Daugiabučių Namų Renovacija Vilniuje: Statistika, Iššūkiai ir Perspektyvos

Vis graudžiau žiūrime į apšiurusius, prieš kelis dešimtmečius statytus daugiabučius. Ir ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos. Tiesa, su nedidelėmis išimtimis.

Absoliuti dauguma Vilniuje stūksančių daugiabučių namų reikalauja renovacijos, rodo „Atnaujinkime miestą“ statistika. Iš viso šalyje yra apie 45 tūkst. daugiabučių namų, iš jų atnaujinti reikėtų apie 39 tūkst. Ypač apverktinos būklės - stambiaplokščiai namai. Net jeigu valstybės numatyta daugiabučių modernizavimo programa vyktų sklandžiai, iki 2020 metų būtų renovuota tik 27 tūkstančiai namų.

Lietuvoje daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. žmonių. Dauguma namų visiškai neatitinka šiuolaikiško gyvenimo standartų. Jie neekonomiški, nepatogūs ir neestetiški.

Aišku, galima pasidžiaugti tuo, kad, nepaisant visų iššūkių, per paskutinius kelerius metus sostinėje pastebimas smarkus suaktyvėjimas. Tai lemia kokybiškesnė komunikacija ir nuolatinis dėmesys daugiabučių namų bendruomenėms“, - kalbėjo E.

Sausį sostinės Viršuliškių mikrorajone įvyko nelaimė - dėl sprogimo buvo pažeista namo konstrukcija, išdužo langai, o gyventojai nebegalėjo grįžti gyventi į savo būstus. 2020 m. vasarą Vilniaus Lazdynų mikrorajone nuo daugiabučio namo nukrito balkonas, tačiau po metų gyventojai priėmė netikėtą sprendimą - nutarė namo nerenovuoti.

Renovacijos Būtinybė ir Problemos

„Ekspertų vertinimu, tokių pastatų konstrukcijų būklė yra gera ir jie yra saugūs bei tinkami naudoti. Tačiau pagrindinė su tokiais daugiabučiais susijusi problema - didelis šilumos suvartojimas, kurį lemia pastato laidumas. Kosmetinis remontas dažnai nukreiptas į vieną problemą, o štai renovacija apima sprendinių sename daugiabutyje visumą. Griauti ir iš naujo statyti - nei pigiau, nei tvariau.E.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie - nebetinkami gyventi, tačiau jų konstruktyvas yra patvarus ir renovacija puikiai išsprendžia visas bėdas. Ypač šiuo laikmečiu, kai tiek daug kalbama apie tvarumą, senų daugiabučių griovimas turėtų būti nebeliečiama tema. Griauti ir iš naujo statyti - nei pigiau, nei tvariau.

„Daugelyje iki 1993 m. statytų daugiabučių namų egzistuojančios pagrindinės problemos ne tik apkartina kasdienybę, bet ir virsta avarinėmis situacijomis. „Iš praktikos galiu pasakyti, kad kosmetinis remontas dažnai nukreiptas į vieną problemą, o štai renovacija apima sprendinių sename daugiabutyje visumą. Be to, už kosmetinį remontą mokame visą sumą iš karto ir dedant lopą ant lopo galiausiai išleidžiame daugiau. Tokio daugiabučio vertė nekilnojamojo turto rinkoje beveik nekyla. Atlikus renovaciją ir sutvarkius pastatą - priešingai: būstas tampa žymiai patrauklesne investicija“, - pabrėžė E.

„Žinoma, tam, kad matytume ryškų pokytį, reikia ir aktyvaus namų valdytojų įsitraukimo bei užtikrinti projektuotojų, architektų, statybos rangovų, techninių prižiūrėtojų atsakomybę“, - vardijo E.

Gyventojų Požiūris ir Valstybės Parama

„Viena didžiausių problemų, lemiančių nenorą modernizuoti būstą, yra pačių gyventojų požiūris, - sakė Ž.Kovšova. - Kaip ir bet koks nuosavas namas, taip ir daugiabutis reikalauja nuolatinių investicijų, kad būtų užtikrinta atitinkama gyvenimo kokybė ir net saugumas. Tik kažkodėl daugiabučių namų gyventojai pasyviai priima sprendimus dėl namo remonto.

„Pastarųjų metų rezultatai išryškina keletą svarbių renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, jog auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius. Šią tendenciją išryškina ne tik kasmet didėjantis Agentūros gaunamų paraiškų kiekis, bet ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai - 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 66 proc. Pasak V.

„Jis įsigaliojo 2015 metais, tačiau bent Vilniuje iki šio šildymo sezono nebuvo taikoma. Vilniaus miesto savivaldybė, matydama didelį dėl šildymo kompensacijų besikreipiančių žmonių skaičių ir vertindama tai, kad daugiabučių renovacija galėtų vykti sparčiau, ėmėsi šios nuostatos taikymo, taip bandydama paskatinti gyventojus rinktis būsto atnaujinimą“, - teigė G. Pasak atstovo, svarbu pabrėžti, kad valstybė remia mažas pajamas gaunančius asmenis ne tik skirdama kompensacijas už šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidas, bet ir 100 proc.

„Įvairios šildymo kompensacijos tikrai neprisideda prie renovacijos spartos. Įvairios šildymo kompensacijos tikrai neprisideda prie renovacijos spartos.I. „Prisiminkime - turėjo ir Vyriausybė įsikišti, apsaugodama gyventojų išlaidas šildymui ir pan. Jei būtume renovacijos ir apšiltinimo darbus atlikę laiku, tai nebūtume tokie pažeidžiami išorės šoko akivaizdoje.

Anot jos, Ilgalaikės renovacijos strategijoje yra išdėstyti visi barjerai, kurie trukdo tinkamai vykti pačiam procesui. „[Taip pat] gyventojų sąmoningumo ir atsakomybės pasirūpinti nuosavu turtu iki aukštų statybos rangos darbų kainų bei netvarios energijos kainodaros vertinant aplinkosauginį bei socialinį aspektą. 2022 m. prasidėjęs statybų kainų kilimas per 2023 m. stabilizavosi, bet išliko pakankamai didele kliūtimi gyventojams pritarti modernizavimui“, - teigė L.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių arba 9 tūkst. butų. Iš viso nuo 2013 m., kuomet į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2019 m. atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių arba 70 tūkst.

„Gyventojai turi suprasti, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra jų bendras turtas ir juo reikia rūpintis. Jie yra turto savininkai, kurie privalo prižiūrėti daugiabutį, kad jis atitiktų visus jam keliamus reikalavimus. Ne valstybė turi rūpintis bendrojo naudojimo patalpomis ar estetine namo išvaizda, o patys gyventojai“, - kalbėjo L.

Finansavimo Programos ir Paskolos

Kaip sakė banko darbuotojai, paskola suteikiama namo bendrijai. Jos dydis apskaičiuojamas ir išdėstomas kiekvienam butui atskirai. Paskolą reikėtų apsidrausti, mat jei kaimynas nesumokės, draudimas padės spręsti su tuo susijusius teisinius klausimus, be to, bendrijos galės gauti kreditą tik su 5 proc. pradiniu įnašu.

„Yra labai sudėtingos, painios ir ne viską apimančios finansavimo programos, kad būtų renovuojamas visas nedidelis kvartalas su viešosiomis erdvėmis, pastatais. Tokių programų net nėra, turi rašyti kelias paraiškas kelioms programoms ir bandyti susidurti tokį lopinėlį. Aišku, mūsų situacija, kuri būdinga sovietų bloke buvusiose šalyse, kurios vėliau atkovojo nepriklausomybę, yra privati nuosavybė - kiekvieną butą valdo atskiras žmogus. Dėl privačios nuosavybės turi būti gautas kiekvieno gyventojo sutikimas. Dažnai girdime argumentą: „Noriu ramiai gyventi, neužsiimti kažkokiais remontais, noriu baigti gyvenimą savo name.“R.

Naujausias kvietimas aktyvus iki spalio. APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.

Savivaldybių Indėlis ir Pavyzdžiai

„Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse, tačiau galime pasidžiaugti ir regionais. Bendrai vertinant, tai yra ir administratorių, ir savivaldybių indėlis - svarbu, kaip jos skatina renovaciją, kiek suteikia informacijos gyventojams. Mes stengiamės kuo plačiau viešinti informaciją - tiek spaudoje, tiek kitose medijose, kad žmonės žinotų apie galimybes. Tačiau visada raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti gyventojus apie tai, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė. Savivaldybė sutvarko renovuotų namų aplinką

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą. Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

Šildymo Sistemos Modernizavimas

Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Tai - daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis - seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

Net ir neišderintos senos statybos pastato šilumos tiekimo sistemos modernizavimas prisidėtų prie šilumos taupymo ir efektyvesnio naudojimo: laikoma, kad šildymo sistemos modernizavimas - balansinių ventilių įrengimas šildymo sistemos stovuose, galimybę šildymą individualiai reguliuoti suteikiančių termostatinių ventilių sumontavimas prie radiatorių ir šildymo daliklių įrengimas ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) sunaudotos šilumos įvertinimui gali padėti sutaupyti iki 15 proc. energijos. Toks šildymo sistemos atnaujinimas reikalauja ir šilumos punkto modernizavimo - abejų šių priemonių įgyvendinimas ir išmintingas naudojimasis leidžia sutaupyti apie 20 proc. iki tol naudotos šilumos.

Vienvamzdės šildymo sistemos schema

Daugiabučio namo šildymo sistemų modernizavimą turėtų organizuoti namą administruojanti bendrovė. Į ją pirmiausia reikėtų kreiptis, jei siekiate ieškoti kelių, kaip išspręsti šildymo kokybės problemas. Deja, ne visi daugiabučių administratoriai vienodai veiklūs ir sąžiningi. Todėl labai svarbus kaimynų susitelkimas ir bendradarbiavimas. Netinkamos kokybės paslaugas teikiantį namo administratorių galite pakeisti. Tai yra jūsų teisė.

Iškilus rimtiems nesutarimams su administruojančia bendrove, galite kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, savivaldybę ar kitas institucijas. Svarbiausia - nesustokite pusiaukelėje. Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę. Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas.

Daugiabučių Renovacija Kaune: Kainos ir Nauda

Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, pagal renovuotų daugiabučių dalį tarp didžiųjų Lietuvos miestų Kaunas atrodo prasčiausiai.

Vieno Kauno daugiabučio bendrijos pirmininkas išsakė abejones dėl renovacijos naudos: „Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim? Po 20 metų vėl renovacijos reikės, tai mes visą laiką mokėsim ir mokėsim, ir plius už šildymą, tai realiai jokios naudos“.

APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.

KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą.

Valstybės parama renovacijai:

I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.

KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau.

tags: #kiek #vilniui #renovuuota #daugiabuciu #namu