Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai. BKT yra skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekiui kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis.
Šiame straipsnyje aptarsime eritrocitus ir su jais susijusius rodiklius, jų normas ir nukrypimus nuo normos.
Eritrocitai ir jų svarba
Vieni svarbiausių bendro kraujo tyrimo parametrų yra susiję su raudonaisiais kraujo kūneliais, vadinamais eritrocitais. RBC arba eritrocitai yra raudonosios kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį organizme, nešant deguonį į audinius ir atvedant anglies dioksidą iš audinių į plaučius. Jie atlieka gyvybiškai svarbią funkciją - perneša deguonį iš plaučių į viso kūno audinius ir pašalina iš jų anglies dioksidą. Eritrocitų kiekis gali suteikti informacijos apie organizmo sveikatą ir padėti diagnozuoti tam tikras problemas.
- Eritrocitų skaičius nurodo raudonųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Šis rodiklis svarbus vertinant, ar organizmas geba tinkamai aprūpinti audinius deguonimi.
- Hemoglobinas yra eritrocitų baltymas, pagrindinis deguonies pernešėjas. Jo kiekio sumažėjimas yra pagrindinis anemijos požymis.
- Hematokritas atspindi, kokį procentą kraujo tūrio sudaro eritrocitai. Jis ypač svarbus vertinant anemijos ar kraujo netekimo sunkumą bei organizmo hidratacijos būklę.
Pagrindiniai eritrocitų rodikliai
Bendras kraujo tyrimas apima įvairius rodiklius, susijusius su eritrocitais:
- MCV (vidutinis eritrocito tūris): parodo vidutinį vieno eritrocito dydį. Tai itin svarbu anemijos tipams atskirti. Mažas vidutinis eritrocito tūris gali rodyti mikrocitozę, kurioje eritrocitai yra mažesni nei įprasta. Didelis vidutinis eritrocito tūris gali rodyti makrocitozę, kurioje eritrocitai yra didesni nei įprasta. Normalus vidutinis eritrocito tūris gali rodyti normalų eritrocitų dydį.
- MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas): rodiklis rodo, kiek hemoglobino yra viename eritrocite. Mažas vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi mažai hemoglobino. Didelis vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hiperchrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei įprasta. Normalus vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti normalų hemoglobino kiekį eritrocituose.
- MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite): rodo hemoglobino koncentraciją nustatytame eritrocitų tūryje. Maža vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei įprasta. Didelė vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali būti retesnis reiškinys, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio hemoglobino kiekio ar kitų kraujo sutrikimų. Normali vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normalią hemoglobino koncentraciją.
- RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį): rodo eritrocitų dydžių variaciją. Padidėjęs eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį gali rodyti, kad eritrocitų dydžio skirtumas yra didesnis nei įprasta. Normalus eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad eritrocitai turi panašų dydį ir jų pasiskirstymas yra harmoningas.
Eritrocitų normos
Viename litre kraujo suaugę žmonės paprastai turi nuo 4,32 iki 5,72 trilijonų eritrocitų. Tai - sveiko žmogaus rodiklis, rašo MSN.com. Normalus hemoglobino lygis skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui.
MCH normos pagal amžių
MCH rodiklio normos pagal amžių:
- Suaugusieji: 26-31 pg
- Vaikai gimimo momentu: 34-38 pg
- 1 dienos: 34-38 pg
- 2-6 dienų: 33-37 pg
- 14 dienų-2 mėn.: 27-34 pg
- 3 mėn.-10 mėn.: 26-31 pg
Nukrypimai nuo normos
Atlikus kraujo tyrimą kartais galite išvysti kur kas didesnį eritrocitų skaičių. Raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali padidėti dėl įvairių priežasčių. Štai kelios jų:
- rūkymas
- įgimtos širdies ligos
- dehidratacija
- inkstų ląstelių karcinoma, kuri yra inkstų vėžio rūšis
- plaučių fibrozė
- kaulų čiulpų liga, sukelianti raudonųjų kraujo kūnelių perprodukciją ir susijusi su genetine mutacija
Jei kraujo tyrimas rodo priešingą rezultatą, t.y. eritrocitų turite per mažai, akivaizdu, kad jums trūksta hemoglobino. Tai lemia daug priežasčių, tačiau dažniausios:
- anemija
- kaulų čiulpų nepakankamumas
- eritropoetino trūkumas yra pagrindinė lėtinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų anemijos priežastis
- hemolizė arba eritrocitų sunaikinimas dėl transfuzijos, kraujagyslių pažeidimo ar kitų priežasčių.
Asociacija Kraujas.lt apibūdino keleto dažniausiai pasitaikančių kraujo ligų simptomus. Kaip nurodoma asociacijos interneto puslapyje, kraujo kūnelių skaičius sergant kraujo ligomis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Neretai visų kraujo kūnelių ima mažėti:
- dėl ligų, pažeidžiančių kaulų čiulpus (pvz., kai pacientui nustatyti mielodisplastiniai sindromai, pirminė mielofibrozė)
- dėl ligos išplitimo į kaulų čiulpus (pvz., limfomos)
- dėl to, kad aktyvi kraujo liga „išstumia“ normalią kraujodarą, pvz., sergant leukemijomis
- dėl taikomo gydymo, pvz., gydant chemoterapija ir/ ar radioterapija veikia ne tik ligos pažeistas, tačiau ir sveikas ląsteles.
Skirtingų kraujo kūnelių tipo skaičiaus sumažėjimas pasižymi būdingais simptomais ir turi atitinkamus gydymo ar korekcijos būdus.
Anemija
Viena dažniausių ligų, kurios vienas iš simptomų - eritrocitų sumažėjimas kraujyje - yra anemija, dar vadinama mažakraujyste. Pacientai, kuriems sumažėja eritrocitų skaičius, dažniausiai jaučia nuovargį ir energijos stoką. Mažakraujystės simptomų sunkumas priklauso ir nuo to, kiek daug sumažėjo eritrocitų. Jeigu eritrocitų skaičius sumažėja reikšmingai, greta minėtų simptomų pasireiškia išblyškimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys, galvos svaigimas. Senyvo amžiaus pacientams dėl sutrikusio širdies aprūpinimo krauju gali pasireikšti širdies skausmai.
Būdingi anemijos simptomai:
- Oro trūkumo pojūtis
- Silpnumas
- Nuovargis
- Energijos stoka
- Dėmesio, koncentracijos sutrikimai
- Išblyškimas
- Širdies plakimo pojūtis
Anemija gali atsirasti dėl įvairių paveldimų eritrocitų gamybos sutrikimų, sumažėjusios jų gamybos kaulų čiulpuose, padidėjusio ardymo (pvz., blužnyje), kraujuojant. Dažnai anemijos atsiranda dėl tam tikrų medžiagų stokos (vitamino B12, folio rūgšties, geležies). Sergant kraujo ligomis (mieloproliferacinėmis ligomis, limfomomis, leukemijomis ir kt.) dažnai anemija atsiranda dėl to, kad liga tiesiogiai pažeidžia kaulų čiulpus arba jų pažeidimas atsiranda dėl taikomo gydymo.
Anemija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius eritrocitų skaičiaus sumažėjimą, hemoglobino koncentracijos sumažėjimą, o neretai - ir hematokrito rodiklio sumažėjimą. Toliau vertinami kiti bendrame kraujo tyrime pateikiami eritrocitų rodikliai, atliekami kiti reikalingi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti tikslią anemijos priežastį.
Gydymas
Anemijos priežastis yra svarbi gydymo pasirinkimui, kadangi vienais atvejais eritrocitų skaičiui padidinti gali užtekti išgydyti priežastis (paskirti geležies, folio rūgšties ir kt.), o kitais atvejais tenka skirti eritrocitų gamybą skatinančius vaistus (eritropoetiną, androgenus, gliukokortikoidus). Geriausio gydymo būdo pasirinkimas yra individualus, priklauso nuo ligos ir paciento.
Kritiškai sumažėjus hemoglobino koncentracijai kraujyje iškyla grėsmė, kad organizmas nebus normaliai aprūpintas deguonimi, tuomet greitam eritrocitų skaičiaus atstatymui atliekami eritrocitų masės perpylimai.
Eritrocitų masės perpylimas daugumai ligonių atliekamas, kai:
- Hemoglobino koncentracija < 60 - 70 g/l.
- Hemoglobino koncentracija < 80 - 100 g/l ir yra rizikos veiksnių (pvz. širdies, plaučių ligos).
Kiti svarbūs kraujo tyrimo rodikliai
Be eritrocitų rodiklių, bendrame kraujo tyrime vertinami ir kiti parametrai:
- Leukocitai (WBC): atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų ir ligų. Padidėjęs leukocitų skaičius (leukocitozė) dažnai gali rodyti infekciją, uždegiminį procesą, imuninės sistemos reakciją ar net vėžio buvimą.
- Trombocitai (PLT): yra kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą.
- Neutrofilai (NE): yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Neutrofilai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo gynyboje nuo infekcijų.
- Limfocitai (LY): yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Limfocitai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka įvairias funkcijas, įskaitant imuninės atminties formavimą ir specifinės imuninės atsakos reguliavimą.
- Monocitai (MO): yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Monocitai yra didelės ląstelės, kurios vaidina svarbų vaidmenį organizmo imuninėje ir uždegiminėje reakcijoje.
- Eozinofilai (EO): yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Eozinofilai yra ląstelės, turinčios granulės, ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuninėje reakcijoje, ypač alerginėse reakcijose ir parazitų infekcijose.
- Bazofilai: dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose, todėl jų skaičius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ryškiai padidėja.
- LUC (kitos netipinės ląstelės): yra bendras terminas, naudojamas norint apibūdinti kraujo tyrimo rezultatuose matomas ląsteles, kurios nėra standartinės kraujo ląstelės (pvz., eritrocitai, leukocitai, trombocitai) arba jų pavadinimas arba kategorija nėra aiškiai nustatyta.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai kraujo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės:
| Rodiklis | Aprašymas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Eritrocitai (RBC) | Raudonieji kraujo kūneliai | Deguonies pernešimas |
| Hemoglobinas (HGB) | Baltymas eritrocituose | Deguonies nešiklis |
| Hematokritas (HCT) | Eritrocitų tūris kraujyje | Anemijos vertinimas |
| MCV | Vidutinis eritrocito tūris | Anemijos tipo nustatymas |
| MCH | Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite | Hemoglobino kiekio įvertinimas |
| MCHC | Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite | Hemoglobino koncentracijos įvertinimas |
| RDW | Eritrocitų dydžio variacija | Eritrocitų dydžio skirtumų įvertinimas |
| Leukocitai (WBC) | Baltieji kraujo kūneliai | Imuninė sistema |
| Trombocitai (PLT) | Kraujo plokštelės | Kraujo krešėjimas |
Išvados
Kraujo tyrimas - esminis diagnostinis įrankis, kuris padeda vertinti bendrą žmogaus sveikatą ir nustatyti įvairias ligas dar ankstyvose stadijose. Eritrocitų kiekis ir susiję rodikliai yra svarbūs vertinant, ar organizmas geba tinkamai aprūpinti audinius deguonimi. Nukrypimai nuo normos gali rodyti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip anemija, infekcijos ar uždegimai. Svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir konsultuotis su gydytoju dėl rezultatų interpretacijos ir gydymo.
tags: #kiek #turi #buti #eritrocitu