Kiek neįgalių vaikų gali būti grupėje darželyje?

Šiandien tėvai, auginantys specialių poreikių vaikus, susiduria su klausimu, į kokią ugdymo įstaigą leisti savo atžalą. Savivaldybės, specialūs ar privatūs darželiai - kas gali pasiūlyti tinkamiausią aplinką ir pagalbą?

Vaikų priėmimas į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vykdomas vadovaujantis Vaikų priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.

Ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai nuo gimimo iki 6(7) metų. Priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.

Prašymus dėl vaikų priėmimo į Įstaigas elektroniniu būdu Sistemoje pildo vienas iš tėvų, kuris ne mažiau kaip 1 mėnesį kartu su vaiku yra deklaruotas Klaipėdos mieste.

Pasikeitus gyvenamajai vietai mieste, galima pakeisti 1 ar 2 Sistemoje užregistruotas Įstaigas, jeigu yra poreikis. Tokiu atveju paliekama pirminė registracijos data tų Įstaigų, kurios yra nekeičiamos. Naujai pasirinktų Įstaigų registracijos data bus pakeista į vėlesnę registracijos datą.

Kitais atvejais Prašymuose užregistruotų duomenų keitimas, išskyrus tam tikrus atvejus, Sistemoje vertinamas kaip naujų Prašymų, naikinančių ankstesniuosius, užregistravimas. Tėvų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra kitose savivaldybėse, prašymai Sistemoje neregistruojami. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikas lankytų Įstaigą, turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių su prašymu.

Sprendimus dėl šių vaikų priėmimo nagrinėja Vaikų priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes komisija.

Prioriteto teisė suteikiama vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).

Prioriteto teisė suteikiama tik generuojant eiles pagal Prašymus, registruotus tais pačiais metais. Prioriteto teisė nesuteikiama prieš Prašymus, pateiktus ankstesniais metais.

Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje Įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje Įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.

Jeigu tėvai nustatytu laiku, gavę elektroninį pranešimą, nepatvirtina savo sutikimų arba atsisakymų ugdyti vaiką priskirtoje Įstaigoje arba priskirtai Įstaigai nepateikia reikiamų dokumentų (kopijų), Sistemos naudotojas, atsakingas už Sistemos duomenų tvarkymą, įspėja tėvus telefonu ar elektroniniu paštu dėl vaiko išregistravimo iš Sistemos. Vaikai, išregistruoti iš Sistemos, gali būti joje registruojami iš naujo Aprašo nustatyta tvarka.

Nuo pirmos vaiko ugdymo dienos prasideda švietimo santykiai ir privalomas Įstaigos lankymas. Jeigu vaikas nelanko Įstaigos daugiau kai vieną mėnesį, Įstaigos vadovas turi susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti, ar vaikui reikalinga ugdymosi vieta. Tėvai motyvuotą paaiškinimą turi pateikti raštu.

Tėvai, sudarę mokymo sutartį ir pageidaujantys po vaiko nesėkmingo adaptacinio periodo atidėti Įstaigos lankymo pradžios datą metams, teikia prašymą Priėmimo komisijai. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikai, pabaigę ikimokyklinio ugdymo programą, tęstų ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą lankomose Įstaigose, Įstaigų vadovams pateikia prašymus ne vėliau kaip iki gegužės 1 d.

Su tėvais, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra Savivaldybė, pasirašomos mokymo sutartys dėl priešmokyklinio ugdymo programos, vadovų įsakymais jie paskiriami į konkrečias grupes, tai pažymima Sistemoje ir vaikai įrašomi į mokinių registrą.

Tėvai dėl vaikų pasikeitimo ugdymosi vietomis pateikia prašymus Savivaldybės administracijos direktoriui Klientų aptarnavimo skyriuje.

Specialių poreikių vaikai - tai lėčiau nei sveiki fiziškai ir psichiškai besivystantys vaikai. Visuomenėje įprasta juos vadinti neįgaliais, nors neretai tokie vaikai vizualiai neišsiskiria jokia fizine negalia.

Ji prasitarė, kad jiems teko keisti net gyvenamąją vietą, kad šeima gyventų arčiau tinkamo jų vaikui darželio.

Prieš gerus trejus metus Rūta Udraitė įsivėlė į ilgą ir nemalonią diskusiją su Vilniaus specialiojo darželio „Žolynėlis“ vadovybe. Dabar Rūta sako, kad gal nebūtų tokia arši, tačiau tuomet ją užgavo daug dalykų.

„Spina bifida diagnozę turintys vaikai nelaiko šlapimo. Jiems itin svarbu treniruoti šlapimo pūslės raumenų susitraukimo funkciją. Darželio nuostatuose buvo parašyta, jog yra lavinamos įvairios funkcijos, tačiau šita, deja, ne. Taip pat jie akcentavo vaiko meninius gebėjimus, nors man atrodė, kad geriau lavinti ne jos muzikinius gebėjimus, o gerinti šlapimo sistemos veiklą, taip apsaugant ją nuo infekcijų ir kitų ligų. Ne visur buvo padaryti įvažiavimo neįgaliojo vežimėliu takai, bet labiausiai liūdino, kad nebuvo medicininį išsilavinimą turinčio darbuotojo“, - sakė R. Udraitė.

Būtent medicininį išsilavinimą turintis darbuotojas galėtų padėti neįgaliam vaikui pasišlapinti su kateterio pagalba.

„Kai pradėjome apie tai kalbėti, sužinojome, kad neturintis medicininio išsilavinimo auklėtojas negali to daryti. O tėvai, neturintys medicininio išsilavinimo, gali tai daryti? Kai paklausėme, kokius jie siūlo sprendimus, prasidėjo svarstymai tema - kvieskime greitąją. Tris kartus per dieną?“, - nepaliauja stebėtis Spina bifida ir hidrocefalijos asociacijos vadovė Rūta Udraitė- Mikalauskienė.

Šios asociacijos nariai kartu su medikais siekia, jog ugdymo įstaigose atsirastų atskiros patalpos, kur vaikai galėtų kateterizuotis.

„Atlikti kateterizaciją bendrajame tualete sudėtinga. Jeigu dabar aš galiu savo vaikui paaiškinti, kad ji tiesiog šlapinasi kitaip nei visi vaikai, tai kaip reikės su ja kalbėtis, kai dėl to kitokio šlapinimosi ji patirs nuolatines patyčias mokykloje? Ji neišvengiamai bus izoliuojama, nevyks jokia integracija į sveikųjų visuomenę“, - kalbėjo mama.

2013 m. buvo 41 730 specialius ugdymo poreikius turinčių vaikų, tai sudaro 11 proc. 90 proc. jų mokosi įprastų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais, 1 proc. - specialiosiose klasėse ir 9 proc. - specialiosiose mokyklose.

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė informavo, kad sostinėje veikia trys specialieji lopšeliai-darželiai.

• Specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis” (lietuvių k., 137 vaikai);
• specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis” (lietuvių k., 33 vaikai) - vaikams, turintiems fizinių ir judėjimo sutrikimų bei kompleksinius sutrikimus;
• specialusis darželis „Dobilėlis” (lietuvių k., 13 vaikų) - vaikams, turintiems kompleksinius sutrikimus, protinį atsilikimą.

Lopšelis-darželis „Aitvaras” - bendrojo ugdymo darželis, kuriame dalyje grupių ugdomi vaikai su alerginiais susirgimais (150 vaikų).

Lopšelis-darželis „Prie pasakų parko” (rusų k. ir lenkų k., 49 vaikai) turi grupes vaikams, turintiems sunkius kalbos ir komunikacijos sutrikimus.

Trijuose lopšeliuose-darželiuose („Rūta” (lietuvių k., 16 vaikų), „Daigelis” (rusų k., 24 vaikai), „Sakalėlis” (lietuvių k., 26 vaikai) bei darželyje-mokykloje „Vaivorykštė” (rusų k., 26 vaikai) veikia po dvi specialiąsias grupes vaikams, turintiems sunkius kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Lopšelyje-darželyje „Coliukė” veikia viena specialioji grupė vaikams su kompleksiniais bei kalbos ir komunikacijos sutrikimais (7 vaikai).

Vilniuje veikia du ugdymo centrai: specialiojo ugdymo centras „Aidas” (17 vaikų) ir vaikų invalidų ugdymo centras „Viltis” (6 vaikai).

Nenorėjusi skelbti savo vardo ir pavardės mama, auginanti vaiką, turintį autizmo sindromą, su siaubu prisimena trumpą periodą specialiųjų poreikių darželyje.

„Vienoje grupėje susirenka skirtingų diagnozių vaikai, tačiau tarp jų nė vieno sveikojo. Kokį pasaulio vaizdą jie susikuria? Juk tai kažkoks getas. Nemanau, kad specialių poreikių darželiai padeda neįgaliam ar raidos sutrikimų turinčiam vaikui adaptuotis sveikųjų visuomenėje. Galų gale sveiki vaikai - juk jie pamato neįgalų vaiką tik kažkur gatvėje eidami pro šalį. Jie nežino, kaip į jį reaguoti. Būtų geriausia, jeigu specialius poreikius turintis vaikas būtų ugdomas kartu su sveikaisiais. Tai būtų naudinga visiems. Tik mes susiduriame su kita problema - daugybė pradinio ugdymo įstaigų bijo tokių vaikų, nežino, kaip su jais elgtis“, - sakė mama.

Ji prisiminė, kaip sveikų vaikų darželyje negalinti vaikščioti mergaitė būdavo paliekama grupėje, kai kiti vaikai eidavo į lauką. Ji stovėdavo prie lango ir žiūrėdavo, kaip sveiki jos draugai žaidžia kieme. Kodėl taip buvo elgiamasi? Nes darželio auklėtoja pasakė, jog kol ji suruoš ir į vežimėlį pasodins neįgalų vaiką, kiti turės stovėti ir laukti.

Dukrelę Liepą auginanti mama Ieva Šuipė sako, jog džiaugiasi, kad jos dukra kasdien būna šalia neįgalaus vaiko.

„Kai sužinojau, kad Draugystės sodelyje (Vaikystės sodo filiale, kurį mes panorome lankyti dėl patogios vietos ir miško apsupties) kiekvienoje klasėje yra po du sutrikimų turinčius vaikučius, man net mintis nekilo į šį darželį nevesti vaiko. Vienintelis klausimas man kilo, ar užteks dėmesio visiems vaikams, jeigu mokytojoms reikės didžiąją laiko dalį skirti vaikučiams, turintiems negalią. Bet sužinojus, kad vaikai yra prižiūrimi slaugytojų ir mokytojos savo laiką visiems paskirsto vienodai, nebeliko net šios dvejonės. Per adaptacijos savaitę (kuomet tėveliai kelias dienas būna sodelyje su vaikais) turėjau progą pati pažinti ir pabendrauti su tais vaikučiais. Džiaugėsi mano širdis, kai mačiau, kaip puikiai tie vaikučiai integruojasi į visas veiklas, kaip vaikai padeda vieni kitiems, patys susipranta užleisti, palaukti, padėti“, - pasakojo Ieva Šuipė.

Ji mano, jog nauda būti kartu yra didesnė sveikiesiems vaikams, nes jie nuo mažens auga su baziniu suvokimu, kad visi žmonės, visi vaikai yra vienodai verti dėmesio, meilės, pagarbos, draugystės.

„Jie mokosi tolerancijos, kantrybės, išmoksta palaukti lėtesnių, padėti silpnesniems. Galiu pasakyti, kad mokomės ir mes, tėvai, ypač tie, kurie savo vaikystėje ar net vėliau gyvenime mažai susidūrėme su žmonių negalia. Man pirmą kartą pamačius šiuos vaikučius iš karto atėjo toks suvokimas, kad jie turi puikių savybių: mano vaiko grupėje besimokanti neįgali mergaitė visada mane žavi savo iškalba, sumanumu, draugiškumu, aktyvumu, kitas neįgalus berniukas - nuolat šypsosi, spinduliuoja didžiulę šilumą ir pozityvumą“, - kalbėjo I. Šuipė.

Moteris sako besimokanti iš neįgalių vaikų mamų, kurios ugdo savo vaikų savarankiškumą leisdamos jiems patiems ką nors daryti, sunkiai, bet judėti į priekį.

„Mes, turintys sveikus vaikus, dažnai viską darome už juos, nors jie laisvai patys galėtų apsirengti, pavalgyti, apsispręsti“, - sakė I. Šuipė.

2002 m. trys ministrai - švietimo ir mokslo Algirdas Monkevičius, sveikatos apsaugos Romualdas Dobrovolskis, socialinės apsaugos ir darbo Vilija Blinkevičiūtė - apibrėžė, kas yra specialūs poreikiai.

Specialusis ugdymas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Specialiojo ugdymo lėšos - tai lėšos, skirtos specialiajai pedagoginei ir psichologinei pagalbai teikti ir mokytojų tarifinio atlygio priedui už specialiųjų poreikių mokinių mokymą. Specialiųjų poreikių mokinių krepšelį sudaro mokymo ir specialiojo ugdymo lėšos.

Ne viena specialių poreikių vaiką auginanti vilnietė mama prasitarė, jog iš Vilniaus savivaldybės niekuomet nesulaukė jokios pagalbos. Daugelis mamų tikino, jog savivaldybė neįgaliam vaikui turėtų skirti padėjėją, kuris padėtų vaikui esant medicininiams poreikiams, pavyzdžiui, kateterizuotis ar susiruošti išeiti į lauką. Iš V. Kibirkštienės pateiktų duomenų matyti, kad yra mažiausiai 500 vaikų, kurie turėtų turėti specialųjį pedagogą, galintį jiems padėti.

Po ilgų susirašinėjimų iš Vilniaus savivaldybės atėjo informacija: „Grupėje, kurioje ugdomi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, negalintys savarankiškai dalyvauti ugdyme, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92-4396). Vilniaus mieste mokytojo padėjėjo etatai skiriami pagal poreikį.“

Primygtinai spaudžiant atsakyti į klausimą, kiek buvo tokių etatų, kiek už tai sumokėjo savivaldybė (šių klausimų jie kažkodėl „nematė“) ir įsikišus naujojo Vilniaus mero atstovui spaudai, galiausiai gautas atsakymas: „Taip, kiekvienas neįgalus vaikas turi turėti mokytojos padėjėją. Šiuo metu nė viena Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga dėl nepakankamo finansavimo tokio specialisto neturi, todėl ir išlaidų nėra“.

Daugeliui tėvų yra reikalinga pastovi, nuolatinė informacija, patarimai, parama, kurią gali suteikti socialiniai darbuotojai ir psichologai. Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios. Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai. Atspirties taškas turėtų būti jau esami sugebėjimai.

Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, į jo emocinę raidą, o reabilitacijos tikslas-siekti, kad vaikas taptų harmoningu ir saugiai besijaučiančiu, galinčiu tobulinti savo sugebėjimus.

Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų.

JAV sutrikusio intelekto žmonių yra kelis kartus daugiau negu Švedijoje. Ypač skiriasi neryškiai sutrikusio intelekto žmonių skaičius. Kai kuriose valstijose pernelyg paskubėta uždaryti prieglaudas, ir sutrikusio intelekto žmonės atsidurė gatvėje. Neretai tenka pamatyti juos vaikštančius su visais asmeniniais daiktais, sukrautais į plastmasinį maišelį.

Vaikai su protiniais atsilikimais visada gimdavo ir gims ateityje bet kurioje šalyje. Tik, deja, ne kiekviena valstybė gali pasirūpinti tais vaikais, arba padėti kitam pasirūpinti jais. Nuo 1950m. Mokymosi pasiekimai irgi nestebina. Protiškai atsilikę moksleiviai smarkiai atsilieka nuo negelių neturinčių savo bendraamžių visose srityse. Jie turi problemų, susisjusių su dėmesiu, atmintimi, savireguliacija, kalbos raida, mokymosi pasiekimais, socialine raida ir motyvacija.

Labai didelį vaidmenį protiškai atsilikusių vaikų gyvenime gali atlikti draugystė. Draugystė leidžia vaikui pajusti, kad jis yra priklausomas, priimamas ir vertinamas, taip atsiranda ryšys tarp žmonių. Draugystė užtikrina saugumo jausmą. Santykiai su kitais žmonėmis yra gyvybiškai svarbūs. Protiškai atsilikę vaikai nori draugauti; draugystės jiems reikia lygiai kaip ir visiems kitiems. Tačiau jie dažnai neturi galimybių užmegzti draugiškų santykių ar įgyti reikiamų įgūdžių socialiniams ryšiams palaikyti. Jie mažai laiko praleidžia su savo bendraamžiais, nes dažnai gyvena atskiroje ar izoliuotoje aplinkoje.

Bruce‘as G. JAV protiškai atsilikę moksleiviai ugdomi įvairiose įstaigose, pradedant bendrojo ugdymo klasėms ir baigiant internatinėmis įstaigomis.(Inrenatinės įstaigos vis retėja JAV) Specialiosios klasės JAV valstybinės mokyklose yra dažnas reiškinys. Manoma, jog dabar ryškėja tendencija kurti mažas bendruomenines įstaigas,vadinamas bendruomenės namais. (BN). Bendruomenės namų tikslas - ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius sudarant kuo tinkamesnes sąlygas, t.y. JAV pedagogai iki šiol nesutaria, kuris požiuris yra palankesnis atsilikusiems moksleiviams: ar tas, kuris siejamas su integruotu mokymu drauge su negalių neturinčiais bendraamžiais, ar tas, kuris siejamas su ugdymu tarp kitų protiškai atsilikusių vaikų.

Ženklų kalbos mokymo bei reikalingų įgūdžių gavimui JAV steigiami specialieji kursai. Juk dažnai atsitinka, jog girdintiems tėvams gimsta kurčias vaikas.

Akivaizdu, kad pastaruoju dešimtmečiu Letuvos spec. ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Viena vertus, dar tarybiniais laikais susiformavusi sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sistema argumentavo segregacinį (atskyrimo) ugdymo modelį. Vyravo uždaro tipo pagalbinės mokyklos, dabar vadinamos specialiosiomis mokyklomis. Tai buvo vienintelė švietimo sistemos įstaigų rūšys, skirta negalės vaikams. Tačiau vienas iš klasikinių buvusios sistemos absurdų buvo tas, kad būtent negalės vaikams šios įstaigos buvo visiškai nepasiekiamos. Jos buvo skirtos, visų pirma, lengvo protinio atsilikimo vaikams, o ši diagnozė buvo nesunkiai suteikiama vaikams, kuriems iš žemiausio socialkultūrinio sluoksnio, kuomet paaiškėdavo, kad jie neturi šeimos arba motina nesugeba rūpintis vaiku.

Šį procesą skatino mažiausiai du motyvai. Pirma, stiprėjantis žmogaus teisių veksnys. Paaiškėjo, kad gyvenimas internatuose sukelia gausius socialinius ir asmenybės vystymosi pažeidimus. Ne paslaptis, kad specialiųjų internatinių mokyklų auklėtiniai turi nemažai elgesio problemų. Iš tiesų, panaudodama defektologijos mokyklos metodologinius pagrindus, specialioji mokykla teikė ir pakankamai rimtų argumentų: teoriškai pagrįsta pedagoginė korekcinė veikla, strukturuotas mokymas, įvairų specializacijų aukštas kvalifikacijos specialistų sutelkimas draugėn, vaikų emocinis saugumas panašių į juos bendraamžių grupėse ir pan. Antra vertus, daugelio specialistų, susižavėjusių integracijos ir dalyvavimo idėjomis, ateinančiomis iš Vakarų šalių, jau nebetenkino tai, jog specialiojo ugdymo sistema, sutelkdama dėmesį į sutrikimo pedagoginę korekciją, paliko nuošalyje vaikų įsiliejimą į socialinės veiklos struktūras, nepajėgė jų parengti savarankiškam gyvenimui.

Šiuo metu, kai dauguma internatinio pobūdžio įstaigų perduodamos apskričių administravimui, visgi realiausiai neįgaliųjų reikmėmis ir ugdymu rūpinasi: mažo tipo organizacijos, NVO ir invalidų draugijos.

2000 - 2001 m. mokyklas lankė 53308 moksleiviai, turintys įvairaus lygio specialiųjų ugdymo poreikių. Jie sudaro 9 proc. visų šalies moksleivių. Taigi, didžioji dalis (45,5 tūkstant.) spec poreikių moklseivių ugdomi visiškos integracijos forma. Dalinės integracijos forma (t.y bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtose specialiosiose klasėse) ugdomi 952 specialiųjų poreikių vaikai. Dauguma jų (beveik 6proc) yra sutrikusio intelekto. Dar 6,4 tūkst SPV mokosi specialiosiose moyklose. Dauguma jų (73proc) ugdomi specialiose mokyklose, skirtose sutrikusio intelekto vaikams. Kiti 8proc ugdomi kurtiems ir neprigirdintiems, po 6proc - fizinių sutrikimų turintiems bei akliems ir silpnaregiams, 4proc - kalbos sutrikimų turintiems skirtose mokyklose, o 3proc - ugdymo centruose.

Vis daugiau specialiųjų mokyklų ugdytinių stengiamasi integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Nuo 1990 - 1991 iki 2000 - 2001 m moksleivių specialiose mokyklose sumažėjo ytrečdaliu.

Sutrikusios regos spec. 7 Klaipėda L/d „Pelėdžiukas“ 1980 05 19 6 90 Savarankiškas darželis. Švietimo Ministerijos, miestų švietimų skyrių dėka visiems spec darželiams buvo paskirtos bendrojo tipo ikimokyklinių įstaigų patalpos ir po kapitalinio remonto pritai...

Ši informacija padės geriau suprasti, kiek neįgalių vaikų gali būti grupėje darželyje ir kokios yra jų ugdymo galimybės.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo įstaigos Vilniuje

tags: #kiek #neigaliu #vaiku #gali #buti #grupeje