Didžiausią įtaką senesnio būsto vertei turi renovacija, kuri pagerina ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą bei energinį efektyvumą. Anot ekspertės, energiją taupantis būstas tampa patrauklesnis ir rinkoje, ir kasdienybėje.
Daugiabučio renovacija - darbininkų aplaidumas ?
Renovacijos įtaka būsto vertei
Pastebima, kad, renovavus daugiabutį namą, būsto išlaikymas tampa ekonomiškesniu, pagražėja gyvenamoji aplinka, išauga gyvenimo komfortas bei padidėja nekilnojamojo turto vertė. Paskaičiuota, kad renovavus būstą, jo pardavimo ar nuomos kaina išauga maždaug trečdaliu.
„Dažniausiai didžiausią grąžą suteikia darbai, pagerinantys būsto inžinerines sistemas bei šildymo sprendimus. Jeigu būstas tampa ekonomiškesnis ir patogesnis gyventi, jo rinkos vertė natūraliai kyla. Kartais tam, kad pagerėtų bendra namo energetinio efektyvumo padėtis, pakanka pakeisti langus. Tačiau kitais atvejais gali prireikti visiškos namo renovacijos“, - sako L.Žukovė.
Energinis efektyvumas ir sutaupymai
Šiandien jau niekas nebeabejoja, kad atnaujinus daugiabutį, pasiekiame geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus namą ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė - ją dažniausiai galima reguliuoti pagal poreikį. Po renovacijos sutaupoma - išlaidos būstui šildyti yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Remiantis AB „Klaipėdos energija“ duomenimis, per keturis šalčiausius praėjusio šildymo sezono mėnesius renovuotų namų gyventojai sumokėjo maždaug 80 proc. mažiau, nei gyvenantys nerenovuotuose namuose. Pavyzdžiui, nerenovuoto namo gyventojai už 60 m2 buto šildymą 2021 m. lapkričio - vasario mėn. sumokėjo 248,15 Eur (be PVM), o per tą patį laikotarpį renovuoto namo gyventojai už tokio pat ploto butą sumokėjo - 137,54 Eur (be PVM).
| Rodiklis | Nerenovuotas namas (60 m2 butas) | Renovuotas namas (60 m2 butas) |
|---|---|---|
| Šildymo išlaidos (2021 m. lapkritis-vasaris) | 248,15 Eur (be PVM) | 137,54 Eur (be PVM) |
Kaip planuoti renovaciją?
Prieš pradedant renovacijos darbus, rekomenduojama atlikti profesionalią būsto apžiūrą. Pasak L.Žukovės, toks įvertinimas padeda nustatyti problemines sritis, suplanuoti darbų apimtį ir tiksliau įvertinti biudžetą. Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja pasinaudoti banko finansavimu - taip lengviau priimti atsakingus finansinius sprendimus ir planuoti biudžetą.
„Būsto inžinerinės sistemos - elektros instaliacija, vandentiekis, kanalizacija - dažnai nusidėvi greičiau nei pastato konstrukcijos, todėl jų būklės įvertinimas ir atnaujinimas turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių planuojant renovaciją. Tai padeda užtikrinti saugumą ir prisideda prie būsto vertės augimo. Kitas svarbus etapas - energinio efektyvumo gerinimas, pavyzdžiui, pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, bei atsinaujinančios energijos sprendimai, tokie kaip saulės elektrinė. Šie darbai ne tik sumažina eksploatacines išlaidas, bet ir didina būsto patrauklumą rinkoje“, - pastebi ekspertė.
Finansinė nauda ir gyvenimo kokybė
Renovacija įprastai pagerina ne tik finansinę padėtį, bet ir kasdienio gyvenimo kokybę. Atnaujintas būstas tampa šiltesnis, saugesnis bei komfortiškesnis, o energinis efektyvumas leidžia sumažinti mėnesines išlaidas.
„Net jei neplanuojate būsto parduoti artimiausiu metu, renovacija gali tapti ilgalaike investicija į finansinį saugumą. Kitaip tariant, didesnė būsto vertė suteikia daugiau pasirinkimo ateityje, tiek gyvenant pačiam, tiek parduodant ar nuomojant turtą“, - aiškina L.Žukovė.
Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą.
Renovacijos kaina ir atsipirkimas
Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė aiškino, kad modernizacijos kaina nėra fiksuota ar vidutinė, nes ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasirinktų sprendinių investiciniame plane. T. y. ar atliekami tik būtiniausi darbai, ar pasirenkamas platesnis priemonių paketas, kokios energinės klasės siekiama, koks yra plotas ir pan. Dėl to, anot jos, nurodyti vieną „vidutinę“ modernizacijos kainą būtų netikslu ir tai esą klaidintų gyventojus: „Svarbiausia, kad gyventojai kartu su specialistais įvertintų savo namo poreikius ir pasirinktų tokį sprendinių rinkinį, kuris atitinka tiek energetinius tikslus, tiek finansines galimybes.“
Vis tik Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė atskleidė, kad šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau. Ji vardijo, kad kaina priklauso nuo kelių veiksnių: pastato dydžio (aukštų skaičiaus, butų kiekio, bendro ploto); pasirenkamų atlikti darbų kiekio ir įvairovės (pvz., ar atliekama tik fasado šiltinimas, ar keičiami langai, stogas, šildymo sistema); pastato būklės prieš renovaciją (kiek reikia papildomų konstrukcinių sprendimų).
„Vidutiniškai skaičiuojama apie 700 tūkst. eurų už daugiabučio renovaciją. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina - apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos. Šie skaičiai gali kisti priklausomai nuo pasirinktų sprendimų ir finansavimo sąlygų“, - komentavo G. Burbienė.
Pasak APVA atstovės, renovacijos naudą yra įprasta vertinti vien pagal visų investicijų atsipirkimą. „Renovacija pirmiausia yra namo remontas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą, saugumą ir komfortą. Tačiau realiai atsiperka tik ta jos dalis, kuri tiesiogiai didina energinį efektyvumą - atitvarų šiltinimas, langų ir durų keitimas. Kadangi dauguma gyventojų langus jau yra pasikeitę, pagrindinė investicija lieka sienų ir stogo šiltinimas“, - aiškino G. Burbienė.
Jos teigimu, tipiniame 30 butų name ši investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3-5 metus, o su 30 proc. valstybės parama - maždaug per 3 metus. „Tai reiškia, kad energiją taupantys sprendimai yra ekonomiškai pagrįsti ir greitai grąžina investicijas. Visa kita - fasado apdaila, stogo dangos keitimas, vamzdynų atnaujinimas - yra būtinos remonto išlaidos, kurios užtikrina pastato techninę būklę, komfortą ir vertės išlaikymą, bet nėra tiesiogiai susijusios su energijos taupymu. Todėl renovacija turi būti vertinama ne tik kaip investicija, bet ir kaip ilgalaikė priemonė išsaugoti būstą, sumažinti gedimų riziką ir padidinti turto vertę“, - kalbėjo pašnekovė.
Kiek padidėja buto vertė po renovacijos?
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės. Kituose miestuose gali būti, kad renovacija prideda daugiau vertės, tačiau pati renovacijos kaina irgi bus didesnė.
M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad buto vertė po renovacijos didėja ne tik dėl pagerėjusios pastato techninės būklės, bet ir dėl mažesnių šildymo sąnaudų, geresnio energetinio efektyvumo, atnaujintų inžinerinių sistemų ir estetiškai patrauklesnės aplinkos. Be to, renovuotas namas dažniausiai turi tvarkingesnes bendrąsias erdves, liftus, fasadą, o tai tiesiogiai veikia pirkėjų suvokiamą vertę.
Pašnekovas vardijo, kad Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 2-2,2 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 2,3-2,6 tūkst. eurų už 1 kv. m. Jis pridūrė, kad jei butas nuomojamas renovuotame name, jo nuomos kaina irgi kyla panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos yra mažesnės, gražesnis namas, tvarkingos laiptinės ir t. t.
„Kaune vidutinė 1 kv. m. pardavimo kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 1,6-1,8 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 1,9-2,1 tūkst. eurų už 1 kv. m. Klaipėdoje atitinkamai prieš renovaciją 1 kv. m. buto kainuoja 1,4 tūkst. eurų, po renovacijos - 1,8 tūkst. eurų“, - vardijo M. Čiulada.
Renovacijos trukmė ir lengvatinės paskolos
Pasak „Ober-Haus“ atstovo, dar vienas itin svarbus aspektas - likvidumas. Renovacijos metu atnaujintas būstas rinkoje yra žymiai patrauklesnis: tokie butai parduodami greičiau, su mažesnėmis derybomis ir dažnai už aukštesnę kainą: „Tai - ypač aktualu Vilniuje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekonomiškai efektyvius būstus.“
G. Burbienė nurodė, kad daugiabučio renovacijos trukmė nuo valstybės paramos teikimo sutarties pasirašymo iki rangos darbų pabaigos vidutiniškai svyruoja nuo 24 iki 40 mėn. „Laikas priklauso nuo projekto sudėtingumo ir įvairių veiksnių (pvz., statybos leidimų gavimo, projektavimo, savininkų ginčų ir t. t. trukmė). Jei vertiname tik rangos darbų etapą, jis paprastai trunka nuo 6 mėn. iki 1,5 metų, priklausomai nuo pastato dydžio, darbų apimties ir techninės būklės“, - dėstė APVA atstovė.
O I. Šakalienė pridūrė, kad gyventojai dar gali pasinaudoti lengvatinės paskolos teikimo sąlygomis, mokėdami fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Paskolos terminas - 20 metų.