Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka siūlo įvairių tipų būstus, įskaitant mažesnio ploto loftus ir studijas. Todėl svarbu žinoti, kokios yra gyvenamojo ploto normos, kad būstas atitiktų reikalavimus ir būtų patogus gyventi.
Mažo ploto butai Vilniuje tampa vis populiaresni. Šaltinis: iVilnius.lt
Minimalūs reikalavimai ir rekomendacijos
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus gyvenamojo būsto sąvoka pastebimai pasikeitė. Anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m., tačiau dabar yra apibrėžta, kokio dydžio turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad patalpa būtų laikoma gyvenamąja.
Asociacijos skaičiavimais, minimaliam butui įrengti pakanka 17-18 kv. m. Tačiau specialistai rekomenduoja, kad vienam asmeniui tektų apie 30-45 kv. m. ploto. Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto.
Šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. M. Pakalnis pabrėžia: „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu.“
Gyvenamojo ploto normos: lyginamoji lentelė
Ši lentelė apibendrina esminius reikalavimus ir rekomendacijas dėl gyvenamojo ploto normų Lietuvoje:
| Rodiklis | Norma/Rekomendacija | Pastabos |
|---|---|---|
| Minimalus buto plotas (anksčiau) | 34 kv. m | Dabar atsižvelgiama į kambarių dydžius |
| Minimalus buto plotas (dabartinis) | 17-18 kv. m | Minimaliam butui su kambariu, virtuve ir sanitariniu mazgu |
| Rekomenduojamas plotas vienam asmeniui | 30-45 kv. m | Šalyse su aukšta gyvenimo kokybe |
| Vidutinis plotas vienam gyventojui Vilniuje | 25 kv. m | |
| Minimalus kambario plotas daugiabutyje | 16 kv. m | |
| Minimalus vonios ir tualeto plotas | 4 kv. m | |
| Minimalus plotas vienam žmogui daugiabutyje | 14 kv. m |
Kaip skaičiuojamas patalpų plotas?
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas (pagalbinis naudingas plotas, pagalbinis nenaudingas plotas)
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas (rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas)
Svarbu: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Kas įeina į 80 kv. m plotą?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.
Skirtumas tarp bendro ir naudingo ploto
Renkantis būstą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį, pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2.
Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia: Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.
Būsto pirkėjų dilema - kaina ar plotas, 2021 12 14
Kiti svarbūs aspektai
- Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
- Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
- Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
- Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų.
- Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.