Kiek žmogus gali būti be maisto: statistika ir faktai apie maisto švaistymą

Negalime gyventi vien oru ir saulės šviesa. Be maisto žmogus gali išgyventi daugiau nei tris savaites.

Žmogus be vandens ilgiausiai gali išgyventi savaitę, rodo mirštančių žmonių, kurie nebevalgo ir nebegeria, stebėjimai, sakė Džordžo Vašingtono universiteto biologijos profesorius Randallas K. Packeris.

„Be vandens, lauke esant vidutinei temperatūrai, galima ištverti 100 valandų, - teigė Duke‘o universiteto atstovas Claude‘as Piantadosi. Mūsų organizmas nuolat netenka skysčių, todėl stiklinės vandens per dieną tikrai neužtenka papildyti vandens atsargas.

„Ekstremaliomis aplinkybėmis, prakaituodamas suaugęs žmogus gali netekti nuo litro iki pusantro skysčių per valandą, - sakė R. K. Packeris. Kai kūne yra per mažai kraujo, kraujospūdis krenta iki tokio lygio, kuris gali būti mirtinas. Dehidratacija, kai „netenkama daugiau nei 10 proc.

Maisto švaistymo statistika Lietuvoje ir pasaulyje

JT duomenimis, trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama, o nuostoliai siekia beveik 647 mlrd. eurų per metus. „Swedbank” Finansų instituto tirtas rekomenduojamas maisto produktų krepšelis padėjo įvertinti, kokią kainą Lietuvoje sumokame už iššvaistytą maistą - bendrai 195 mln. eurų kasmet. Kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta 60 kilogramų maisto per metus, kuris dar galėtų būti suvartotas, nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

6 iš 10 Lietuvos gyventojų per šventes nesuvartotą maistą išmeta, rodo organizacijos „Maisto bankas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvoje vienam gyventojui namų ūkiuose išmetamo maisto kiekis siekia 86 kilogramus ir viršija Europos sąjungos vidurkį.

Didėjančius išmetamo maisto kiekius pastebi ir su maisto švaistymu Lietuvoje kovojanti organizacija „Maisto bankas“, kuri pernai šventiniu laikotarpiu išgelbėjo beveik 1 000 000 kilogramų vartoti tinkamo maisto.

„Dažniausiai prieš šventes iš prekybos tinklų ar gamintojų surenkamo perteklinio maisto kiekiai nebūna dideli, o kartais net priešingai - jie sumažėja. Iš to galima daryti išvadą, kad žmonės perka ir vartoja daugiau. Tačiau po švenčių mūsų savanoriams prasideda tikras darbymetis. Tiek prekybos centruose, tiek gamybos įmonėse ar namų ūkiuose lieka didžiuliai kiekiai nesuvartoto maisto produktų. Žinoma, dominuoja produktai šventinėmis pakuotėmis, pagausėja mandarinų, kūčiukų. Taip pat pastebime, kad šventiniu laikotarpiu į mus dažniau kreipiasi gyventojai, kurie nori atiduoti per šventes gautas maistines dovanas.

Pernai Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas** atskleidė, kad Lietuvoje visoje maisto tiekimo grandinėje netenkama beveik 400 tūkst. tonų maisto.

„Daugiausiai maisto Lietuvoje iššvaistoma namų ūkiuose. ŽŪM užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje vienam žmogui atitenka 86 kilogramai išmetamo maisto per metus. Europos Sąjungoje šis skaičius siekia 70 kg, tad mes Europos vidurkį viršijame net 22 procentais. Prie šios liūdnos statistikos ypač prisideda šventinis periodas - Lietuvoje per šventes išmetama 30 proc. daugiau maisto nei įprastomis dienomis”, - statistiką komentuoja S.

Europos mokslinių tyrimų projekto „FUSIONS“ duomenimis, daugiau nei 50 proc. ES išvaistomo maisto susidaro būtent namų ūkiuose. Jis virsta net 47 mln. tonų atliekų, kurių kaina kasmet - 98 mlrd. eurų. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ES siekia iki 2030 m. per pusę sumažinti maisto atliekas.

Anot jo, maisto švaistymas reiškia ne tik, kad prarandami vertingi ir dažnai riboti ištekliai, tokie kaip vanduo, dirvožemis, energija, bet visa tai dar prisideda prie klimato kaitos. Maisto atliekų pasaulinis anglies dvideginio pėdsakas sudaro apie 8 proc.

„Maisto banko“ vadovas atkreipia dėmesį ir į etinį aspektą - apie 690 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą. „Šis skaičius per pastaruosius metus, paženklintus koronaviruso pandemijos, tik augo. ES 6,7 proc. gyventojų negali sau leisti kokybiško maisto kas antrą dieną. Maisto švaistymas taip pat apsunkina kitą ekstremalią situaciją - klimato krizę. ES kasmet išmetama 170 mln. tonų CO2 vien gaminant ir pašalinant tas tonas švaistomo maisto“, - sako S.

Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Pasak J. Cvilikienės, visada galime išsiugdyti saugiklius, padėsiančius nešvaistyti maisto ir pinigų, o kartu apsirūpinti kokybišku maistu sau ar savo šeimai. Pirmiausia yra planas − norėdami geriau kontroliuoti išlaidas maistui, svarbu planuoti meniu. Neplanuotam apsipirkimui irgi galima pasiruošti: iš anksto nusimatyti lėšas, neužsibūti parduotuvėje, neimti didelio pirkinių vežimėlio. Be to, galima pasitelkti mobiliąsias programėles, kurios padės patogiai pildyti pirkinių sąrašą ir racionaliau paskirstyti finansus.

S. Gurevičius primena, jog vienas pagrindinių „Maisto banko“ tikslų yra siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmestas ir kiekvienas gali padėti gelbėti maistą. „Maisto bankas“ Lietuvoje kovoja su maisto švaistymu ir maistu padeda stokojantiems: vien 2020 m. buvo surinkta ir išdalinta 7724 tonos maisto, iš jų 5307 tonos yra išgelbėtas geras maistas.

VILNIUS TECH mokslininkė, Tvarumo centro ekspertė doc. dr. Anželika Mačiulienė atkreipia dėmesį į maisto švaistymo problemą: „Namų ūkiuose susidaro daugiau nei pusė visų ES maisto atliekų - 54 proc.: vienam gyventojui tenka 72 kilogramų, o likę 46 proc. - tai atliekos, susidarančios maisto tiekimo grandinėje. EUROSTAT ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kilogramų maisto atliekų per metus, iš kurių apie 70 susidaro namų ūkiuose“.

Dažnai girdime kalbant, kad pasaulyje trūksta maisto išteklių. Tačiau pasaulinis badas nėra susijęs su maisto trūkumu. Jo gaminama ir užauginama pakankamai, kad būtų pamaitinti visi planetos žmonės.

Tuo tarpu besivystančiose ir karštesnio klimato šalyse maistas švaistomas dėl aplinkos sąlygų ne tik ūkiuose, bet ir derliaus nuėmimo metu. Tai lemia netinkamos sandėliavimo sąlygos, ar ūkiuose atsirandantys kenkėjai, dėl kurių kartais prarandama ir nemaža derliaus dalis. Taip pat prisideda ir netinkamas maisto produkto pakuotės dydis ir datos žymėjimas ant pakuotės, pavyzdžiui, Geriausias iki.

„Toks žymėjimas tikrai nereiškia, kad maistas po šios datos nebetinkamas, ar nesaugus vartoti. Prie maisto švaistymo ir praradimo mažinimo puikiai prisideda „Maisto bankas“. Šios organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad, 2023 m. nuo išmetimo išsaugojo 6678 tonas maisto, o didžiausią išsaugoto maisto dalį - 77 proc. sudarė produktai, kuriuos surinko iš prekybos tinklų. Tai „negražūs“ vaisiai bei daržovės, paskutinę dieną galiojantys maisto produktai bei maistas, kurie dar tinkami vartoti.

„Retas susimąsto, kad, švaistydami maistą, taip pat eikvojame vandenį, naudojamą jam augti, laistyti ir apdoroti, o tai gali pakenkti vandens tiekimui ir ekosistemoms. Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos pagaminti reikia apie 15 000 litrų vandens, o vienam kilogramui ryžių - 2 500 litrų. Kilogramui makaronų pagaminti reikia daugiau nei 2000 litrų vandens, o 1 kg obuolių užauginti ir pateikti vartotojui - 700 litrų. Auginant maistą, kuris iššvaistomas, sunaudojama iki 21 proc. gėlo vandens ir 18 proc. dirvožemio, o tai neigiamai veikia ir biologinę įvairovę, kadangi dirbamos žemės plotai didinami vis daugiau miškų bei pievų sąskaita. Be to, atsižvelgiant į pasaulinį maisto transportavimą, taip pat sunaudojama daug naftos, dyzelino ir kito iškastinio kuro“, - pasakoja doc. dr. A. Skaičiuojama, kad maisto praradimas ir atliekos išmeta iki 10 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbtais duomenimis, maisto praradimas ir švaistymas sudaro apie 4,4 gigatonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus.

Mokslininkė doc. dr. A. siūlo: susiplanuokite, ką gaminsite savaitės eigoje. apžiūrėkite, kuriuos maisto produktus, vaisius, daržoves būtina sunaudoti, kad vėliau jie nesugestų ir nereikėtų išmesti į atliekų konteinerį. Tyrimai rodo, kad būtent vaisių ir daržovių, kaip nebetinkamų naudoti, išmetama daugiausiai. jei po pagamintų pietų ar vakarienės liko maisto, neskubėkite išmesti, bet „įjunkite“ kūrybiškumą ir šiuos likučius panaudokite kitam patiekalui pasigaminti. ne mažiau svarbu - tinkamas maisto produktų laikymas namuose. peržvelkite maisto produktų etiketes ir atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas ir iki kada produktą reikia suvartoti.

Kaip sumažinti maisto švaistymą namuose?

Prieš šventes pasidarykite svečių sąrašą ir suplanuokite meniu. Atlikite spintelių inventorizaciją. Prieš planuodami didįjį šventinį apsipirkimą, peržiūrėkite savo spintelių ir šaldiklio turinį. Galbūt ten yra iš pernai metų likusių aguonų jūsų pyragui arba šaldytų daržovių, kurios būtų puikus garnyras prie keptos mėsos. Atkreipkite dėmesį į ženklinimą „geriausia iki“.

Jeigu spintelėje esančios uogienės galioja iki praėjusios vasaros, tai nereiškia, kad jos netinkamos vartoti. Šis ženklinimas identifikuoja, iki kada produktas išlaikys geriausias savybes, pavyzdžiui, kvapą. Eikite į parduotuvę tik su pirkinių sąrašu. Susiplanavę savo šventinį meniu ir atlikę spintelių inventorizaciją, pasiruoškite pirkinių sąrašą, ko jums iš tikrųjų reikia. Pirkdami stebėkite etiketes ir produktų galiojimą. Pirkdami šviežius maisto produktus, stebėkite jų galiojimo laiką.

Nepirkite dideliais kiekiais. Pirkite tik tiek maisto produktų, kiek jums iš tikrųjų reikia. Nepasiduokite akcijoms. Tinkamai laikykite maisto produktus. Grįžę iš parduotuvės su pirkinių krepšiais, pirmiausiai visą maistą tinkamai sudėkite į šaldytuvą. Visi šaldytuvai turi skirtingas temperatūras, jų lentynos (aukštesnės arba žemesnės) dažnai būna skirtos laikyti skirtingus maisto produktus.

Kūrybiškai panaudokite maisto likučius. Jeigu viso maisto nepavyko suvalgyti, pasistenkite jį kūrybiškai „transformuoti“. Štai apdžiūvusi duona gali virsti traškiomis česnakinėmis lazdelėmis, iš kūčiukų galima pasigaminti nuostabaus skonio tinginį, o silkė su grybais gali tapti gardaus apkepo dalimi. Nebijokite šaldyti. Jeigu antrąją Kalėdų dieną nusimato kelionė pas gimines, todėl likusio maisto suvalgyti nepavyks - šaldykite. Dalinkitės. Jeigu liko per daug maisto, jo likučiais taip pat galite dalintis.

Informaciniame puslapyje galima rasti naudingų patarimų, padėsiančių planuoti savo šventinį stalą ir tuo pačiu - sutaupyti.

tags: #kiek #zmogus #gali #buti #be #maisto