio pagrindimo ir gyventojų įtraukimo jį įsteigsime.“
Dar spalio mėnesį Aplinkos ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinamas Suvalkijos nacionalinio parko steigimas - t. y. suteikta galimybė rengti parko planavimo schemą: ribų ir tvarkymo planus. Planuojama parko teritorija apimtų Vištyčio regioninį parką, keletą valstybinių draustinių ir buveinių apsaugai svarbių ir kitų šiuo metu saugomų teritorijų statuso neturinčių Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų, objektų. Parko teritoriją galėtų sudaryti trys atskiros teritorijos. Viena iš jų - Šiaurinė dalis, kuri apimtų Šešupės slėnį nuo Pilviškių iki Panovių, Kudirkos Naumiestį su jo apylinkėmis Vilkaviškio ir Šakių r. savivaldybių ribose, kur jau yra Šešupės kraštovaizdžio, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai, buveinių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti aliuvines ir šienaujamas mezofitų pievas, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus. Atskiromis nedidelio ploto parko dalimis galėtų būti Jono Jablonskio ir Vinco Kudirkos tėviškės.
Bendras nacionalinio parko plotas, remiantis prieš 15 metų parengto projekto siūlomomis ribomis, siektų 31,4 tūkst. ha (5 tūkst. 612 ha mūsų rajone).
Galimybės ir nauda ūkininkams
Aplinkos viceministro Dano Augučio tikinimu, nacionalinio parko statusas Suvalkijai suteiktų daugiau galimybių pritraukti šalies ir užsienio fondų lėšų šiai teritorijai vystyti, vietos gyventojams atsirastų naujos galimybės švarioje gamtinėje aplinkoje plėtoti ekonomiškai naudingą veiklą. Jie galėtų teikti įvairesnes turizmo, lankytojų aptarnavimo paslaugas, gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, atkurti, kurti, propaguoti tradicinius verslus ir ekologinę gyvenseną, užtikrinančią tvarią, darnią šios teritorijos plėtrą.
Planavimo procesas ir vieši svarstymai
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjo Eduardo Vaitkevičiaus, galutinės parko ribos paaiškėtų planavimo proceso metu ir po viešų svarstymų (tikimasi 2023 m. viduryje ar antroje pusėje). „Planavimo schemos rengėjai vyks į savivaldybes, seniūnijas, organizuos viešus svarstymus dėl to, kokios galėtų būti šios naujos saugomos teritorijos ribos, kokias vertybes reikėtų išsaugoti ir kaip jas racionaliai naudoti, kokios naudos ar realių galimybių galėtų turėti žemių savininkai, bus atsakoma į klausimus, su vietos šeimininkais bus kartu ieškoma subalansuotų sprendimų“,- teigia E. Vaitkevičius.
Savivaldybės pozicija
Dėl numatomo Suvalkijos nacionalinio parko steigimo Aplinkos ministerijai raštą yra pateikusi ir Šakių savivaldybė, kuriame teigiama, jog „Šakių rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl steigiamo Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektą, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų nutarimo projektui neturi“.
„Šiuo metu yra tik pati proceso pradžia - pradėti ar nepradėti parko steigimą. Apie kažkokius sprendinius kalbėti anksti. Savivaldybė pateikė raštą, jog neprieštarauja, kad toks procesas būtų pradėtas, - bandė paaiškinti savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis. - Dar viskas laukia priešakyje. Turės būti derinama ir su žemių savininkais.“
Ūkininkų nuogąstavimai
Sintautų seniūnijoje ūkininkaujančio Igno Duobos teigimu, į įsteigto parko teritoriją patektų apie 70 ha jo dirbamos žemės bei gamybiniai pastatai, esantys prie Sintautų ežero. Vyriškis viliasi, kad visgi parkas nebus steigiamas. „Girdėjau, kad kitais metais bus vieši svarstymai, tariamasi ir su ūkininkais. Bet jeigu jau kažkas daroma nepaisant visuomenės nuomonės ir sprendimai bus priimti už akių - bus labai negražu, - svarstė ūkininkas. - Dabar nežinom, nei kokie ūkinės veiklos apribojimai, draudimai bus įvesti. Man tas parkas toks gąsdinantis baubas kol kas. Jei aš ateityje negalėsiu kokio grūdų bokšto pasistatyti...“
V. Duoba nesupranta, kam į numatomas parko ribas yra įtraukiami dirbamos žemės plotai. „Įtraukta į parko ribas teritorija apie Turčinus ir Totorviečius, čia vien melioruoti žemės plotai. Žmonės europinius projektus darėsi, kad susitvarkytų melioraciją. Sintautuose šiuo metu grioviai už europinius tvarkomi. Iš vienos kišenės ima, kad tvarkytų, dabar iš kitos kišenės ims“, - svarstė pašnekovas.
Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėtų 0,48 proc. ir Lietuvoje būtų 18,61 proc. saugomų teritorijų. Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc., o ketvirtadalis jų turėtų tapti griežtai saugomomis.
| Rodiklis | Dabartinė reikšmė | Prognozuojama reikšmė po įsteigimo |
|---|---|---|
| Saugomų teritorijų plotas Lietuvoje | 18,13% | 18,61% |
| Saugomų teritorijų ploto padidėjimas | - | 0,48% |